Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą atsakovėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017-10-09 ir Ginčų komisijos 2017-11-23 sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika 2017-08-09 pareiškėjui išrašė siuntimą Nr. 3435 į NDNT ( b.l. 61). Pareiškėjas 2017-08-09 prašymu kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį (b.l. 62). NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017-08-16 surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr.DL-2666, kuriame nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygis sudaro 70 % (b.l. 55-58,59-60). NDNT Kontrolės skyrius pareiškėjo prašymu atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą remdamasis siuntimo, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis. 2017-10-09 surašytas Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1542, kuriame pareiškėjui nustatytas 65 % darbingumas (b.l. 48-51). NDNT Kontrolės skyrius 2017-10-09 sprendimu Nr.SS-1990 priėmė naują sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir pareiškėjui nuo 2017-08-09 nustatė 65% darbingumo lygį (b.l. 46-47). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kontrolės skyriaus sprendimu, 2017-10-23 skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, nurodydamas, jog Kontrolės skyriaus sprendimas pasirašytas tik skyriaus vedėjos, todėl neatitinka teisės aktų nuostatų, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl prašė įpareigoti NDNT priimti naują sprendimą, kurį pasirašytų visi komisijos nariai (b.l. 44-45). Ginčų komisija 2017-11-23 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, 2017-10-09 NDNT Kontrolės skyriaus sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 35-38).

Pagal Įstatymo 18 straipsnį NDNT suteikti įgaliojimai nustatyti darbingumo lygį, jo priežastis ir kt. Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tokie kriterijai ir tvarka yra nustatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija galiojusi nuo 2017-07-01).

Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio priima NDNT, įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas). Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100.

Kriterijų aprašo 5 punkte nustatyta, kad, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Atsižvelgiant į tai, jog mažiausia pareiškėjui nustatyta bazinio darbingumo vertė yra 70 %, kuri patenka į Kriterijų aprašo 6.1 punktą, buvo taikytas įtakos koeficientas 0,9 ir nustatytas 63 % (70 % x 0,9) bazinis darbingumas.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 2 priedas).

Kriterijų aprašo 10 punkte nurodyta, kad gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne balų suma – 19 balų, todėl buvo taikomas koeficientas 1 (b.l. 50-51). Pareiškėjui nustatytas 63 % bazinis darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 65 % darbingumo lygis.

Spręsdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo teismas, turi nustatyti, ar skundžiamais sprendimais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas (NDNT Kontrolės skyriuje) bei Ginčų komisijoje buvo atlikti ir sprendimai priimti, laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir / ar skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog NDNT Kontrolės skyriaus pareiškėjo susirgimų kvalifikavimas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą buvo atliktas laikantis nustatytų procedūrų ir taisyklių. Teismas vertina, kad atsakovė, nustatydama pareiškėjo darbingumo lygį, tinkamai taikė Kriterijų aprašo nuostatas.

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, jog NDNT Kontrolės skyriui priimant sprendimą, buvo pažeistos procedūros, nes jį pasirašė tik Kontrolės skyriaus vedėja. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-07-01 įsakymu Nr. V-61 patvirtintų Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.3 punkte nustatyta, kad Kontrolės skyrius pagal kompetenciją nagrinėja asmenų, išmokas mokančių institucijų prašymus ir skundus, atlieka pakartotinį darbingumo lygio, neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių ar profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio vertinimą; paaiškėjus, kad teritorinis skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą, jį pakeičia ir išduoda (išsiunčia) asmeniui teisės aktuose nurodytus dokumentus. Skirtingai nei skunde ir teismo posėdyje nurodė pareiškėjas, NDNT Kontrolės skyrius nėra kolegiali ginčus nagrinėjanti institucija. Kontrolės skyriui vadovauja ir jo veiklą organizuoja skyriaus vedėjas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-04-30 įsakymu Nr. V- 52 patvirtinto pareigybės aprašymo 7.5. punktą asmeniškai atsako už priimtų sprendimų darbingumo ir neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos paslaugų, darbo pobūdžio ir sąlygų pakartotinio vertinimo teisingumą ir pagrįstumą (www.ndnt.lt). Ginčijamą NDNT Kontrolės skyriaus sprendimą, kuriuo buvo priimtas naujas sprendimas ir pareiškėjui nustatytas 65 darbingumo lygis, pasirašė Kontrolės skyriaus vedėja L. K., t.y. asmuo, atsakantis už skyriaus darbą ir kuriam suteikti įgaliojimai pasirašyti NDNT Kontrolės skyriaus sprendimus. Taip pat pažymėtina, kad minėtas sprendimas patvirtintas antspaudu (b.l. 46-47). Teismas vertina, kad NDNT Kontrolės skyriaus sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NDNT, neturtinę žalą - po 20 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2017-08-09 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paaiškino, kad patirtą neturtinę žalą kildina iš NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus neveikimo, nes, pareiškėjo teigimu, skyrius neišnagrinėjo jo 2017-08-09 prašymo dėl darbingumo lygio nustatymo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnyje yra numatytas vienas iš griežtos atsakomybės atvejų, t.y. civilinė atsakomybė net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas tris deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas žalą iš NDNT teritorinio skyriaus neveikimo, teigdamas, jog jam pateikus 2017-08-09 prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo, šis prašymo neišnagrinėjo. Su šiais pareiškėjo teiginiais teismas nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos pagal pareiškėjo 2017-08-09 prašymą NDNT teritorinis skyrius pareiškėjo darbingumo lygį įvertino 2017-08-16 vertinimo aktu Nr.2666 ir nustatė 70 % darbingumo lygį nuo 2017-08-09, t.y. pareiškėjo prašymo pateikimo dienos (b.l. 55-60). NDNT Kontrolės skyrius pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu atlikęs pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą 2017-10-09 sprendimu nustatė 65 % darbingumą, tokiu būdu pakeisdamas teritorinio skyriaus nustatytą 70 % darbingumo lygį. Įvertinus šias faktines aplinkybes, negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog NDNT teritorinis skyrius neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo. Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, negalima teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė NDNT atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), sprendžia, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Konstatavus, kad NDNT neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šio pareiškėjo skundo reikalavimo ir priteisti žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.