Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

ieškovas kreipėsi su ieškiniu atsakovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Nurodė, kad 1014 tarp ieškovo A. J. ir atsakovės V| "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.PS875, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" uosto apsaugos tarnybos vadovo-uosto apsaugos pareigūno pareigas, nustatant 6.000,00 Lt per mėnesį atlyginimą. 2009-12-08 darbo sutarties pakeitimu nuo 2010 01 01 ieškovas A. J. buvo paskirtas į uosto apsaugos vadovo pareigas, nustatant 6.000,00 Lt mėnesinį atlyginimą. 2011 06 20 darbo sutarties pakeitimu nuo 2011 06 01 ieškovui A. J. nustatytas 6.480,00 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. 2012-02-03 atsakovės V| "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus įsakymu "Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J." Nr.P-31 ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. 2012 02 29 atsakovės V| "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus įsakymu "Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J." Nr.P-53 ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Su šiuo įsakymu, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo ieškovas nesutinka. LR DK 136 str. 3 d. l p. nurodo, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, o šios dalies 2 p. - kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 str.). Taigi atsakovė skundžiamame įsakyme nurodė du iš esmės skirtingus ieškovo atleidimo iš darbo pagrindus-LR DK 136 str. 3 d. l ir 2 p. Tikslus darbo sutarties nutraukimo pagrindo nurodymas yra labai svarbus, nes tik tokiu būdu sudaroma galimybė atleidimą iš darbo ginčijančiam darbuotojui pateikti tinkamus argumentus, neišplečiant įrodinėjimo dalyko. Nagrinėjamu atveju nurodomi du ieškovo atleidimo iš darbo pagrindai, todėl ieškinyje pateikiami argumentai dėl abiejų atsakovės nurodomų LR DK 136 str. 3 d. punktų taikymo teisėtumo ieškovo atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 06 18 nutarimu Nr.45 patvirtintoje "LR teismų praktikos, taikant LR DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. l ir 2 p., apibendrinimo apžvalgoje" nurodoma, jog "ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą jos nutraukimo įstatyminis pagrindas nenurodytas arba nurodytas netiksliai, turi, nesant pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, sprendime įpareigoti darbdavį (atsakovą) ištaisyti ginčijamo atleidimo iš darbo įforminimo trūkumus nurodant, kokį konkrečiai darbo sutarties nutraukimo įstatyminį pagrindą darbdavys (atsakovas) turi įrašyti (LR CPK 417 str.)". Taigi šią bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą nustatyti konkrečiai, kuris iš atsakovės nurodomų ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu taikytinas ir atitinkamai įvertinti atleidimo teisėtumą šio pagrindo atžvilgiu. Pagal minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo 3 p., "atleidimas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. l ir 2 p. nustatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (LR DK 237 str. l d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (LR DK 10 str. l d., 136 str. 4 d.). Nustatant drausminės atsakomybės pagrindą ir sąlygas, vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudą, privalu laikytis LR DK XVI skyriaus "Darbo drausmė" normų". Nagrinėjamu atveju skundžiamame V| "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus 2012 02 29 įsakyme Nr.P-53 nurodoma, kad "LR Susisiekimo ministerijos LR Jūrų uostų apsaugos komiteto (toliau-Komitetas) 2011 12 28 posėdžio, vykusio 2011 12 15, protokole Nr.8-135 užfiksuota, kad buvo svarstomas klausimas "Dėl informacijos apie kasmetinio (2011 metų) uosto įrenginių (terminalų) patikrinimo ir jų atitikimo kodekso reikalavimų rezultatų". Šį klausimą pristatė V] "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" Uosto režimo skyriaus vyriausiasis inspektorius Z. J.. Minėtu klausimu pasisakė ir Uosto apsaugos vadovas A. J., kuris 2011 11 15 raštu pateikė darbotvarkę. Būdamas pavaldus VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generaliniam direktoriui, A. J. su tiesioginiu vadovu nederino posėdžio darbotvarkės klausimų, tačiau pagal A. J. pateiktus paaiškinimus, UAB "Klaipėdos hidrotechnika" apsaugos trūkumų svarstymas nebuvo siūlomas įtraukti į komiteto darbotvarkę, šį klausimą derinant tik su LR Susisiekimo ministerijos atstovais. LR Jūrų uostų apsaugos komiteto darbo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų LR Susisiekimo ministro 2006 06 23 įsakymu Nr.3-261, 5 p. numato uostų administracijos vadovų teisę siūlyti įtraukti klausimus į posėdžių darbotvarkę. Pažymėtina, kad A. J. neinformavo tiesioginio vadovo -VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus apie žinomus terminalų trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo. Pristatymo metu per 20111215 Komiteto posėdį, Komiteto nariams A. J. neatskleidė esminės informacijos apie uosto įrenginių (terminalų) trūkumus, kurie jam buvo žinomi. Posėdžio metu A. J. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad "... uosto įrengimų (terminalų) apsaugos planai, juose numatytos priemonės vykdomos ir Europos parlamento ir Tarybos 2004 03 31 reglamento Nr. 725/2004 reikalavimai yra vykdomi". Vertinant šio aprašyto darbo drausmės pažeidimo, kurio padarymu kaltinamas ieškovas, objektą, pažymėtina, kad įsakyme įvardinami konkretūs ieškovo neva padaryti darbo drausmės pažeidimai: Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 3 ("Pagrindinė uosto apsaugos vadovo funkcija užtikrinti Klaipėdos uosto, kaip strateginio objekto, fizinę ir ekonominę apsaugą"), 12 ("Organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (toliau ~ Kodeksas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr.725/2005 "Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo" (toliau - Reglamentas), Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB "Dėl uostų apsaugos stiprinimo" (toliau - Direktyva) bei kitų LR teisės aktų, regla­mentuojančių uosto apsaugos reikalavimus, įgyvendinimą bei jų laikymąsi uoste"), 18 ("Užtikrinti, kad uosto žemės naudotojai ir kitos uoste esančios ar/ir dirbančios įmonės laikytųsi Kodekso, Reglamento ir Direktyvos reikalavimų"), 24 ("Informuoti priklausomai nuo susidariusios situacijos svarbos bei galimų pasekmių Uosto direkcijos vadovybę, Valstybės saugumo departamentą, LR Susisiekimo ministeriją ir kitas valstybės institucijas apie planuojamąs ar išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė Uosto direkcijos, valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui"), 37 (Uosto apsaugos vadovas atsako "už pavestų pareigų tinkamą vykdymą laiku"), 38 (Uosto apsaugos vadovas atsako "už informacijos teisingą panaudojimą ir konfidencialumą"), 39 (Uosto apsaugos vadovas atsako už "paruoštų dokumentų turinį") punktų reikalavimus. Apibendrinant visus šiuos išvardintas ieškovo pareiginių nuostatų punktus, kuriuos jis neva pažeidė, sąlyginai galima išskirti dvi grupes pažeidimų, kuriuos ieškovas neva padarė: dėl informacijos nesuteikimo bei dėl pareigos užtikrinti saugumą netinkamo vykdymo. Kaip minėta, ieškovas yra kaltinamas turėtos informacijos apie UAB "Klaipėdos hidrotechnika" naudojamos uosto teritorijos saugumo pažeidimus nederinimu su VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generaliniu direktoriumi, šios informacijos nepateikimu Komitetui bei klaidingos informacijos apie susidariusią situaciją Komitetui pateikimu. Su šiais nurodomais ieškovo padarytais darbo drausmės pažeidimais negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad apie susidariusią situaciją UAB "Klaipėdos hidrotechnika" naudojamoje uosto teritorijoje buvo žinoma tiek VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generaliniam direktoriui, tiek Komitetui. Iki 2011 1215 Komiteto posėdžio paskutinį kartą pažeidimai UAB "Klaipėdos hidrotechnika" naudojamoje uosto teritorijoje buvo konstatuoti 2011 06 07 patikrinimo metu. Su šio patikrinimo medžiaga buvo supažindintas atsakovės vadovas, o LR Susisiekimo ministerijai šis aktas buvo nusiųstas 2011 06 10 raštu Nr.UD-1.6.11-2437. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad komiteto posėdžio metu buvo svarstoma tik apibendrinta informacija apie visus terminalus, neišskiriant nei vieno iš jų, be to, minėto posėdžio metu buvo svarstoma uosto situacija būtent 201 06 07 patikrinimo akto atžvilgiu, o Komitetas pritarė būtent kasmetinio terminalų patikrinimo, atlikto 2011 metų gegužės-birželio mėnesiais, aktų išvadoms. Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo turinio, atsakovė žino, kad buvo nagrinėjama būtent 2011 metų patikrinimo rezultatai (įsakyme nurodoma, kad "buvo svarstomas klausimas "Dėl informacijos apie kasmetinio (2011 metų) uosto įrenginių (terminalą) patikrinimo ir jų atitikimo kodekso reikalavimams rezultatų"). Apie UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminalo apsaugos trūkumus ir jų pašalinimą iki terminalo patikrinimo akte nurodyto termino, t.y., 2011 09 01, posėdžio metu diskutuojama nebuvo. Ieškovas žodžiu informavo atsakovės vadovą apie UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminalo saugumo pažeidimus, o LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamentas buvo informuotas raštu, kuris buvo ruoštas būtent ieškovo iniciatyva ir kuriuo buvo prašoma panaikinti LR Susisiekimo ministro 2009 06 19 įsakymu Nr.5S-4 patvirtintą UAB "Klaipėdos hidrotechnika" uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą Nr.22-31. Būtent ši institucija savo 2011 04 05 rašte Nr.60-2-141 nurodė, kad dėl UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale nurodomi) apsaugos pažeidimų pasekmių bus sprendžiama po to, kai bus užbaigtos teisminės procedūros. Kadangi pagal LR Susisiekimo ministro 2006 07 01 įsakymą Nr.3-283 "Dėl LR Jūrų uostų apsaugos komiteto sudarymo" į Komiteto sudėtį įeina atstovai iš LR Susisiekimo ministerijos bei jos Vandens ir geležinkelių transporto departamento, ieškovui nebuvo pagrindo abejoti, kad ši informacija žinoma šioms vadovaujančioms institucijoms. Pažymėtina, kad LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamentas yra tiesioginė vadovaujanti VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" institucija, per kurią atsakovei duodami nurodymai iš LR Susisiekimo ministerijos ir per kurią VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" derina visus veiksmus, vykdo nurodymus, teikia reikiamą informaciją, kuri skirta LR Susisiekimo ministerijai. Dėl šios priežasties tinkamas LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento vadovo J. D. informavimas apie susidariusią situaciją bei jo nurodymas laikyti jau minėtame rašte nurodytos pozicijos, laikytini tinkamu pagrindu neteikti UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminalo problemų nagrinėti Komiteto posėdyje. Nepasitikėti šių institucijų atsakingais pareigūnais, kurie, žinodami susidariusią situaciją, nurodė laukti, kol bus baigti su UAB "Klaipėdos hidrotechnika" susiję teisminiai procesai, ieškovas neturėjo pagrindo. Kartu ieškovui buvo žinoma, kad teisminiai procesai nepasibaigę, tokią informaciją turėjo LR Susisiekimo ministerijos atsakingi pareigūnai, su kuriais ieškovas derino svarstytinų klausimų Komitetą posėdyje darbotvarkę ir kurie nurodė jam toliau laukti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, 2011 06 07 patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota saugos padėtis UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale buvo svarstoma ir jai pritarta 2011 12 15 vykusio Komiteto posėdžio metu, LR Susisiekimo ministerijai buvo pateikta 2011 06 10 raštu Nr.UD-1.6.11-2437, kurį pasirašė būtent atsakovės VJ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinis direktorius E. G.. Pateikiamame patikrinimo akte buvo nurodyta, kad "rekomenduojama LR Susisiekimo ministerijos įgaliotą asmeniui pasirašyti UAB "Klaipėdos hidrotechnika" atitikties aktą dėl terminalo patikrinimo rezultatų 2011| metais, kurio galiojimas būtų ne ilgiau nei bus išspręstas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo gražinimo klausimas, po to kai buvo nutrauktos žemės nuomos sutartys". Taigi dar 2011 06 10 atsakovės vadovu buvo žinoma, kad UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminalo saugumo klausimai toliau bus sprendžiami tik. pasibaigus teisminiams procesams, kadangi atsakovės vadovas pasirašė po dokumentu, kuriuo šis patikrinime aktas buvo perduodamas, preziumuojama, kad jis su šių pateikiamų dokumentų turiniu susipažino ir jis jam buvo žinomas. Pagal atsakovės VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus 2009 1217 įsakymu Nr.V-SlO patvirtintų Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 p. apsaugos vadovui numatoma pareiga informuoti priklausomai nuo susidariusios situacijos svarbos bei galimų pasekmių Uosto direkcijos vadovybę, Valstybės saugumo departamentą, LR Susisiekimo ministeriją ir kitas valstybės institucijas apie planuojamą ar išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė Uosto direkcijos, valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui. Taigi ieškovas neturėjo pareigos informuoti būtent atsakovės vadovą (Uosto direkcijos vadovybę). Tai, kad ieškovas pasirinko apie konkrečiu momentu buvusią situaciją informuoti ne tiesioginę vadovybę, o LR Susisiekimo ministeriją bei su ja, o ne su vadovybe, derinti šios informacijos pateikimo Komiteto posėdyje tikslingumo klausimą, nereiškia, kad ieškovas pažeidė savo pareiginius nuostatus, nes jie jam suteikia diskrecijos teisę atitinkamai pagal situaciją reaguoti į susidariusią situaciją. Taip pat pažymėtina, kad VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus įsakymais (2008 12 31 Nr.V-297, 2010 04 16 Nr.V-141) ieškovui buvo suteikta teisė "pasirašyti ir derinti šiuos Uosto direkcijos dokumentus ... susijusius su 2004 03 21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr.725/2004 "Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo" ir jį lydinčiais teisės aktais". Šie įgaliojimai ieškovui buvo suteikiami atsakovo vadovo įsakymais, ir kol įsakymai nebuvo panaikinami ar pakeičiami, tol ieškovas turėjo šiuos įgalinimus. Kadangi visi nurodomi nustatyti pažeidimai, informacijos teikimas ar neteikimas, darbotvarkės derinimas buvo išimtinai susiję su šių teisės aktų reikalavimais, ieškovas turėjo teisę ne tik pasirašyti oficialiai teikiamus dokumentus ir juos derinti su kompetentingomis institucijomis, tačiau jis turėjo teisę šiuos veiksmus atlikti ir žodžiu. Kadangi ieškovo darbo tvarką reglamentuojantys nuostatai nenurodo konkrečiai, kokiais atvejais ir kokia tvarka ieškovas turi informuoti savo tiesioginę vadovybę, o kokiais LR Susisiekimo ministeriją, tai traktuotina ieškovo naudai, nes darbo tvarką bei pareiginius nuostatus sudarė būtent atsakovė, kuri ir yra atsakinga už šių nuostatų neaiškumą, dviprasmiškumą, aiškių nurodymų konkrečiu atveju nebuvimą. Pažymėtina, kad pagal Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 15-17 p. nuostatas ieškovui buvo numatyta pareiga organizuoti uosto apsaugos plano rengimą, derinimą ir nustatyta tvarka jį teikti tvirtinti LR Susisiekimo ministrui, organizuoti uosto apsaugos bei uoste esančių įrenginių apsaugos sistemų vertinimus ir nustatyta tvarka juos teikti tvirtinti LR Susisiekimo ministrui, organizuoti kasmetinius uosto ir uoste esančių įrenginių apsaugos pa­tikrinimus ir rezultatus teikti LR Susisiekimo ministrui. Kaip matyti iš šių nuostatų, uosto apsaugos vadovas tiesiogiai teikia informaciją LR Susisiekimo ministerijai, nederindamas jos su tiesiogine savo vadovybe, nes tokios pareigos nenumato jo pareiginiai nuostatai. Dėl nurodytų priežasčių negalima teigti, kad ieškovas nuslėpė informaciją nuo atsakovės vadovo ar Komiteto narių, nes jiems apie susidariusią situaciją buvo žinoma, taip pat negalima teigti, kad ieškovas sąmoningai klaidino Komiteto narius ar savo vadovybę, nuslėpdamas informaciją ar pateikdamas dezinformaciją, nes Komiteto posėdžio metu buvo svarstomi visai kiti klausimai, nenagrinėjant tuo metu susidariusios, tačiau pakartotinai dar neįvertintos situacijos, be to, dar nebuvo pasibaigę teisminiai procesai, su kuriais atsakingos institucijos siejo savo tolesnius veiksmus dėl UAB "Klaipėdos hidrotechnika" daromų pažeidimų apsaugos srityje. Tam tikros informacijos teikimo ar neteikimo Komiteto posėdžiui klausimas buvo derinamas su aukštesnės institucijos - LR Susisiekimo ministerijos atstovais, kurie turėjo teise nuspręsti, ar gautą informaciją tikslinga svarstyti ar ne -jie taip pat turėjo teisę teikti siūlymus darbotvarkei. Kadangi jie nusprendė to nedaryti, ieškovas šio klausimo taip pat nekėlė, nes 2011 06 07 patikrinimo metu nustatytų pažeidimų šalinimo procesas nebuvo susijęs su svarstyto patikrinimo metu vertinto praėjusių metų plano vykdymu. Be to, ieškovo darbo tvarką reglamentuojantys teisės aktai uosto apsaugos vadovui nenumatė pareigos derinti Komitetui siūlomus svarstyti klausimus su savo tiesioginiu vadovu. Taigi tiek skundžiajame įsakyme nurodomas informacijos teikimas ar neteikimas, tiek netinkamas apsaugos organizavimas negali būti laikomi neteisėtais ieškovo veiksmais, nes šiuose ieškovo veiksmuose nesama teisės aktų pažeidimų - objektyviosios darbo drausmės pažeidimo pusės. Taip pat atsakovės nurodomuose ieškovo darbo drausmės pažeidimuose nesama kaltės - subjektyviosios darbo drausmės pažeidimo pusės, nes ieškovas ne dėl tyčios ir ne dėl neatsargumo nekėlė UAB "Klaipėdos hidrotechnika" daromų pažeidimų apsaugos srityje klausimo Komiteto posėdyje, taip pat ne dėl tyčios ar neatsargumo nebuvo imamasi jokių priemonių dėl UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale nustatytų apsaugos pažeidimų šalinimo kontrolės. Priešingai, taip ieškovas pasielgė tikslingai, suderinęs savo poziciją su atsakingas asmenimis, elgdamasis pagal savo pareiginius nuostatus, nepažeisdamas jokių jo darbo tvarką reglamentuojančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB "Klaipėdos hidrotechnika" veiklą terminale buvo sustabdžiusi dėl sunkios finansinės padėties, buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB "Klaipėdos hidrotechnika" naudojamo uosto žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo bei UAB "Klaipėdos hidrotechnika" iškeldinimo iš uosto teritorijos, o ieškovo iniciatyva netgi buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją dėl LR Susisiekimo ministro 2009 06 19 įsakymu Nr.5S-4 patvirtinto UAB "Klaipėdos hidrotechnika" uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr.22-31 panaikinimo. Taigi, ieškovo veiksmuose nebuvo darbo drausmės pažeidimo sudėties. Kaip minėta, kitas svarbus LR DK 136 str. 3 d. l p. taikymą pateisinantis juridinis faktas, kurį būtina nustatyti tokio pobūdžio bylose, - darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Taip pat su šio fakto nustatymu glaudžiai susijęs ir dar vienas nustatinėtinas faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Pirmoji drausminė nuobauda atsakovės 2012 02 03 įsakymu Nr.P-31 ieškovui skirta už tai, kad jis "nesiėmė jokių organizacinių bei kontrolės priemonių po 2011 09 01, kad būtų pašalinti ... UAB "Klaipėdos hidrotechnika" pažeidimai ... apie iki 2011 09 01 nepašalintus pažeidimus neinformavo vadovybės, nors pagal Uos­to apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 p. yra nustatyta pareiga informuoti...".Pirmiausia, kaip jau minėta, atsakovės nurodomuose ieškovo veiksmuose, tiek dėl netinkamo uosto apsaugos organizavimo, UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale nustatytų apsaugos pažeidimų trūkumų šalinimo, tiek informacijos tiesioginiam vadovui neteikimo, nederinimo, dezinformacijos pateikimo, nesama ieškovo neteisėtų veiksmų, nes visi veiksmai buvo suderinti su atsakingais asmenimis, atsakovės vadovui iš tiesų apie visą susidariusią situaciją buvo gerai žinoma. Nepaisant susidariusios situacijos, ieškovui buvo žinoma, kad UAB "Klaipėdos hidrotechnika" imasi priemonių trūkumą šalinimui ir faktinė situacija rodo, kad ši informacija pasitvirtino - dalis trūkumų buvo pašalinta, o kita dalis nustatytų trūkumų iki skundžiamo įsakymo priėmimo tebebuvo šalinama ir atlikti UAB "Klaipėdos hidrotechnika" realūs veiksmai (rangovų paieškos ir pan.) rodė šio proceso realumą. Dėl to atsakovės 2012 02 03 įsakyme nurodytų ieškovo veiksmų negalima vertinti kaip darbo drausmės pažeidimų, nes juose nesama visų darbo drausmės pažeidimui konstatuoti būtinų sudėties elementų. Antra, šiame įsakyme nurodomus darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos ieškovui buvo skirta pirmoji drausminė nuobauda, ieškovas "padarė" laikotarpiu nuo 2011 09 01, kai suėjo UAB "Klaipėdos hidrotechni­ka" nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ir truko iki 2012 01 30, kai buvo atliktas neeilinis UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminalo patikrinimas ir nustatyta, kad ne visi pažeidimai buvo pašalinti. Atsakovės 2012 02 29 įsakymu Nr.P-53 ieškovui drausminė nuobauda skirta už tai, kad jis su tiesioginiu vadovu nederino Komiteto posėdžio darbotvarkės klausimų, neinformavo tiesioginio vadovo apie žinomus trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale bei nuslėpė šią informaciją nuo Komiteto narių. Kadangi ieškovas darbotvarkę Komitetui teikė 2011 11 15 raštu, aplinkybės, apie kurias neva ieškovas neinformavo atsakovės vadovo bei Komiteto, taip pat atsirado laikotarpiu nuo 2011 09 01 iki 2011 12 15, kai įvyko Komiteto posėdis, taigi, darytina išvada, kad šiuo antruoju įsakymu vertinti ieškovo veiksmai taip pat buvo atlikti tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir pirmuoju įsakymu vertinti veiksmai. Nagrinėjamu atveju abiem įsakymais ieškovui taikyta drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimus, kuriuos jis padarė laikotarpiu nuo 2011 09 01 iki 20111215 (2012 01 30). Darbo drausmės pažeidimų už kuriuos tiek pirmuoju, tiek antruoju įsakymu ieškovui buvo skiriamos drausminės nuobaudos, padarymo 1 metu ieškovas neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, todėl atsakovė 2012 02 29 įsakymu neturėjo teisės skirti ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, t.y., nurodomų darbo drausmės pažeidimų metu negaliojo jokia ankstesnė drausminė nuobauda -jų tiesiog nebuvo. Todėl nagrinėjamu atveju nesama dar dviejų faktų, kurie yra būtini darbo drausmės pažeidimo sudėties elementai - fakto, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, ir fakto, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejuose atsakovės įsakymuose, kuriais ieškovui skirtos drausminės nuobaudos, akcentuojamos iš esmės tos pačios tariamų drausmės pažeidimų padarymo aplinkybės: tai, kad ieškovas neva neinformavo atsakovės vadovo, o antrajame įsakyme nurodoma, kad dar ir Komiteto narių, apie tam tikras aplinkybes, susijusias su UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale nustatytais pažeidimais. Pažymėtina, kad atsakovė, 2012 02 29 įsakyme taip pat kaltindama ieškovą tuo, kad jis apie pažeidimus UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale neinformavęs atsakovės vadovo, dėl ko jis neturėjo galimybės teikti pasiūlymą šį klausimą įtraukti į Komiteto darbotvarkę, ir už tai skirdamas drausminę nuobaudą, iš esmės skyrė dvi drausmines nuobaudas už tą patį darbo drausmės pažeidimą. Kartu pažymėtina, kad ieškovo pareiga informuoti kitus Komiteto narius nėra darbo santykių tarp atsakovės ir ieškovo objektas, todėl atsakovė neturėjo teisės spręsti, ar ieškovas teisėtai pasielgė, apie dar neištaisytus pažeidimus UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale informuodamas tik Komiteto sekretorių J. D. (LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento direktorių).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 06 18 nutarimu Nr.45 patvirtintoje "LR teismų praktikos, taikant LR DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. l ir 2 p., apibendrinimo apžvalgoje" nurodoma, kad "LR DK 239 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą, yra įtvirtinta nuostata, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Ši nuostata reiškia draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną ir tą patį darbo drausmės pažeidimą. Tuo atveju, kai darbuotojui už tą patį darbo drausmės pažeidimą skirtingu laiku priimtais įsakymais (nurodymais) yra paskirtos kelios drausminės nuobaudos, tai teismas vėlesnę (vėlesnes) iš jų, netikrindamas pagrįstumo, pripažįsta neteisėta (neteisėtomis), kaip paskirtą pažeidžiant LR DK 239 straipsnyje nustatytą draudimą. Kai už tą patį darbo drausmės pažeidimą kelios drausminės nuobaudos darbuotojui yra paskirtos vienu įsakymu (nurodymu), tai nėra galimybės nustatyti, kuri iš jų yra paskirta vėliau ir pažeidžiant LR DK 239 straipsnyje nustatytą draudimą. Tokiu atveju paskirtos drausminės nuobaudos vertintinos kaip viena ir laikytina, kad yra paskirta griežtesnė iš jų drausminė nuobauda, būtent kurios teisėtumas ir pagrįstumas turi būti tikrinamas esant ginčui teisme". Nagrinėjamu atveju 2012 02 29 įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda iš esmės už tą patį darbo drausmės pažeidimą, kaip ir 2012 02 03 įsakymu, todėl, vadovaujantis minėta teismų formuojama praktika, 2012 02 29 įsakymas naikintinas netikrinant jo pagrįstumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė neteisėtai LR DK 136 str. 3 d. l p. pagrindu 2012 02 29 įsakymu skyrė ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, todėl šis įsakymas naikintinas. Skundžiamame atsakovės 2012 02 29 įsakyme nurodoma, kad ieškovui drausminė nuobauda skiriama remiantis ir LR DK 235 str. 6 p. Kadangi šis straipsnis neturi tokio punkto, darytina išvada, kad omenyje turi­ma LR DK 235 str. 2 d. 6 p., kuriame numatoma, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma "atsisaky­mas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas". 2011 06 07 atlikus patikrinimą UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale, apie patikrinimo rezultatus iš karto buvo informuotas atsakovės vadovas, kuris šį patikrinimo aktą pateikė susipažinimui ir LR Susisiekimo ministerijai. Taip pat atsakovės vadovo pritarimu ieškovo iniciatyva su LR Susisiekimo ministerijos atstovu J. D. buvo derinami UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale nustatytų pažeidimų teisinių pasekmių klausimai. J. D., kaip LR Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento vadovas ir Komiteto sekretorius, nurodė neatlikti UAB "Klaipėdos hidrotechnika" atžvilgiu jokių veiksmų, kol nebus užbaigtos teisminės procedūros, tokios pozicijos jis laikėsi ir ieškovui su juo derinant Komiteto posėdžio darbotvarkę. 2011 06 07 patikrinimo akte, kuris buvo svarstomas Komiteto posėdyje, buvo nurodomi visi UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale nustatyti pažeidimai ir buvo svarstomas klausimas, ar pritarti pasiū­lymui rekomenduoti LR Susisiekimo ministerijos įgaliotam asmeniui pasirašyti UAB "Klaipėdos hidrotech­nika" atitikties aktą dėl terminalo patikrinimo rezultatų 2011 metais, vertinant situaciją pagal patikrinimo, o ne Komiteto posėdžio, metu buvusią faktinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai turėjo būti pa­taisyti, tačiau dėl dar nesibaigusių teisminių procesų negalint tinkamai įvertinti situacijos ir priimti atitinkamų sprendimų, Komitetui buvo siūloma "rekomenduoti LR Susisiekimo ministrui pasirašyti UAB "Klaipėdos hidrotechnika" atitikties aktą dėl terminalo patikrinimo rezultatų 2011 metais, kurio galiojimas būtų ne ilgiau,nei bus išspręstas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo grąžino klausimas, to po, kai buvo nutrauktos žemės nuomos sutartys" (2011 06 07 patikrinimo akto antra išvada). Taigi informacija nebuvo slepiama nuo Komiteto bei atsakovės vadovo, jie buvo tinkamai su ja supažindinti, be to, dalis informacijos nebuvo susijusi( su posėdžio metu svarstymais klausimais, todėl, suderinus su kompetentinga institucija, buvo siūloma pažeidimų šalinimo procedūrų klausimo atskirai nesvarstyti. Pažymėtina, kad minimame patikrinimo akte buvo akcentuojama, jog "UAB "Klaipėdos hidrotechnika" apsaugos planas, jame numatytos priemonės minimaliomis apsaugos tarnybos pastangomis vykdomas", o ne įvykdytas. Dėl šių aplinkybių nesama pagrindo teigti. kad ieškovas atsisakė, nesuteikė reikiamos informacijos atsakovės vadovui ar Komitetui. Taip pat negalima teigti, kad ieškovas suteikė žinomai neteisingą informaciją, nes pateiktuose dokumentuose buvo nurodoma visa informacija, reikiama Komiteto metu sprendžiamo klausimo nagrinėjimui. Taip pat, taikant LR DK 235 str. 2 d. 6 p., turi būti nustatoma, kad informaciją atsisakyta teikti ar suteikta žinomai neteisinga informacija pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų nustatytą tvarką, terminus, formą, ap­imtį. Kaip jau minėta, nei Uosto apsaugos vadovo pareiginiuose nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nėra nustatoma konkreti, tiksli tokio pobūdžio teikimo procedūra, nereglamentuojama, kam ir kokią informacija konkrečiais atvejais teikti, kokia forma tai turi būti daroma, nenustatomi terminai ir apimtis, sprendimas dėl šių klausimų paliekama paties pareigūno nuožiūrai, todėl jis negali būti kaltinamas dėl to, kad savo pareigą teikti informaciją įgyvendino pasinaudodamas teisės aktuose įtvirtintu alternatyviu šios pareigos įgyvendinimo būdu - atsakovės vadovą nuolatos informuodavo žodžiu, LR Susisiekimo ministeriją - raštu ir žodžiu, Komitetą taip pat raštu ir žodžiu. Pažymėtina, kad tai, kokius klausimus uosto apsaugos vadovas savo iniciatyva ketina teikti svarstyti Komiteto posėdžio metu, nepatenka į Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 p. įtvirtintos teiktinos uosto vadovui informacijos apimtį, todėl darbotvarkės klausimų derinimas tiesiogiai su atsakove kontroliuojančios institucijos atstovais nelaikytina informacijos atsakovės vadovui neteikimu. Be to, ieškovas Komitete buvo savarankišką statusą turinčiu nariu, kurio statusas nors ir kildinamas iš VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" užimamų pareigų, tačiau nesuteikia teisės atsakovės, kaip darbdavio, vadovui kontroliuoti teikiamų klausimų Komitetui. Kadangi atsakovės vadovui buvo žinoma apie situaciją UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale, pageidaujant savo iniciatyva teikti svarstyti šiuos klausimus Komiteto posėdyje, atsakovės vadovas turėjo teisę ir galimybę pareikalauti ieškovo ar kitų jam pavaldžių asmenų pateikti išsamią informaciją apie realią situaciją, pažeidimų šalinimo procesą bei kitus klausimus, apie kuriuos neva nutylėjo ieškovas. Tai, kad atsakovės vadovas jokio nurodymo dėl informacijos pateikimo apie realią situaciją UAB "Klaipėdos hidrotechnika" neprašė, rodo, kad atsakovės vadovas, nors ir žinodamas apie esančią neištaisytą situaciją, taip pat nematė būtinybės ir tikslingumo šiuos klausimus teikti svarstyti Komitete, sprendžiant su iki 2010 06 07 patikrinimo akto surašymo UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale buvusios situacijos apsaugos srityje atitikimą teisės aktams bei nustatytus pažeidimus šioje srityje turinio - atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" vadovas E. G. yra Komiteto pirmininko pavaduotojas, taigi, yra susipažinęs su visais klausimais, kurie būtini išspręsti Komiteto posėdžiuose. Taip pat, ieškovo veiksmuose nesama tyčios teikti Komisijai žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale nustatytus pažeidimus, nes, kaip minėta, pačiame akte pažymima, kad siūloma klausimą spręsti atsižvelgiant į tai, kad UAB "Klaipėdos hidrotechnika" nustatyti pažeidimai, nesiejant to su tuo, ar šie pažeidimai bus ištaisyti per laikotarpį, kuris prasidėjo jau po 2011 06 07 patikrinimo ir kurio metu atlikti pažeidimų taisymai bus vertinami jau kitų metų patikrinimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ieškovo atžvilgiu 2012 02 29 atsakovės įsakymu taip pat taikytas nepagrįstai, nes ieškovo nurodomuose veiksmuose nesama LR DK 235 str. 2 d. 6 p. numatyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymių. LR DK 297 str. 3 d. numatyta, kad "jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pa­žeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos". Dėl šios priežasties prašome teismo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo sekančios po ieškovo A. J. atleidimo iš darbo dienos (2012 02 29) - nuo 2012 03 01, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Prašo panaikinti 2012 02 03 atsakovės VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus įsakymu "Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J." Nr.P-31 ieškovui A. J. paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą; panaikinti 2012 02 29 atsakovės VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus įsakymu "Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J." Nr.P-53 ieškovui A. J. paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo; pripažinti A. J. atleidimą iš darbo VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" neteisėtu; grąžinti ieškovą A. J. į darbą VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija"; priteisti iš atsakovės VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" ieškovo A. J. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 03 01 imtinai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos imtinai - po 360,04 Lt už kiekvieną darbo dieną; priteisti iš atsakovės VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" visas ieškovo A. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ taip pat neįvykdė 2011-06-07 akte Nr. V5-16 duoto nurodymo ir iki 2011-09-01 Uosto direkcijai nepateikė informacijos apie prieš tai minėtų priemonių įvykdymo eigą.

Uosto apsaugos vadovas A. J., kuriam pagal Uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-310 patvirtintų uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12 punktą yra nustatyta pareiga organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (toliau – Kodekso), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2005 „Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo“ (toliau – Reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB „Dėl uostų apsaugos stiprinimo“ (toliau – Direktyva) bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių uosto apsaugos reikalavimus, įgyvendinimą bei jų laikymąsi uoste, o pagal pareiginių nuostatų 18 punktą nustatyta pareiga užtikrinti, kad žemės naudotojai ir kitos uoste esančios ar (ir) dirbančios įmonės laikytųsi Kodekso, Reglamento ir Direktyvos reikalavimų, nesiėmė jokių organizacinių bei kontrolės priemonių po 2011-09-01, kad būtų pašalinti prieš tai minėti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pažeidimai. Be to, uosto apsaugos vadovas A. J. apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iki 2011-09-01 nepašalintus pažeidimus neinformavo Uosto direkcijos vadovybės, nors pagal uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 punktą yra nustatyta pareiga informuoti apie išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui. Savo veiksmais uosto apsaugos vadovas A. J. pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12, 18 ir 24 punktų reikalavimus, o pagal minėtų pareiginių nuostatų 37 punktą uosto apsaugos vadovas atsako už pavestų pareigų tinkamą vykdymą laiku, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktorius 2012-02-03 įsakymu Nr. P-31 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. LR susisiekimo ministerijos LR jūrų uostų apsaugos komiteto (toliau – Komitetas) 2011-12-28 posėdžio, vykusio 2011-12-15, protokole Nr. 8-135 užfiksuota, kad buvo svarstomas klausimas ,,Dėl informacijos apie kasmetinio (2011 metų) uosto įrenginių (terminalų) patikrinimo ir jų atitikimo kodekso reikalavimams rezultatų“. Šį klausimą pristatė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus vyriausiasis inspektorius Z. J.. Minėtu klausimu pasisakė ir Uosto apsaugos vadovas A. J., kuris 2011-11-15 raštu pateikė darbotvarkę. Būdamas pavaldus VĮ KVJUD generaliniam direktoriui A. J. su tiesioginiu vadovu nederino posėdžio darbotvarkės klausimų, tačiau pagal A. J. pateiktus paaiškinimus, UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos trūkumų svarstymas nebuvo siūlomas įtraukti į komiteto darbotvarkę šį klausimą derinant tik su Susisiekimo ministerijos atstovais. LR jūrų uostų apsaugos komiteto darbo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų LR susisiekimo ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. 3-261, 5 punktas numato uostų administracijos vadovų teisę siūlyti įtraukti klausimus į posėdžių darbotvarkę. Pažymėtina, kad A. J. neinformavo tiesioginio vadovo - VĮ KVJUD generalinio direktoriaus apie žinomus terminalų trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo. Pristatymo metu per 2011-12-15 Komiteto posėdį, Komiteto nariams A. J. neatskleidė esminės informacijos apie uosto įrenginių (terminalų) trūkumus, kurie jam buvo žinomi. Posėdžio metu A. J. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją patvirtindamas, kad ,,(...) Uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, juose numatytos priemonės vykdomos ir Europos Parlamento ir Tarybos 2004-03-31 reglamento Nr. 725/2004 reikalavimai yra vykdomi“. Vieni iš pagrindinių neįvardintų trūkumų, kuriuos žinojo A. J. ir kurie nustatyti 13 terminalų, yra: apsaugos pareigūnų ar jų pavaduotojų kandidatūros nederintos su VSD (5 terminalai), neįrengtos signalizacijos (2 terminalai), ne iki galo įrengtos stebėjimo kameros (3 terminalai), neužtikrintas apšvietimas (4 terminalai) ir kt. Minėtos informacijos A. J. sąmoningai nepateikė Komiteto nariams ir tai patvirtina A. J. 2012-02-23 paaiškinimai į nurodymą Nr. 13. Atsakydamas į nurodymo Nr. 13 3 klausimą A. J. nepaaiškino priežasčių, dėl kurių neinformavo visų Komiteto narių apie žinomus trūkumus dėl saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimo atskiruose terminaluose, tačiau pripažino faktą, kad trūkumai buvo žinomi (paaiškinimai į nurodymus Nr. 10 ir 13 1 klausimu) ir apie tai buvo informuota Susisiekimo ministerija. Iš paaiškinimų matyti, kad nuo likusių Komiteto narių A. J. sąmoningai slėpė informaciją apie realią situaciją. Tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Minėtais veiksmais buvo sudarytos prielaidos UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ valdomoje teritorijoje vykdyti galimai neteisėtą veiklą, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, be to, sudaromos prielaidos ir kitiems pažeidimams. Visapusiškas ir teisingas informacijos pateikimas yra svarbus ir turi įtaką posėdžio dalyviams bei kitiems suinteresuotiems asmenims priimant teisingus ir adekvačius situacijai sprendimus užtikrinant teisės aktais nustatytų reikalavimų įgyvendinimą dėl uosto apsaugos. Taisyklių 9 punktas reglamentuoja posėdžiuose svarstomus klausimus. Taisyklių 9.2 p. numato, kad svarstomi įvykdytų jūrų uostų apsaugos vertinimų rezultatai, vertinimo metu išaiškinti apsaugos sistemos trūkumai bei jų pašalinimo būdai. Pagal Taisyklių 9.5 p. svarstomi išaiškinti trūkumai bei pasiūlymai dėl tolesnio apsaugos stiprinimo. Pagal Taisyklių 9.9 p. svarstomi kasmetinių jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos sistemos partikrinimų rezultatai. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja pareigą asmenims, ruošiantiems, derinantiems ir pristatantiems darbotvarkės klausimus, informuoti apie nustatytus trūkumus ir neatitikimus visus Komiteto narius. Paaiškinimuose A. J. nurodė, kad apie UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ terminalo saugumą užtikrinančių priemonių neįgyvendinimą buvo informuoti Susisiekimo ministerijos atstovai ir buvo suderinta atskirai šio klausimo neišskirti ir dėl ISPS kodekso įgyvendinimo UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ terminale spręsti pasibaigus teisminiams ginčams. Pažymėtina, kad tokia A. J. pozicija buvo teisiškai nepagrįsta. Turtinio pobūdžio teisminių ginčų buvimo faktas su UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ neatleidžia UAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ nuo pareigos vykdyti terminalo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą be to, neatleidžia nuo pareigos apie nustatytus pažeidimus informuoti ir kitus Komiteto narius. Apie nustatytus trūkumus turi būti informuotos visos suinteresuotos šalys, t. y. ir kiti Komiteto nariai, esantys iš Susisiekimo ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos muitinės, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, AB ,,Mažeikių nafta“ atstovų. Pažymėtina, kad kaip atskirą klausimą darbotvarkėje A. J. išskyrė žuvų aukciono apsaugos plano rengimą ir būsimus reikalavimus jam, nutylėdamas ir neaptardamas klausimų dėl jau esančių apsaugos reikalavimų pažeidimų kituose terminaluose. Savo veiksmais uosto apsaugos vadovas A. J. šiurkščiai pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 3, 12, 18, 24, 37, 38, 39 punktų reikalavimus, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus 2012-02-29 įsakymu ieškovui Nr. P-53 buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius 2012-01-25 nurodymu Nr. 8, 2012-01-27 nurodymu Nr. 9, 2012-02-09 nurodymu Nr. 10, 2012-02-23 nurodymu Nr. 13 pareikalavo, kad A. J. pateiktų pasiaiškinimus dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, ieškovo pasiaiškinimai buvo gauti, todėl Darbo kodekso 240 str. numatyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarka nebuvo pažeista. A. J., ginčydamas drausminių nuobaudų pagrįstumą bei teisėtumą, iš esmės nurodo tik šiuos argumentus, neva paneigiančius padarytus darbo drausmės pažeidimus: 1) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamentas 2011-04-05 raštu Nr. 60-2-141 nurodė, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 galiojimo klausimai bus sprendžiami po to, kai bus užbaigtos teisminės procedūros, todėl ieškovo kaltės dėl padarytų pažeidimų nėra, 2) ieškovo iniciatyva ir su atsakovės vadovo pritarimu su Susisiekimo ministerijos atstovu J. D. buvo derinami UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale nustatytų pažeidimų teisinių pasekmių klausimai, todėl ieškovas negali būti atsakingas už susidariusią padėtį UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ terminale, 3) ieškovas Komitete buvo savarankišką statusą turintis narys, kurio statusas nors ir kildinamas iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje užimamų pareigų, tačiau nesuteikia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui kontroliuoti Komitetui teikiamų klausimų, 4) ieškovas turėjo diskrecijos teisę informaciją derinti tik su Susisiekimo ministerija, o ne su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas negalėjo reikalauti atsakomybės už padarytus pažeidimus, 5) ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai neturi pakartotinumo požymio, 6) ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas nėra šiurkštus. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su šiais ieškovo argumentais nesutinka.

Bylos nagrinėjimo metu iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų byloje nustatytos aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2008-10-24 su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, A. J. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje buvo priimtas Uosto apsaugos tarnybos uosto apsaugos pareigūno funkcijoms vykdyti (b.l.10-15, 1 t.). 2009-12-17 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-310 buvo patvirtinti Uosto apsaugos vadovo pareiginiai nuostatai, su šiais nuostatais ieškovas buvo susipažindintas 2009-12-21, tai patvirtinta ieškovo parašu(b.l.36-38, 1t.). 2011-10-07 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-370 buvo patvirtinta nauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos darbo reglamento redakcija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos darbo reglamento 3.1 p. numato, kad Uosto apsaugos vadovas įeina į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos sudėtį, bei 10.1 punktas numato, kad administracijos darbą kontroliuoja administracijos vadovas – generalinis direktorius. 2009-12-17 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-310 patvirtintų Uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų punktuose nustatyta:1) uosto apsaugos vadovas yra pavaldus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau vadinama - Uosto direkcija) generaliniam direktoriui; 2) su uosto apsaugos vadovu darbo sutartį sudaro, keičia ir nutraukia Uosto direkcijos generalinis direktorius; 3) pagrindinė uosto apsaugos vadovo funkcija - užtikrinti Klaipėdos uosto, kaip strateginio objekto, fizinę ir ekonominę apsaugą; 4)uosto apsaugos vadovui yra pavaldus Uosto režimo skyrius;4) uosto apsaugos vadovo atostogų, ligos, komandiruotės metu jo pareigas eina generalinio direktoriaus paskirtas darbuotojas; 5)su uosto apsaugos vadovu gali būti sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. III skirsnyje nustatytos uosto apsaugos vadovo pareigos, būtent: organizuoti uosto režimo skyriaus darbą, formuoti skyriaus vidaus darbo tvarką; organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (toliau vadinama - Kodekso), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2005 „Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo" (toliau vadinama — Reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB „Dėl uostų apsaugos stiprinimo" (toliau vadinama -Direktyva) bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių uosto apsaugos reikalavimus, įgyvendinimą bei jų laikymąsi uoste; ruošti ir teikti informaciją Europos Komisijai apie Reglamento ir Direktyvos reikalavimų įgyvendinimą uoste; ruošti ir teikti informaciją Lietuvos saugios laivybos administracijai apie Kodekso reikalavimų įgyvendinimą uoste; organizuoti uosto apsaugos plano rengimą, derinimą ir nustatyta tvarka juos teikti tvirtinti susisiekimo ministrui; organizuoti uosto apsaugos bei uoste esančių įrenginių (terminalų) apsaugos sistemų vertinimus ir nustatyta tvarka juos teikti tvirtinti susisiekimo ministrui; Organizuoti kasmetinius uosto ir uoste esančių įrenginių (terminalų) apsaugos patikrinimus ir rezultatus teikti Susisiekimo ministerijai; užtikrinti, kad uosto- žemės .naudotojai .ir kitos uoste esančios ar/ir dirbančios įmonės laikytųsi Kodekso, Reglamento ir Direktyvos reikalavimų; teikti motyvuotus raštiškus pasiūlymus .generaliniam direktoriui dėl padidinto saugumo lygių įvedimo jūrų uoste; teikti motyvuotus raštiškus pasiūlymus generaliniam direktoriui dėl uosto fizinės apsaugos efektyvumo tikrinimo, vertinti parengties galimam pavojui lygį; koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą; inicijuoti ir organizuoti įvairių rūšių pratybas, mokymus, treniruotes bei kitą prevencinį darbą, susijusį su fizinės bei ekonominės apsaugos priemonių veiksmingumo gerinimu, kartu su valstybinėmis institucijomis bei uosto žemės naudotojais; plėtoti apsaugos žinių sklaidą tarp Uosto direkcijos personalo, tiesiogiai pavaldžių darbuotojų, uosto žemės naudotojų atsakingų asmenų; informuoti priklausomai nuo susidariusios situacijos svarbos bei galimų pasekmių Uosto direkcijos vadovybę, Valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir kitas valstybines institucijas apie planuojamą ar išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė Uosto direkcijos, valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui; inicijuoti ir koordinuoti su fizine bei ekonomine jūrų uosto apsauga susijusių organizacinių, techninių priemonių diegimą; formuoti ir plėtoti saugaus uosto koncepciją; dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija; saugoti uosto ir įmonės komercines paslaptis, neteikti žinių apie įmonės veiklą kitais negu įstatymo numatytais atvejais; vykdyti įmonės darbo reglamento reikalavimus.

2012-02-03 atsakovės V| "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija" generalinio direktoriaus įsakymu "Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. J." Nr.P-31 ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto apsaugos vadovas A. J. patvirtino 2011-06-07 Uosto įrenginio (terminalo) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patikrinimo aktą Nr. V5-16, kuriame buvo fiksuoti LR susisiekimo ministro 2009-06-19 įsakymo Nr. 5S-4, LRV 2004-01-28 nutarimo Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“ bei LR susisiekimo ministro 2007-02-13 įsakymo Nr. 3-55 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų pažeidimai ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nurodyta iki 2011-09-01 informuoti VĮ Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkciją (toliau – Uosto direkcija) apie apsaugos įgyvendinimo veiksmų plano ir teisės aktų nurodymų vykdymo eigą. Pagal uosto apsaugos vadovo A. J. patvirtintą 2012-01-30 uosto įrenginio (terminalo) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neeilinio patikrinimo aktą Nr. V5-1 nustatyta, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos įgyvendinimo veiksmų plane numatytos apsaugos priemonės po 2011-06-07 atlikto patikrinimo nebuvo toliau įgyvendinamos. Iš 8 priemonių 2 priemonės įgyvendintos, 2 priemonėms dar nepasibaigęs įgyvendinimo terminas, 4 priemonės neįgyvendintos. Pagal 2012-01-30 aktą Nr. V5-1 nustatyta, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, pažeisdama prieš tai minėtų teisės aktų reikalavimus, neįvykdė šių priemonių:

1. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos pareigūno kandidatūra nesuderinta su Valstybės saugumo departamentu;

2. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudojamoje teritorijoje neatlikti apšvietimo matavimai;

3. Nesutvarkyti dideli viršutinės tvoros dalies spygliuotos vielos pažeidimai, neatlaisvintas priėjimas prie tvoros, paliekant 3 metrų laisvą plotą;

4. 2010 ir 2011 metais neatliktas privalomas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano auditas.

UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ taip pat neįvykdė 2011-06-07 akte Nr. V5-16 duoto nurodymo ir iki 2011-09-01 Uosto direkcijai nepateikė informacijos apie prieš tai minėtų priemonių įvykdymo eigą. Uosto apsaugos vadovas A. J., kuriam pagal Uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-310 patvirtintų uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12 punktą yra nustatyta pareiga organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (toliau – Kodekso), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2005 „Dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo“ (toliau – Reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB „Dėl uostų apsaugos stiprinimo“ (toliau – Direktyva) bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių uosto apsaugos reikalavimus, įgyvendinimą bei jų laikymąsi uoste, o pagal pareiginių nuostatų 18 punktą nustatyta pareiga užtikrinti, kad žemės naudotojai ir kitos uoste esančios ar (ir) dirbančios įmonės laikytųsi Kodekso, Reglamento ir Direktyvos reikalavimų, nesiėmė jokių organizacinių bei kontrolės priemonių po 2011-09-01, kad būtų pašalinti prieš tai minėti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pažeidimai. Be to, uosto apsaugos vadovas A. J. apie UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iki 2011-09-01 nepašalintus pažeidimus neinformavo Uosto direkcijos vadovybės, nors pagal uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 24 punktą yra nustatyta pareiga informuoti apie išaiškintą neteisėtą veiklą, dėl kurios iškyla ar gali iškilti grėsmė valstybinio jūrų uosto fiziniam ir ekonominiam saugumui. Savo veiksmais uosto apsaugos vadovas A. J. pažeidė uosto apsaugos vadovo pareiginių nuostatų 12, 18 ir 24 punktų reikalavimus, o pagal minėtų pareiginių nuostatų 37 punktą uosto apsaugos vadovas atsako už pavestų pareigų tinkamą vykdymą laiku, todėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktorius 2012-02-03 įsakymu Nr. P-31 ieškovui skiriama drausminė nuobauda – papeikimas (b.l. 15-15, 1 t.).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas generalinis direktorius E. G., kuriam ieškovas pagal pareiginius nuostatus buvo pavaldus ir atskaitingas, paaiškino aplinkybes apie tai, kad posėdyje, įvykusiame 2011-12-15, ieškovas neatskleidė jokių problemų dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. 2011-06-07 patikrinimo akte numatyta iki rugsėjo 1 dienos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ privalėjo ištaisyti trūkumus, tačiau apie trūkumų neištaisymą ieškovas neinformavo nei uosto komiteto nei generalinio direktoriaus. Uosto direkcija privalo vykdyti priežiūrą dėl teritorijos. Atsakovo atstovui pačiam pradėjus aiškintis situaciją apie uosto apsaugą, išaiškėjo, kad UAB „Kabotažas“ vykdo neteisėtą veiklą, kuri priklauso Jurgučiui, todėl atsakovo atstovas kaip įmonės generalinis direktorius 2012-02-14 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. 2012-02-03 drausminė nuobauda paskirta ieškovui dėl aplaidžios apsaugos priežiūros terminale, o kita nuobauda skiriama už tai, kad po pakartotinio patikrinimų kitų terminalų ir nustatytų neatitikimų, kaip už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Dėl aplaidžios priežiūros ieškovas atleistas iš uosto apsaugos vadovo pareigų uosto direkcijoje. Ieškovo nepakankama priežiūra uosto terminale sudarė galimybes UAB „Kabotažas“ vykdyti neteisėta krovą uosto teritorijoje, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ padėjo išvengti mokesčių mokėjimo, ieškovas A. J. nuslėpė ir nutylėjo informaciją.