- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-1513-984/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23811-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- Ž. G.
- Atsakovas
- N. Y. A.-A.
- Advokatai
- Pelagėja Stonkienė
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui N. Y. A.-A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti vaiko E. V. D. G.-A. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 340 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-19), iki dukters pilnametystės ir 3 690 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (teismo posėdyje patikslino šį reikalavimą ir prašė priteisti 3 064 Eur išlaikymo įsiskolinimą), paskiriant ieškovę išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, jog dukrą augino nuo vaiko gimimo, negyvena su vaiko tėvu, kadangi po dukros gimimo ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas pasiliko gyventi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena ieškovės tėvų bute, esančiame Architektų g. 222-10, Vilniuje, kartu su tėvais. Dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „S.“, kas mėnesį gauna apie 850 Eur darbo užmokestį (neto), taip pat gauna 60 Eur valstybės išmoką dukrai (nuo 2021 m. sausio mėn. – 70 Eur). Atsakovas nenuosekliai teikė išlaikymą dukrai, t. y. teikė išlaikymą 2019 m. vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais, o nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. liepos 7 d. išlaikymo neteikė. Teikiamas išlaikymas nebuvo pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas nesirūpina vaiku ir jo nelanko. Tarp ieškovės ir dukros yra susiformavęs glaudus ryšys, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra, todėl ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su dukra, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
3. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 340 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad atsakovas yra darbingas. Dukra šiuo metu yra ugdoma namuose, tačiau pradės lankyti darželį, o vėliau ir mokyklą, todėl dalis vaiko poreikių nurodytų ieškinyje yra apskaičiuoti atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. nurodant vaiko poreikius pradėjus lankyti darželį/mokyklą. Kas mėnesį vidutiniškai vaikui skiriami 669,50 Eur (atskaičiavus valstybės išmoką vaikui). Teigia, kad pagrįsti šių išlaidų parduotuvių pirkimo kvitais ar kitais įrodymais ieškovė negali, nes įrodymų nerinko, dalį prekių pirko turguje.
4. Ieškovė patikslino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismo posėdyje, prašydama priteisti iš atsakovo 3 064 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Atsakovas 2019 m. dukros išlaikymui skyrė 1 374,79 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (6 mėn.) išlaikymo dukrai visiškai neteikė. Už visą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) susidarė 3 064 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas ieškovės nėštumo metu gyveno su ja, padėjo ieškovei kraustytis, gyveno su ieškove savo motinos gyvenamojoje vietoje, gimus vaikui juo rūpinosi, lankė Lietuvoje. Ieškovė, gimus vaikui, vienašališkai nusprendė grįžti į Lietuvą be atsakovo sutikimo, todėl atsakovas jaučiasi apgautas. 2018 m. kovo – balandžio mėn. atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą, vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini). darbo reikalais, o ieškovė pasiliko su vaiku Lietuvoje. Nurodo, kad šalių susitarimu rūpintis vaiku jie nusprendė pagal modelį 50:50, kai vaikas praleidžia tiek pat laiko su abiem tėvais. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Atsakovas teikė išlaikymą vaikui ne tik siųsdamas pinigus, bet ir kitais būdais: pirko daiktus ir dovanas, lankė vaiką jam esant Lietuvoje. Atsakovas taip pat teigia, kad išlaikė vaiką tuomet, kai vaikas buvo trumpam sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) (nuo 2018-11-19 iki 2018-11-23). Sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 2 dalimi). Atsakovas nurodo, kad šiuo metu yra bedarbis. Ieškovės nurodomi vaiko mėnesinių poreikių dydžiai yra nepagrįsti įrodymais, neproporcingai dideli. Ieškovė atsakovui 2020 m. yra teigusi, kad vaikui per mėnesį reikia išleisti nuo 191 Eur iki 284 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo prisidės, teikdamas vaikui išlaikymą nuo 115 Eur (tėvui nedirbant) iki 173 Eur (tėvui dirbant). Teigia, kad ieškovė yra skolinga atsakovui 2 950 GBP (3 445,46 Eur), pervestų už jos asmeninės trenerės kursus, o vaikui išlaikymą atsakovas teikė dar iki vaiko gimimo. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis. Nurodė, kad kas mėnesį vaiko poreikiams turėtų būti išleidžiama apie 245,75 GBP (287,02 Eur), o atsakovui tenkanti dalis – 122,88 GBP (143,52 Eur).
6. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo. Nurodė, kad ieškovė gyvena 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su šalių dukra bei ieškovės tėvais V. G. ir A. G.. Butas su visais patogumais. Mergaitė dalijasi kambariu su motina, kuriame yra visi reikalingi baldai, būstas švarus ir tvarkingas. Vaikas lanko Vilniaus lopšelį-darželį „S“. Papildomai lankys anglų kalbos ir muzikos užsiėmimus. Dėl vaiko amžiaus nebuvo bendrauta su mergaite. Tarnyba neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų mergaitės poreikius ir atitiktų jos interesus.
7. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nesirūpina vaiku, jo nelanko, nežino tikrųjų vaiko poreikių ir negali jų patenkinti, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ateityje ieškovė planuoja vaiką ugdyti tarptautinėje mokykloje. Teigė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, tačiau šiuo metu nedirba, tačiau gauna nedarbo išmoką. Taip pat turi namą, kurį nuomoja ir gauna pajamas. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo už 2020 m. liepos mėn., t. y. nuo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pabaigos iki ieškinio pateikimo, nes atsakovas 2020 m. liepos 7 d. pervedė ieškovei 100 GBP (116,52 Eur) vaiko išlaikymui ir laiko, kad šį mėnesį atsakovas įvykdė savo išlaikymo prievolę dukrai. Šalys nebuvo susitarusios dėl vaiko išlaikymo dydžio. Atsakovas vienašališkai buvo nusprendęs, kokią pinigų sumą perves ieškovei. Išlaikymo įsiskolinimo dydį apskaičiuoja iš išlaikymo sumos, kurią tėvas turėjo skirti vaiko išlaikymui, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., atskaičiuodama atsakovo pervestą išlaikymą minėtu laikotarpiu. Teigė, kad vaikas ugdomas namuose, nes lankant darželį nuolatos sirgdavo. Pripažįsta, kad iki vaiko gimimo atsakovas ieškovei yra pervedęs pinigų, tačiau jie buvo skirti vaiko kraiteliui įsigyti ir yra išleisti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad ieškovė neturi pareigos įrodyti konkrečių vaiko poreikių dydžių, nes pagal teismų praktiką, šių dydžių ieškovė neprivalo įrodinėti. Visuotinai žinoma, kad tėvams reikalinga patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, mokymosi priemonėms ir kt.
9. Atsakovas teismo posėdyje prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti pagal modelį 50:50 (abu tėvai su vaiku praleidžia vienodai laiko). Vaikas ugdymo įstaigą turėtų lankyti (duomenys neskelbtini).. Lietuvoje jis yra patyręs rasizmo apraiškų. Teigė, kad rūpinosi vaiku ir teikė jam išlaikymą 2018 metais, vėliau taip pat pervedinėjo pinigus. Šalys buvo sutarusios, kad vaikui per mėnesį reikia išleisti nuo 191 Eur iki 284 Eur. Taip pat šalys buvo susitarusios, kad į teismą dėl vaiko išlaikymo nesikreips. Teigė, kad ieškovė jį suklaidino, nes šalys buvo sutarusios, jog vaiką augins J. K., tačiau be tėvo sutikimo motina vaiką išsivežė į Lietuvą ir vėliau augino viena. Atsakovas nelanko vaiko Lietuvoje, nes atvykimui į Lietuvą patirtų išlaidų. Tėvas nori bendrauti su vaiku, skambina dukrai, tačiau negali tinkamai susikalbėti, nes vaikas nemoka anglų kalbos. Teigė, kad vaiko išlaikymui gali skirti iki 200 Eur kas mėnesį, jeigu susiras darbą. Patvirtino, kad gauna 400 GBP (466,76 Eur) nedarbo išmoką, turi namą, tačiau nenuomoja.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje Tarnybos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
11. Byloje nustatyta, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. V. D. G.-A.. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, atsakovas – Ganos Respublikos pilietis. Ieškovė gyvena Lietuvos Respublikoje, atsakovas – (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 340 Eur per mėnesį ir 3 064 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Teigia, kad atsakovas dalį laiko neteikė vaikui išlaikymo, o ieškovė geriausiai patenkina vaiko poreikius. Ugdymo įstaigos šalių dukra šiuo metu nelanko. Atsakovas teigia, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta pagal modelį „50:50 proc. laiko“, o ieškovės prašoma išlaikymo suma mažintina, o išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas atmestinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
12. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su šalių dukra ir ieškovės tėvais. Butas yra su visais patogumais, jame yra visi reikalingi baldai, vaiko poreikių tenkinimas užtikrinamas. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad vaikui užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo posėdyje šalys paaiškino, kad vaikas gyvena su motina. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaiko gyvenimas su motina neatitinka vaiko interesų ar vaiko poreikiai nėra užtikrinami. Tačiau atsakovas prieštaravo ieškovės reikalavimui, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimą su vaiku pagal modelį „50:50 proc. laiko“, t. y. jog vaikas praleistų vienodai laiko su abiem tėvais, nes taip tėvai buvo susitarę anksčiau.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, vadovaujasi prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – stabili ir saugi aplinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Tokiu atveju, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
15. Šalių dukra sprendimo priėmimo metu yra sulaukusi 3 metų amžiaus, todėl tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga stabili ir saugi aplinka. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė Lietuvos Respublikoje, todėl atstumas tarp tėvų gyvenamųjų vietų yra didelis, o susisiekimo galimybės, atsižvelgiant į nustatytus keliavimo apribojimus dėl COVID-19 ligos, yra ribotos. Iki ugdymo namuose pradžios vaikas lankė lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), motina pilnai patenkina vaiko poreikius. Tarp ieškovės ir dukros yra susiformavęs glaudus ryšys. Atsakovas neprieštaravo, kad ilgą laiką nėra tiesiogiai bendravęs su vaiku, nes atvykimas į Lietuvą reikštų papildomas jo išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovas dvejus pastaruosius metus nelankė vaiko Lietuvoje, bendravo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, nesiėmė jokių teisinių veiksmų vaiką susigrąžinti į (duomenys neskelbtini), ieškovei pretenzijų dėl jos gyvenimo su dukra vietos Lietuvoje nereiškė, parvedinėjo ieškovei dukters išlaikymui lėšas. Tokiu būdu, atsakovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą, jog vaikas gyventų su ieškove Lietuvoje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, tarp kurių yra didelis atstumas, o nustačius vaiko su tėvais bendravimo tvarką pagal modelį 50:50, vaikas neturėtų galimybės lankyti ugdymo įstaigų be ženklių pertraukų, taip pat į atsakovo konkliudentiniais veiksmais pritartą iki bylos iškėlimo vaiko gyvenamąją vietą su ieškove Lietuvoje, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o atsakovo prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimą pagal modelį „50:50 proc. laiko“ netenkintinas, kadangi neatitiktų vaiko interesų ir poreikių (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
16. Atsakovas teigė, kad ieškovė vaiką pasiėmė gyventi į Lietuvą be jo leidimo, o vaikas turėtų bendrauti su tėvu betarpiškai, tačiau pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jam buvo draudžiama bendrauti ir matytis su dukra. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas maksimaliai bendrautų su dukra. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra apribojusi atsakovui galimybę bendrauti su vaiku. Atsakovas nurodė, kad jam yra sudaroma galimybė bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, todėl konkreti bendravimo tvarka nėra nustatoma (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 340 Eur kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-19), iki dukters pilnametystės. Išlaikymo sumas mokėti į ieškovės banko sąskaitą Lietuvoje. Teigia, kad atsakovas nuomoja (duomenys neskelbtini) turimą namą ir turi lėšų teikti vaikui prašomą išlaikymą.
18. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
19. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra 729,50 Eur, o atskaičiavus valstybės išmoką vaikui (60 Eur) – 669,50 Eur, kuriuos sudaro: komunaliniai mokesčiai – 40 Eur (vaiko dalis); maitinimas namuose, darželyje, mokykloje – 150 Eur; vitaminai, vaistai – 12 Eur; higienos reikmenys – 15 Eur; plaukų ir odos priežiūros priemonės – 40 Eur; viršutiniai drabužiai – 30 Eur; apatiniai drabužiai – 20 Eur; striukės: pavasaris/žiema – 40 Eur; avalynė: pavasaris/vasara – 30 Eur; avalynė: rudenis/žiema – 35 Eur; ugdymo priemonės (pratybų sąsiuviniai, vadovėliai, kanceliarinės prekės, kuprinė) – 40 Eur; rinkliavos darželyje, mokykloje – 15 Eur; mobilusis ryšys – 2,50 Eur; žaislai – 30 Eur; pramogos – gimtadieniai – 20 Eur; transporto išlaidos – 25 Eur; atostogos – 90 Eur; mokestis už darželį/mokyklą – 65 Eur; būreliai – 30 Eur.
20. Atsakovas nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra nepagrįsta įrodymais, vaiko poreikiai per mėnesį turėtų būti iš viso apie 245,75 Eur, o atsakovui tenkanti dalis – 122,88 Eur. Atsakovas teigia, kad šiuo metu yra bedarbis, gauna 400 Gbp (466,75 Eur) nedarbo išmoką. Namo nenuomoja, o jame gyvena.
21. Teismas, įvertinęs bylos duomenis daro išvadą, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui iki ieškinio pateikimo nebuvo reguliarus ir pastovus. Taip pat daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė įrodymais nurodytų vaiko poreikių dydžių, nors teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje įpareigojo ieškovę juos pateikti (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui bei spręsdamas dėl išlaikymo dydžio įvertina šalių turtinę padėtį ir protingus vaiko poreikius.
22. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (toliau - ir 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių (468,41 Eur atskaičius mokesčius). Minėtas išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, vaikui teikiama 70 Eur valstybės išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „L“. Jos mėnesinis darbo užmokestis (bruto) yra 1 322 Eur (apie 850 Eur neto). Nuo 2021 m. sausio mėn. ieškovė gauna 70 Eur valstybės išmoką dukrai. Transporto priemonių ar nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Objektyvių duomenų apie atsakovo gaunamas nedarbo išmokas ar galimas pajamas iš namo nuomos teismas neturi. Atsakovo teigimu, jis gauna 400 GBP (466,76 Eur) nedarbo išmoką.
24. Teismo vertinimu, išlaidos maistui – 150 Eur, vitaminams ir vaistams – 12 Eur, higienos reikmenims – 15 Eur, mobiliajam ryšiui – 2,50 Eur, pramogoms – 20 Eur, transporto išlaidoms – 25 Eur, išlaidos vaiko ugdymui – 65 Eur, žaislams – 30 Eur yra pagrįstos ir protingo dydžio.
25. Tačiau teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos komunaliniams mokesčiams – 40 Eur (vaiko dalis); plaukų ir odos priežiūros priemonėms – 40 Eur; drabužiams ir avalynei – viso 155 Eur; ugdymo priemonėms (pratybų sąsiuviniai, vadovėliai, kanceliarinės prekės, kuprinė) – 40 Eur; atostogoms – 90 Eur galimai yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos. Vaikas neturi specialiųjų poreikių.
26. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko amžių, aplinkybę, kad vaikas šiuo metu nelanko ugdymo įstaigos (65 Eur), tačiau ateityje pradės ją lankyti, tačiau vaikas ugdomas namuose, jam perkamos knygelės ir kitos ugdymo priemonės, vidutinius ir protingus vaiko poreikius, daro išvadą, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 540 Eur. Byloje nėra duomenų, jog šiuo atveju vienas iš tėvų turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Minėta, kad teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis (70 Eur) ir tuomet nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.
27. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui kas mėnesį reikalingas 540 Eur išlaikymas, kuris mažintinas 70 Eur socialinės išmokos suma, nustatytina, kad 235 Eur dydžio išlaikymas, teikiamas atsakovo, visiškai patenkins nepilnamečio vaiko fiziologinius ir socialinius poreikius. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reguliavimu bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 235 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis), pavedant ieškovei šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
28. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 064 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Išlaikymo įsiskolinimas už 2019 m. apskaičiuojamas iš tuometinio 1 MMA (555 Eur) atskaičiavus valstybės išmoką vaikui (50 Eur) ir padalijus iš 2 tėvų, t. y. nustačius 252 Eur būtiną teikti išlaikymą 12 mėn. laikotarpiu (3 024 Eur), bei atskaičiavus atsakovo teiktą išlaikymą šiuo laikotarpiu (1 374 Eur), todėl teigia, kad nurodytu laikotarpiu susidarė 1 650 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė teismo posėdyje patikslino išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimą už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 1 d. laikotarpį ir nurodė, kad jis apskaičiuojamas tokiu būdu: iš tuometinio 1 MMA (607 Eur) atimama 60 Eur valstybės išmoka vaikui ir dalijama iš 2 (273 Eur kiekvienam iš tėvų), todėl atsakovo už visą laikotarpį turėjo būti sumokėta 1 638 Eur (273 x 6 mėn.). Iš šios sumos atskaičiuoja tėvo sumokėtus pinigus prašomu laikotarpiu ir po bylos iškėlimo sumokėtus pinigus, todėl lieka 1 414 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimas už 2020 m. 6 mėn. Taigi bendra išlaikymo įsiskolinimo suma – 3 064 Eur (1 650 Eur + 1 414 Eur).
30. Atsakovas prašo atmesti šį reikalavimą kaip nepagrįstą, nurodė, kad jis teikė vaikui išlaikymą dar iki gimimo, o vėliau teikė išlaikymą, kuris buvo abiejų šalių sutartas, t. y. nuo 115 Eur (tėvui nedirbant) iki 173 Eur (tėvui dirbant). Ieškovė neigė, kad šis susitarimas buvo sudarytas.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu (nuo 2019-01-01 iki 2020-07-01) atsakovas pervedė ieškovei vaiko išlaikymui 1 230 GPB (1 426 Eur), t. y. ne 1 374 Eur, kaip nurodo ieškovė.
32. Iš atsakovo pateikto šalių 2019 m. vasario 5 d. ir 2020 m. sausio 7 d. susirašinėjimo teismas nustatė, jog ieškovė atsakovui 2019 m. vasario 5 d. pateikė vaiko poreikių dydžius ir nurodė, kad visi vaiko poreikiai 2019 m. sausio mėn. buvo 245 GBP (286,05 Eur). Be to, ieškovė 2020 m. sausio 7 d. žinutėje nurodė, kad tėvas turėtų teikti vaikui bent 150 GBP (175,13 Eur), kuris yra protingo dydžio jos nuomone. Taigi, byloje nustatyta, kad pati ieškovė tiek 2019 m. vasario mėn., tiek 2020 m. sausio mėn. atsakovo prašė teikti vaikui mažesnio dydžio išlaikymą, nei apskaičiuoja ieškinyje nurodydama išlaikymo įsiskolinimo dydį (skaičiuojant nuo ½ MMA).
33. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės atsakovui pateiktą vaiko mėnesinių poreikių dydį (286,05 Eur : 2 = 143,02 Eur (tėvo dalis)) ir nurodytą racionalią sumą vaiko išlaikymui (175,13 Eur), teismas daro išvadą, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., atsakovas vaikui turėjo teikti vidutiniškai po 160 Eur išlaikymą kas mėnesį (CPK 178 straipsnis). Iš viso atsakovas per 18 mėnesių turėjo sumokėti vaiko išlaikymui 2 880 Eur (160 Eur x 18 mėn.). Minėta, kad byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas sumokėjo nurodytu laikotarpiu 1 426 Eur, todėl išlaikymo skola šiuo atveju yra 1 454 Eur (2 880 Eur – 1 426 Eur) (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinas 1 454 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimas, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.
34. Atsakovas teigia, kad ieškovė jam yra skolinga 2 950 GBP (3 445,46 Eur), pervestų už jos asmeninės trenerės kursus, o vaikui išlaikymas iš atsakovo buvo teikiamas dar iki gimimo. Teismas atmeta šiuos argumentus, nes išlaikymą tėvai privalo vaikui teikti nuo vaiko gimimo, o atsakovo pervesti pinigai už ieškovės mokymus šiuo atveju yra šalių tarpusavio kreditoriniai santykiai, kurie nespręstini byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
35. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė skirtina išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
36. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė nustatyti, kad šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
38. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė byloje taip pat patyrė 500 Eur teisinės advokato pagalbos išlaidų ir 200 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų.
39. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc. Teismas tenkino 69 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir 47 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
41. Taigi teismas tenkino 72 proc. visų ieškinio (neturtinių ir turtinių) reikalavimų (100 proc. x 69 proc. x 47 proc.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 558 Eur bylinėjimosi išlaidų (775 Eur x 72 proc.).
42. Už reikalavimą, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 63,45 Eur žyminis mokestis (235 Eur x 12 mėn. = 2 820 Eur x 3 proc. = 84,60 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 63,45 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 69 proc. ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 69 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 43,78 Eur (63,45 Eur x 69 proc.), o iš ieškovės valstybei priteistina 19,69 Eur žyminio mokesčio (63,45 Eur x 31 proc.).
44. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 32,72 Eur žyminis mokestis (1 454 Eur x 3 proc. = 43,62 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 32,72 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 47 proc. ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 47 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 15,38 Eur (32,72 Eur x 47 proc.), o iš ieškovės valstybei priteistina 17,34 Eur žyminio mokesčio (32,72 Eur x 53 proc.).
45. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 59,16 Eur (43,78 Eur + 15,38 Eur) žyminio mokesčio, o iš ieškovės – 37,03 Eur (19,69 Eur + 17,34 Eur) žyminio mokesčio (93 straipsnio 1 dalis).
46. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,86 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
47. Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
48. Atsakovui išaiškinti, kad teikiant teismui apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 32,72 Eur; už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą - 75 Eur; ginčijant priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo, viršijantį per mėnesį 100 Gbp (116 Eur), mokėtinas 32,13 Eur žyminis mokestis, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, mokėjimo paskirtis - 5660.
49. Atsakovui taip pat išaiškintina, kad teismui negali būti teikiamas apeliacinis skundas išverstas per „google“ programą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. V. D. G.-A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove Ž. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo N. Y. A.-A. ((duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko E. V. D. G.-A. išlaikymui po 235 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos, 2020 m. rugpjūčio 19 d., iki vaiko pilnametystės, mokamą į ieškovės Ž. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo N. Y. A.-A. 1 454 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.
Paskirti ieškovę Ž. G. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. V. D. G.-A. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitų ieškinio reikalavimų dalių netenkinti.
Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai.
Priteisti ieškovei Ž. G. iš atsakovo N. Y. A.-A. 558 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Ž. G. valstybei 37,03 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo N. Y. A.-A. į valstybės biudžetą 59,16 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.