- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- I-1499-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03256-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo 2018-01-23 nutartimi priimtas pareiškėjo 2017-11-17 skundas, kuriame pareiškėjas prašo iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) priteisti 320 Eur žalos atlyginimą (t. 1, 1–4, 29–30, t. 2, b. l. 35–37).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimą, nurodo, kad 2017-08-22 kreipėsi į Tarnybos Vilniaus kontrolės skyrių (toliau – ir Kontrolės skyrius). Teigia, kad per 30 dienų nuo jo prašymo gavimo institucijoje dienos, o ne per 30 dienų nuo reikalingų dokumentų gavimo dienos, kaip Tarnyba buvo nurodžiusi savo 2017-09-05 rašte Nr. R-28839, Kontrolės skyrius turėjo priimti sprendimą dėl jo pateikto prašymo. Nurodė, kad Kontrolės skyrius sprendimą priėmė pavėlavęs 16 dienų, todėl prašo priteisti 320 Eur (16 dienų x 20 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2017-09-05 raštu Nr. R-28939 pareiškėjui pateikė informacinio pobūdžio pranešimą apie tai, kad, nagrinėjant pareiškėjo 2017-08-22 skundą (toliau – ir Skundas) dėl individualaus administracinio akto, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl papildomų duomenų, reikalingų sprendimui priimti, gavimo. Teigia, kad tokio pobūdžio dokumentas niekaip neįtakoja pareiškėjo teisių ir pareigų apimties bei nesukelia pareiškėjo atžvilgiu jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo pagrindas. Nurodė, kad Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, pagrįstai pareiškėjui nustatė darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnybos veiksmai buvo neteisėti (b. l. 44–45).
Atsakovės atstovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad ginčas tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu jau yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-1112-821/2018. Paaiškino, kad Raštas yra surašytas nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2017-08-16 priimto sprendimo. Pareiškėjas nesutiko su Kontrolės skyriaus 2017-10-09 administracinės procedūros sprendimu. Kai ginčas 2017-11-23 buvo išnagrinėtas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje - Ginčų komisijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėjas kreipėsi teisminės gynybos su reikalavimu dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas skunde teismo prašo priteisti iš Tarnybos jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde teigia, kad žala jam atsirado dėl to, kad Tarnyba teisės aktų nustatytais terminais nepriėmė sprendimo.
Atsakovė Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime pažymėjo, kad ginčas tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu jau yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-1112-821/2018. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjo vertinimu, Kontrolės skyriaus 2017-10-09 sprendimas Nr. SS-1990 buvo priimtas pavėlavus 16 dienų, todėl pareiškėjas prašė priteisti 320 Eur (16 dienų x 20 Eur) neturtinei žalai atlyginti
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-04-05 išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1112-821/2018 pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1112-821/2018 paduotas apeliacinis skundas, kuris yra priimtas, administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT). Neturtinę žalą administracinėje byloje Nr. I-1112-821/2018 pareiškėjas kildino iš Kontrolės skyriaus neveikimo, nes, pareiškėjo teigimu, Kontrolės skyrius neišnagrinėjo jo 2017-08-09 prašymo dėl darbingumo lygio nustatymo ir atsakė jam 2017-08-16 raštu Nr. 26774, Kontrolės skyriaus 2017-10-09 sprendimą Nr. SS-1990 pasirašė tik vedėja, nors turėjo pasirašyti komisijos pirmininkas ir nariai.
Nors pareiškėjas abejose administracinėse bylose prašo žalą atlyginti dėl tos pačios administracinės procedūros metu Tarnybos galimai atliktų neteisėtų veiksmų, tačiau skundo dalykas skiriasi. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, pareiškėjo vertinimu, Kontrolės skyriaus 2017-10-09 sprendimas Nr. SS-1990 buvo priimtas pavėlavus 16 dienų, todėl pareiškėjas prašė priteisti 320 Eur (16 dienų x 20 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu administracinėje byloje Nr. I-1112-821/2018 pareiškėjas teigė, kad Kontrolės skyrius jo prašymo neišnagrinėjo, sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Tam, kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kai viešojo administravimo institucijai paliekama pakankamai didelė pasirinkimo laisvė (diskrecija), paprastai turi būti įrodytas gana akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos diskrecijos ribų pažeidimas, kuris, be kita ko, gali pasireikšti institucijos veiksmų (neveikimo) neatitikimu ne tik aiškiai išreikštoms (konkrečiai apibrėžto turinio) teisės normoms, bet ir teisės principams. Vertinant pažeidimo akivaizdumą, gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. (LVAT 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-3034/2011).
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, Kontrolės skyriui 2017-08-22 pateikė prašymą pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį. Kontrolės skyrius 2017-09-05 raštu Nr. R-28939 informavo pareiškėją, kad sprendimas pagal jo prašymą bus priimtas per 30 kalendorinių dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos (b. l. 4). Kontrolės skyrius 2017-10-09 priėmė sprendimą Nr. SS-1990, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2017-08-22 prašymas įvertinti jo darbingumo lygį. Pareiškėjas teigia, kad sprendimas turėjo būti priimtas per 30 kalendorinių dienų nuo jo prašymo gavimo Tarnyboje, todėl, Tarnybai praleidus sprendimo priėmimo terminą, jam kilo neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/v-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (redakcija nuo 2017-07-01 iki 2017-10-10) (toliau – ir Aprašas) 35.3. punktą Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą, asmeniui ir / ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kontrolės skyriui teikė prašymą pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį, nesutikdamas su Tarnybos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2017-08-16 sprendimu, kuriuo buvo įvertintas pareiškėjo darbingumo lygis. Aprašo 37 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis pagal Aprašo 35.3. punktą pakartotinai įvertinamas ir sprendimas priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų Tarnyboje gavimo dienos. Tarnyba atsiliepime paaiškino, kad Kontrolės skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl papildomų duomenų, reikalingų sprendimui priimti, gavimo. Pareiškėjas netinkamai aiškina termino sprendimui dėl jo prašymo priimti skaičiavimo tvarką. Teismas pažymi, kad Kontrolės skyrius sprendimą turėjo priimti ne per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo Tarnyboje dienos, o per 30 kalendorinių dienų nuo visų darbingumo lygio pakartotiniam vertinimui reikiamų dokumentų Tarnyboje gavimo dienos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė Tarnybos atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.