Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, sumokant iki 2021 m. vasario 12 d., duomenų apie baudos sumokėjimą nėra,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo savo šeimos narį, 2023 m. gruodžio 03 d. apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį - sugyventinę J. J. - suimdamas ją už plaukų, laikydamas už plaukų, nustumdamas J. J. nuo sofos ant grindų, išraudamas jai kuokštą plaukų, po to koja spirdamas jai nemažiau dviejų smūgių į kairės pusės šoną, po to koja spirdamas nemažiau dviejų smūgių į dešinę šlaunį, kumščiais suduodamas jai nemažiau devynių smūgių į galvos sritį bei su stikline lėkšte suduodamas jai į galvos dešinę pusę, padarė kraujosruvas krūtinės kairėje ir dešinio klubo srityje, tuo nežymiai sutrikdė J. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 6 d. įtariamuoju apklaustas V. B. parodė, kad psichinėmis ligomis šiuo metu neserga, nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse. Nėra registruotas priklausomybės ligų centre, narkotinių psichotropinių medžiagų nevartoja, mano, kad turi priklausomybę alkoholiui, bet tai nėra nustatyta jokių specialistų. Teistas buvo 2020 m. Jam 2023 m. gruodžio 6 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, jis iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau norėtų paaiškinti kaip viskas įvyko. Su J. J. yra pora ir sugyventiniai pusantrų metų, kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė su pertraukomis, bet sudėjus bendrai gautųsi apie 10 mėnesių bendro gyvenimo (J. J. kurį laiką dirbo užsienyje), be pertraukos su J. J. kartu gyvena paskutinius du mėnesius, gyvena skirtingose vietose, nuomoja arba viešbutyje. Paskutiniu metu gyveno pas J. J. draugę, vardu I. (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2023 m. gruodžio 5 d. vakaro kartu negyvena, jis gyvena savo deklaruotu adresu pas tėvus. Su J. J. santykiai yra geri, nekonfliktuoja, nepamena, kad anksčiau būtų jos atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą, tačiau žodinių konfliktų būna kaip pas visus. Bendrų vaikų neturi. Nesutinka su įtarime parašyta data, kad konfliktas įvyko 2023 m. gruodžio 4 d., kadangi jis įvyko 2023 m. gruodžio 3 d., tai buvo po pietų, galėjo būti 15.00 val. Su J. J. namo pirmo aukšto kambaryje gėrė alkoholinį gėrimą - degtinę, nežino butelio talpos ir neatsimena kiek išgėrė, bet abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, šiuo metu neatsimena dėl ko jis kilo, tiesiog buvo neblaivus, pradėjo šaukti vienas ant kito. Žodinio konflikto metu J. J. kumščiu (nežino kurios rankos) trenkė jam į galvą, neatsimena kiek smūgių, jis tuomet išėjo į virtuvę, ten pradėjo valgyti sriubą, J. J. į virtuvę atėjo po poros minučių, paėmė jo sriubą nuo stalo ir, stovėdama jam už nugaros (jis sėdėjo už stalo), dubenį apvertė jam ant galvos ir, jį versdama, taip pat trenkė jam į galvos sritį, dubuo buvo stiklinis, jis nesudužo jam į galvą, mano jis turėjo nukristi ant grindų ir sudužti, bet jis to neatsimena. Jis tada labai supyko, atsistojo nuo kėdės ir pradėjo muštis, tai buvo abipusės muštynės, J. J. mosikavo rankomis, jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, ji tuos smūgius sudavė ir kumščiu ir delnu, bet jis šiuo metu negali nurodyti į kurias kūno vietas ji jį mušė ir kiek kartų, kaip minėjo, buvo neblaivus, jis taip pat J. J. sudavė smūgius, smūgiavo bet kur, kur galėjo pataikyti, tiesiog atsitiktinai, gali būti, kad sudavė jai į galvos sritį ne mažiau 9 smūgių, jis neskaičiavo, bet jeigu taip sako J. J., gal jų tiek ir buvo. Dėl smūgių jai į dešinę koją ir į kairės pusės šoną jis negali pasakyti, nes neatsimena, kad būtų ją spardęs kojomis, rankomis gal ir galėjo pataikyti jai į karės pusės šoną ar į kojas. Mano, kad jo veiksmai jai galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau jis skausmo J. J. sukelti nenorėjo, ji (J. J.) jį pati išprovokavo ir paskatino padaryti tokius veiksmus. Bendrai mušėsi apie vieną minutę, viskas įvyko labai greitai, vienu metu tiesiog abu nustojo mosikuoti rankomis, jis J. J. paprašė, kad jam išplautų galvą, ji pasakė, kad jai skauda šoną, pasakė, kad negali. Likusį vakarą praleido namuose, žiūrėjo televizorių, nuėjo miegoti. Konflikto metu J. J. draugės (namo savininkės) nematė, kiek jam žinoma, jos namuose nebuvo. Ryte, tai buvo 2023 m. gruodžio 4 d. J. J. išvyko į polikliniką, tai sužinojo jai paskambinęs, ji telefonu pranešė, kad buvo poliklinikoje, kur jai patarė kreiptis į ligoninę, ji sakė, kad jai skauda kairės pusės šoną. Jis nežino dėl ko jai skaudėjo šoną, bet matyt po jų muštynių, bet, kaip ir minėjo, neatsimena, kad būtų jai spyręs į šoną, nebent galėjo mosikuodamas rankomis į jį pataikyti, nes, kaip minėjo, buvo daug atsitiktinių smūgių. 2023 m. gruodžio 4 d. praleido kartu namuose, nekonfliktavo, atsimena, kad J. J. tą dieną rodė jam kairės pusės šoną, kur matėsi kraujosruva. 2023 m. gruodžio 5 d. atsikėlė, išėjo pasivaikščioti, J. J. pasidarė šalta, ji nuėjo namo, jis namo grįžo vakare, buvo susitikęs su draugu. Namo grįžo tarp 16.00 val. ir 17.00 val., J. J. pasakė, kad jai vis dar skauda kairės pusės šoną, kad reikia važiuoti į ligoninę, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medicinos darbuotojai atvažiavo kartu su policija. Policija patikrino jų neblaivumą ir jį sulaikė, J. J. išvežė greitoji medicinos pagalba. Vėliau jį policijos pareigūnai išleido, įteikė šaukimą. Nuo tada, kai jį išvežė, jie su J. J. negyvena, gyvena deklaruotu adresu, kur gyvena J. J., jis nežino. Jis dėl J. J. veiksmų nenukentėjo, skausmo ir sužalojimų nepatyrė, pareiškimo nerašys.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 15 d. įtariamuoju apklaustas V. B. parodė, kad įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir nuoširdžiai dėl to gailisi. 2023 m. gruodžio 3 d. su J. J. buvo neblaivūs, vartojo alkoholį, apie 15.00 val. konfliktavo, J. J. jam ant galvos išpylė sriubą, šis veiksmas jam nesukėlė fizinio skausmo ir nepadarė jokių kūno sužalojimų, tačiau labai supyko, pradėjo J. J. mušti, buvo neblaivus ir mušė atsitiktinai kur galėjo pataikyti, todėl smūgių neskaičiavo, tačiau jis galėjo su koja spirti J. J. du smūgius į kairės pusės šoną, taip pat galėjo su koja spirti du smūgius į dešinę šlaunį, atsimena, kad kumščiais sudavė J. J. į galvą, smūgių neskaičiavo, bet tai galėjo būti devyni smūgiai, po šių smūgių paėmė stiklinę lėkštę ir su ja sudavė J. J. į galvą, mano jo veiksmams įtakos turėjo išgertas alkoholio kiekis, kadangi blaivus niekada J. J. atžvilgiu fizinio smurto nėra naudojęs. Negali nurodyti tiksliai kiek smūgių ir kur sudavė, nes buvo neblaivus. J. J. jam irgi sudavė smūgius, tačiau tai jam fizinio skausmo nesukėlė. Jam yra žinoma apie pateiktą civilinį ieškinį už J. J. gydymą, gavo kvitą, kur turėtų sumokėti, įsipareigoja ieškinį sumokėti iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuoširdžiai gailisi, kad J. J. sukėlė fizinį skausmą ir ją sužalojo, dėl to jos jau atsiprašė, yra pasiruošęs už savo veiksmus atsakyti ir atlikti jam paskirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 23 d. įtariamuoju apklaustas V. B. parodė, kad įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis, prisipažįsta, kad 2023 m. gruodžio 3 d. J. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė įtarime nurodytus kūno sužalojimus, taip pat prisipažįsta, kad J. J. tyčia suėmė už plaukų ir ją laikydamas už plaukų nustūmė nuo sofos ant grindų, neatsimena ar išrovė jai plaukų, bet gal ir galėjo išrauti, nežiūrėjo ar kur nors arti jų buvo išrauti plaukai, nuoširdžiai gailisi, dėl to, kad J. J. atžvilgiu panaudojo smurtą. Viską, kas jam buvo žinoma apie įvykį, yra papasakojęs apklausose, daugiau nieko papildyti nenori. Jam yra žinoma apie pateiktą civilinį ieškinį už J. J. gydymą, gavo kvitą kur turėtų sumokėti, įsipareigoja ieškinį sumokėti iki 2024 m. gruodžio 31 d., parašė įsipareigojimą šią sumą apmokėti. Nuoširdžiai gailisi, kad J. J. sukėlė fizinį skausmą ir ją sužalojo, dėl to jos jau atsiprašė, yra pasiruošęs už savo veiksmus atsakyti ir atlikti jam paskirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 5 d. nuketėjusiąja apklausta J. J. parodė, kad su V. B. kartu yra apie 1,5 m., tačiau kartu gyvena visai neseniai, apie 2 mėnesius, adresu (duomenys neskelbtini), kartu ten vedė bendrą ūkį. 2023 m. gruodžio 4 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su V. B. vartojo alkoholinius gėrimus, jiems išgėrinėjant, namo pirmo aukšto kambaryje jos sugyventinis V. B., kilus žodiniam konfliktui, savo rankomis ne mažiau 9 kartų trenkė jai į galvos sritį, taip pat ne mažiau 4 kartų spyrė jai į dešinę koją ir kairį šoną, dėl to pajuto fizinį skausmą. Apie įvykį pranešė 2023 m. gruodžio 5 d., nes labai skaudėjo kairįjį šoną, galvojo, kad lūžo šonkauliai. Tai ne pirmas kartas, kai V. B. prieš ją smurtauja, anksčiau, maždaug prieš metus, taip pat yra jai sudavęs, tačiau į policiją nesikreipė. Daugiau apie įvykį nieko parodyti negali. Civilinio ieškinio byloje nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 11 d. papildomai nukentėjusiąja apklausta J. J. parodė, kad savo teises ir pareigas suprato. Dirba užsienyje, todėl su V. B. kartu gyvena tik tuo metu, kai grįžta į Lietuvą atostogauti, tuo metu veda bendrą ūkį. Šiuo metu paskutinius du mėnesius gyveno kartu pas jo draugę namuose (duomenys neskelbtini), bet po įvykio t. y. nuo 2023 m. gruodžio 5 d. kartu negyvena, ji grįžo pas tėvus savo deklaruotu adresu, kur gyvena V. B., ji nežino, su juo nebendrauja. Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. su V. B. vartojo alkoholinius gėrimus, žodinis konfliktas tarp jų įvyko 2023 m. gruodžio 3 d. apie 15.00 val., konfliktas įvyko dėl pavydo, V. B. supyko, kad parašė draugui, bendra nuomininkui, kad nori grįžti švęsti Kalėdas kartu, V. B., pamatęs ką parašė tam draugui, iš jos atėmė jos mobilųjį telefoną ir stipriai trenkė jį į grindis. Tuo metu namuose buvo dviese. Trenkęs telefoną, jis nuėjo valgyti jos išvirtos kopūstų sriubos į virtuvę, ji po kelių minučių nuėjo į virtuvę ir jam sėdint prie stalo, paėmė tą dubenį su sriuba ir jam ją išpylė ant galvos, su dubeniu į galvą netrenkė, dubuo nesudužo. Taip padariusi išėjo į kambarį, atsisėdo ant sofos, V. B. atbėgo paskui ją, stvėrė ją už plaukų, laikydamas už plaukų, ją nustūmė nuo sofos ant grindų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir išraudamas plaukų kuokštą, jai gulint ant grindų, mušė ją į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, V. B. jai tikrai su koja (nežino kuria), sudavė nemažiau negu du smūgius į kairės pusės šoną, nemažiau negu du smūgius į dešinę šlaunį, rankų kumščiais sudavė nemažiau devynių smūgių į galvos sritį, šie jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Atsimena, kad turėjo guzus per visą galvą, kraujosruvą ant nosies ir ant dešinės akies voko. Po kurio laiko, kai konfliktas buvo nurimęs, ji sėdėjo, verkė, V. B. paėmė ant žurnalinio staliuko stovėjusią baltą stiklinę lėkštę ir su ja jai trenkė į galvos dešinę pusę, neatsimena, ar ką nors sakė, kai trenkė, jis tiesiog vis konflikto metu ją įžeidėjo, vadino paleistuve, prostitute ir dar blogesniais žodžiais. Ant galvos jai pasirodė kraujas. Ji tikrai atsimena, kad pirma jam jokių smūgių nesudavė tik ant galvos išpylė sriubą, tačiau, kai gynėsi nuo V. B., ji muistėsi, dengė rankomis savo veidą, mosikavo rankomis, gal ir galėjo jam kur nors pataikyti, bet tikslo jam suduoti smūgius ar sukelti fizinį skausmą, neturėjo, ji asmeniškai ant V. B. kūno jokių sužalojimų nematė. Tą dieną nekvietė nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos, buvo tokia mintis kviesti pagalbą, galvojo iškvies, kai jis užmigs vakare, bet jam užmigus, užmigo pati. 2023 m. gruodžio 4 d. atsikėlė, su V. B. išėjo pasivaikščioti, turėjo su juo pokalbį, jis jos atsiprašinėjo, sakė, kad su juo nori išsiskirti ir grįžta atgal į Norvegiją. Tą dieną į medicinos darbuotojus nesikreipė, galvojo, kad skausmas kairiajame šone praeis. 2023 m. gruodžio 5 d. ryte, apie 11.00 val. nuėjo į savo polikliniką, Balsių šeimos centrą, registratūroje paklausė ar dirba jos šeimos gydytoja, jai pasakė, kad dirba po pietų, todėl išėjo namo, jos poliklinikoje joks gydytojas neapžiūrinėjo. Grįžus namo ir skausmui kairiajame šone paūmėjus, apie 18.30 val. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė greitosios medicinos pagalbos. Policijos kviesti nenorėjo, bet ji irgi atvyko. Ją greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę, kur ją apžiūrėjo, apie guzus ant galvos gydytojui nesakė, kiek skaitė, jai buvo nustatytas stiprius kairio šono sumušimas. Po apžiūros ją paleido į namus. Mano jų konfliktas buvo alkoholio ir pavydo pasekmės, abu buvo neblaivūs, nemano, kad jis neturėjo tikslą ją sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmą, bet paveiktas alkoholio ir pavydo, jis jai fizinį skausmą sukėlė. Šiuo metu su V. B. nebendrauja, ji civilinio ieškinio nei dėl sudaužyto telefono, nei dėl sumušimo neteiks, su V. B. susitarė, kad jos telefoną jis jai sutaisys. Gavo užduotį atlikti kūno tyrimą, tačiau jo nesidarė, kadangi jai skaudėjo šoną, nenorėjo niekur eiti. Šio tyrimo nenori, kadangi planuoja išvykti iš Lietuvos, nenori dalyvauti tolimesniame tyrime, negalės atvykti į apklausą ar į kitus veiksmus, planuoja išskristi iki Kalėdų.

Iš 2023 d. gruodžio 5 d. J. J. pareiškimo - protokolo matyti, kad 2023 m. gruodžio 4 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo pirmo aukšto kambaryje, jos sugyventinis V. B., išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, savo rankomis ne mažiau 9 kartų trenkė jai į galvos sritį, taip pat ne mažiau 4 kartų spyrė jai į dešinę koją ir kairį šoną, dėl to (ji) pajuto fizinį skausmą, apie įvykį pranešė 2023 m. gruodžio 5 d., kadangi skausmas sudavimų vietose nepraėjo. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 6 – ojo skyriaus tyrėjos U. M. 2023 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46594-23, pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 5 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), J. J. (nustatytas 3.13 prom. girtumas), nurodė, kad 2023 m. gruodžio 4 d., tikslaus laiko pasakyti negali, išgertuvių metu, įvykus žodiniam konfliktui jos sugyventinis V. B. (nustatytas 1.70 prom. girtumas), rankomis sudavė ne mažiau 9 smūgių į galvos sritį, taip pat ją spardė kojomis, dėl to pastaroji pajuto fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. GMP brigada 0835 J. J. išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai.

Iš 2023 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas gyvenamojo namo kambarys. Apžiūros objektas yra dviejų aukštų name, adresu (duomenys neskelbtini) kambarys. Užėjus į namą patenkama į koridorių per dvi medines duris, kur yra spintelės ant kurių padėti įvairūs daiktai, kairėje pusėje mediniai laiptai į antrą aukštą. Šio koridoriaus gale yra medinės durys į svetainę. Svetainėje prie sienos kairėje pusėje stovi pastatoma spintelė už kurios stovi sofa, už sofos langas, langui dešinėje pastatomos ir pakabinamos spintelės, kuriose įvairūs yra daiktai prie spintelių stovi stalas. Spintelių dešinėje pusėje yra langas prie kurio stovi dar viena lova ir spintelės. Minėto koridoriaus dešinėje yra durys, per kurias patenkama į virtuvės patalpas. Virtuvėje yra pastatomos ir pakabinamos spintelės, virtuvinis stalas, kėdės ir įvairūs daiktai. Įvykio vietoje matoma bendra netvarka, girtavimo požymiai. Daugiau objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nėra. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 276/2024(01) nurodyta, kad J. J., nustatytos kraujosruvos krūtinės kairėje ir dešinio klubo srityje, padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai paviršiais, prieš GMP brigados 0835 atvykimą 2023 m. gruodžio 5 d. 18.59 val. Kraujosruvos tiek visumoje, tiek kiekviena atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2024 m. balandžio 10 d. – 2024 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2023-12-05 policijos pareigūno kūno kamera filmuotas vaizdo įrašas iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20231205-190324UTC+0200“. Įrašo data 2023-12-05, laikas 19:03:24 val. Įrašo trukmė 20 min. 54 sek. Yra tamsus paros metas. Vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūno kūno kamera. Policijos pareigūnai užėjo į namus (toliau – policija), namuose matomi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, ant lovos gulinti moteris (J. J.) (toliau pareiškėja). Namuose taip pat yra vyras (V. B.) (toliau įtariamasis). Policijos pareigūnė bendrauja su pareiškėja. Policija - nu tai ir policija atvažiavo, sumušė Jus? pareiškėja – taip. Policija - kas sumušė Jus? (Moteris rodo pirštu). Policija - jisai? Policija - kodėl moteris mušat? Įtariamasis - piktas žmogus. Policija -piktas žmogus Jūs? policija - /nesuprantami žodžiai/ sugyventinis? Kartu gyvenat? Pareiškėja – ne. Policija - draugas? Pareiškėja – vaikinas. Policija - tai vaikinas, nu aišku vaikinas, kiek Jūs kartu laiko? Toliau policijos pareigūnė bendrauja su pareiškėja (moterimi), o filmuojantis policijos pareigūnas bendrauja su vyru (įtariamuoju). Įtariamais - tiesiog dviese susimušėm ir viskas, per daug alkoholio buvo ir taip toliau lėkščių daužymų. Policija - o kam muštis? Įtariamais - tai aš paaiškinau tenais. Policija - tai matot kad paaiškinot. Įtariamais - nu pas mane irgi yra traumų ir taip toliau.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios J. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2023 m. gruodžio 3 d. apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį - sugyventinę J. J. - suimdamas ją už plaukų, laikydamas už plaukų, nustumdamas J. J. nuo sofos ant grindų, išraudamas jai kuokštą plaukų, po to koja spirdamas jai nemažiau dviejų smūgių į kairės pusės šoną, po to koja spirdamas nemažiau dviejų smūgių į dešinę šlaunį, kumščiais suduodamas jai nemažiau devynių smūgių į galvos sritį bei su stikline lėkšte suduodamas jai į galvos dešinę pusę, padarė kraujosruvas krūtinės kairėje ir dešinio klubo srityje, tuo nežymiai sutrikdė J. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji bei civilinio ieškovo atstovė taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. B. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. B. – jauno darbingo amžiaus, išsiskyręs, Sodros duomenimis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Per pastaruosius 1 metus administracine tvarka baustas už važiavimą transporto priemonę be bilieto bei viešosios tvarkos pažeidimą, informacijos apie paskirtų baudų apmokėjimą, nėra. Praeityje teistas už vairavimą esant neblaiviam, apie paskirtos baudos apmokėjimą informacijos nėra. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam V. B. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas šios bausmės rūšies artimą maksimaliam terminui, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus:

1) uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį;

2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus,

1) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) per 10 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

3) iki 2024 m. gruodžio 31 d. imtinai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 str. 4 d. 3, 4 p., 5 d. 3, 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės apribojimo su minėtais įpareigojimais bei draudimais.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. B. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. J. - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 67,90 Eur sumai ir pripažinta civiline ieškove. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. B. padarytos žalos neatlygino, o 2024 m. balandžio 15 d. parašė įsipareigojimą, kuriuo įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą 67,90 Eur iki 2024 m. gruodžio 31 d. Jam įteiktas kvitas su rekvizitais ir nurodytas banko sąskaitos numeris. Įvertinus tai, kad kaltinamasis V. B. įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, pripažintina, jog šiuo atveju yra įvykdyta BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 67,90 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso ir vaizdo įrašai, kurie saugomi prie baudžiamosios bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktu bei 5 dalies 3, 4 punktu įpareigoti V. B. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant per šį laikotarpį: 1) vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taro jų ir alkoholį; 2) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per 10 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir 3) iki 2024 m. gruodžio 31 d. imtinai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. J. - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš V. B. 67,90 Eur (šešiasdešimt septynių eurų devyniasdešimties centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos. Įpareigojant jį sumokėti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už J. J. gydymą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso ir vaizdo įrašai, kurie saugomi prie baudžiamosios bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti V. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.