Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-446-158/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-29
Bylos Nr.
1-446-158/2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01901-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Nukentėjusysis
J. P.
Kaltinamasis
J. B.
Advokatai
Mindaugas Repšas, Vytautas Griškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-446-158/2014Proceso Nr.1-31-1-01901-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.; 2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, gynėjui advokatui Vytautui Griškevičiui, nukentėjusiajai J. P., jos atstovui advokatui Mindaugui Repšui, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „STKA technika“ šaltkalviu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Jis, 2013-12-20 apie 21.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie I.Simonaitytės g. 33 namo, Klaipėdoje, įžūliais ir akivaizdžiai agresyviais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiu 2 kartus smogė J. P. į veidą, padarydamas muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą veido dešinėje, kas sukėlė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. B. parodė, kad įvykio dieną su keliais bendradarbiais išgėrė du 0,7 litro talpos butelius degtinės, po to ėjo į barą, kur išgėrė dar kelias taureles degtinės ir alaus, girtas nesijautė, vienas ėjo link namų. Netoli nuo baro, jį užpuolė keli nepažįstami asmenys, kurie nuplėšė jam nuo kaklo auksinę grandinėlę , atėmė piniginę, mobilaus ryšio telefoną. Jis bandė priešintis, vienam iš užpuolikų jis trenkė į galvą. Bandė vytis jį užpuolusius asmenis, bet nepavijo. Kad būtų trenkęs moteriai, jis neatsimena. Kai policija jį sulaikė, jis pykosi su pareigūnais, nesuprato, už ką jį sulaikė, jam sakė, jog jis sumušė moterį, bet jis pats to nepamena. Pripažįsta, kad galėjo sumušti moterį būdamas šokiruotas po vagystės. Nurodė, jog pats tapo nusikaltimo auka, pradėtas dėl jo užpuolimo ikiteisminis tyrimas, lombarde surastas ir jam sugrąžintas mobilaus ryšio telefonas, tačiau ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nes nesurasti jį užpuolę ir apiplėšę asmenys. Jis mano, kad nukentėjusioji matė jį užpuolusius asmenis. Labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiosios, atlygino jai gydymosi išlaidas. Sutinka dėl 3000 Lt turtinės ir dalies neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad įvykio dieną apie 21:00 val. jai einant namo, pamatė prieš ją ateinančius 4 ar 5 jaunuolius, kurie priėjo prie į sieną atsirėmusio vyriškio, kažką jam darė ar sakė ir netrukus ėmė bėgti ,o vyriškis juos nusivijo. Ji nekreipė dėmesio ir ėjo toliau namų link, o likus keliems žingsniams iki laiptinės, tas vyriškis, t.y. kaltinamasis sugrįžo, sugriebė ją ir sudavė du smūgius ranką – vieną į antakį, kitą į viršugalvį. Ji pastebėjo, kad sudavęs jai antrą smūgį jis atsitokėjo ir paleido ją, išvadino necenzūriniais žodžiais ir nuėjo. Ji šaukė, pro šalį ėjęs jaunuolis, padėjo iškviesti policiją. Netrukus po namo balkonu buvo rastas kaltinamasis, o ji išvežta į ligoninę, kur buvo susiūta kirstinė žaizda antakyje, ligoninėje užtruko kelias valandas. Ji gerai matė kaltinamojo veidą, todėl atpažino, kad tai jis buvo atsirėmęs į sieną, o vėliau sugrįžęs ją sumušė. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, vizitams pas gydytojus. Lankosi pas psichiatrą, nežino, kiek tai gali tęstis, todėl negali pasakyti, kiek kainuos gydymas ateityje. . Dėl įvykio patyrė stresą, kasdien geria antidepresantus, raminamuosius, ko pasekoje negali sukoncentruoti dėmesio, vairuoti. Yra nervinga, todėl pašlijo santykiai šeimoje, bijo išeiti į gatvę. Prašo patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos.

Iš 2013-12-20 protokolo-pareiškimo matyti, kad J. P. pranešė apie tai, kad apie 21:10 val. prie I.Simonaitytės g. 3 namo, Klaipėdoje, nepažįstamas vyriškis kumščiu du kartus trenkė jai į veidą ir prakirto dešinį antakį (b.l. 1).

Iš 2013-12-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad J. P. 2013-12-20 apie 22:10 val. buvo atvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę su dešinio antakio mušta žaizda (b.l. 4).

Iš 2013-12-30 specialisto išvados Nr. G2798/13(03) matyti, kad J. P. konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva veido dešinėje. J. P. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 10).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad J. B. 2013-12-21 00.35 val. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b.l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, tačiau nurodo, jog nepamena kaip sudavė smūgius nukentėjusiajai, apskritai moters nematė. Vis gi įvertinus jo parodymus, tokia kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai, kadangi teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji matė kaip jis buvo apiplėštas, t.y. matė J. P. dar prieš suduodant jai smūgius. Kaltinamojo J. B. kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu bei atitinkantys kitus byloje ištirtus įrodymus – specialisto išvadą, tarnybinius pranešimus.

Nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, nes laikoma, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek ir pats kaltinamasis patvirtino, jog konfliktas vyko prie I.Simonaitytės g. 3 namo, Klaipėdoje, apie 21:10 val., kai aplink galėjo būti pašalinių asmenų, kaip nurodė J. P. pro šalį ėjo vaikinas, kuris matė konfliktą ir padėjo iškviesti policiją, todėl akivaizdu, kad kiti žmonės galėjo pasijusti nesaugūs, o kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Smūgių sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-652/2007). Nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajai kumščiu trenkė į galvą du kartus, t.y. buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiosios kūno neliečiamumas. 2013-12-30 specialisto išvada Nr. G2798/13(03) patvirtina, kad J. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva veido dešinėje. Taigi kaltinamasis atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad smūgius suduoda viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutriks įprasta viešoji tvarka, ir norėjo taip veikti.

Tokie kaltinamojo J. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis J. B. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, geranoriškai atlygino žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (b.l. 28-29), žada atlyginti ir nukentėjusiajai padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, bausmę - baudą.

Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Nukentėjusioji J. P. prašo iš kaltinamojo priteisti 1532 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 81-82).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji J. P. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl J. B. kaltės patyrusi nukentėjusioji tapo nervinga, isteriška, dėl ko neigiamas pasekmes jautė ir jos šeima – mažametis vaikas bei vyras. Nurodė, jog vakarais bijo išeiti iš namų, kad nebūtų vėl užpulta, ant veido matėsi mėlynės, kurias teko maskuoti, dėl to buvo apribotas bendravimas, jautėsi pažeminta. Šeimos gydytojas rekomendavo psichiatro konsultacijas, kurias vis dar reguliariai lanko.

Įvertinus byloje ištirtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ji patyrė stresą, išgyvenimus, vartojo vaistus, jaučia nesaugumą, patyrė diskomfortą dėl sužalojimų ant veido.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21/2014 nurodė, jog atliekant šią funkciją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK nuostatomis ir konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014).Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos ar kitos sudėtingos medicininės procedūros. J. P. sveikata buvo surikdyta nežymiai, iš jos parodymų taip pat seka, kad įvykis jai nesutrukdė, kaip įprasta, švęsti po kelių dienų buvusias šventes. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios parodymus dėl sunkių jos sveikatai pasekmių teismas privalo vertinti kritiškai, nes apie jas ir byloje objektyvių duomenų nėra, o išrašuose iš medicininių dokumentų matyti, jog savo išvadas gydytojai padarė remdamiesi tik nukentėjusiosios nusiskundimais ir subjektyviais savo būklės vertinimais.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir tai, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nors ir padaryti tyčia, tačiau nebuvo suplanuoti iš anksto, juos jis padarė iš kart po to, kai pats tapo nusikaltimo auka, taip pat į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios.

Atsižvelgus į aukščiau išvardintas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. B. nukentėjusiajai J. P. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Teismas įvertinęs nukentėjusiosios pateiktus duomenis, kuriais ji grindžia patirtą turtinę žalą - 1532 Lt, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, J. P. pateikė kvitus ir medicininių dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad ji gydymui išleido 932 Lt, ateityje reikės dar 600 Lt, kuriuos, kaip ji nurodė, panaudos rando korekcinei operacijai.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo, tenkintinas pilnai.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 500 Lt advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktu pinigų priėmimo kvitu (b.l. 91) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 10 MGL (1300 Lt ( vieno tūkstančio trijų šimtų litų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-12-20 iki 2013-12-21 (1 parą), kas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu atitinka 2 MGL (260 Lt.) baudos ir paskirti galutinę bausmę - 1040 litų baudą, kuri turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. B. J. P. 1532 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt du litus) turtinės žalos ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 500 Lt. (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė