Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei S. T., ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. T. prašydamas:

1. Nutraukti ieškovo K. T. ir atsakovės S. T. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų kaltės;

2. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2020 m. sausio 16 d.;

3. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui K. T. jo pavardę – T., atsakovei S. T. pavardę palikti jos nuožiūra.

4. Nustatyti nepilnamečio sūnaus J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu K. T.;

Žemės sklypą ir namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), padalinti sekančiomis idealiomis dalimis: ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į 705/1000 sklypo ir namo dalį, atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į 295/1000 dalį. Nurodė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, todėl gyvenimas viename name toliau būtų neįmanomas, todėl jam prašo priteisti namą, o atsakovei – 24 461,36 Eur piniginę kompensaciją.

Nukrypimą nuo lygių dalių principo šiame turto objekte ieškovas motyvuoja tuo, jog prie sklypo ir namo įsigijimo ieškovas prisidėjo didesne dalimi, sumokėdamas už jį asmeninės nuosavybės teise priklausiusias lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, taip pat ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, sprendžiant, kuriam iš sutuoktinių turtą priteisti natūra.

2020-01-16 dienai ieškovo banko sąskaitoje sukauptas 38 574,57 Eur pinigines santaupas padalinti sekančiomis idealiomis dalimis: kiekvienai iš šalių pripažinti po 1/2 nuosavybės teisės dalį.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams nurodė, kad žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo 2015-05-11 su AB SEB bankas sudariusios Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šiam nekilnojamajam turtui įsigyti šalims solidariai buvo suteiktas 107 000,00 Eur kreditas. Paskutinė kredito grąžinimo diena – 2045-05-10, negrąžintas kredito likutis 2020-08-04 dienai sudaro 92 080,12 Eur. Kadangi gyvenamąjį namą ir sklypą ieškovas asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti jam, ieškovas prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas AB „SEB“ banko atžvilgiu pripažįstamas asmenine ieškovo K. T. prievole.

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas nurodė, kad ryšys tarp ieškovo ir nepilnamečio sūnaus yra itin glaudus ir nepertraukiamas. Vaiko gyvenime ieškovas visada dalyvavo labai aktyviai, 4 metus buvo sūnaus klasės tėvų komiteto narys, dažnai bendraudavo su mokytoja sūnaus ugdymo klausimais, yra gavęs mokyklos direktorės padėką. Ieškovas rūpinosi tiek vaiko buitimi (gamindavo valgyti, keldavo ir guldydavo miegoti, veždavo į mokyklą, būrelius, gydytojus ir t.t.), laisvalaikiu (stalo žaidimai, pasivaikščiojimai, vietinis ir užsienio turizmas), ugdymu (stovyklos, pamokų ruoša, vyriški darbeliai). Ieškovo ir sūnaus santykiai yra itin artimi, tuo tarpu atsakovės dalyvavimas sūnaus ugdyme suintensyvėjo tik po faktinio šalių santuokos iširimo. Atsakovė daro sūnui psichologinį spaudimą – ne vieną sykį kalbėdamasis su atsakove sūnus psichologiškai palūždavo ir verkdavo, kai tuo tarpu atsakovė, matydama tokią vaiko būklę nesiimdavo jokių priemonių, kad vaikas nusiramintų. Atsakovė nesugeba atskirti savo konfliktinių santykių su ieškovu ir netgi per vaiką siekia bet kokia kaina įrodyti ieškovui savo pozicijas ir reikalavimus. Nurodė, kad atsakovės vykdomą vaiko įtraukimą į šalių tarpusavio santykių aiškinimąsi, manipuliavimą vaiku, patvirtina ir atsakovės žinutės vaikui, kuriose atsakovė rašo: „Man gaila, kad vietoj gražaus gyvenimo kartu mes tik įskaudinom vienas kitą“, „Tikiuosi būsi laimingas“, „Aš pavargau, man pernelyg skaudu“, „Negaliu ištverti dar ir tavo išdavystės“. Atsakovė bando įteigti vaikui, kad jis (vaikas) ją išdavė, kas kelia vaikui ypatingą psichologinį stresą, verčia jį jaustis kaltu dėl mamos patiriamų jausmų.

Nustačius vaiko gyvenamąją vieta su ieškovu, prašo iš atsakovės priteisti po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį grindė tuo, jog šalių sūnus lanko džiazo pamokas bei privačias anglų kalbos pamokas, todėl pagal vaiko amžių ir jo poreikius išlaikymą sūnui vertina 579,16 Eur suma kas mėnesį, įvertinęs valstybės skiriamą išmoką vaikui, iš atsakovės prašo priteisti sūnaus išlaikymui 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, įmokas pervedant ieškovui.

4. Priteisti iš atsakovo K. T. 4 000 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, (už 8 mėnesius po 500 Eur už vieną mėnesį) išlaikymo įsiskolinimo lėšas pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), bankas AB SEB bankas, bei paskiriant ieškovę šių lėšų valdytoja uzufrukto teise;

6. Santuokoje įgytą turtą tarp ieškovės ir atsakovo padalinti lygiomis dalimis, tokiu būdu:

Nepilnamečio sūnaus J. T. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su atsakove. Šį prašymą grindė šiais pagrindiniais motyvais: šiuo atveju nepilnamečio sūnaus interesus ir tinkamiausias gyvenimo sąlygas, užtikrinančias harmoningos ir visapusiškos asmenybės vystymąsi labiausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama – atsakove S. T.. Tai lemia šios esminės priežastys: a) nepilnamečio sūnaus ir motinos emocinis ryšys yra labai stiprus, nes sūnus per visą gyvenimo laikotarpį daugiausiai laiko praleido su mama; b) atsakovė gerai pažįsta vaiko poreikius, interesus bei užtikrina visas sąlygas normaliam ir harmoningam sūnaus vystymuisi; c) ieškovės gyvenimo būdas ir finansinės galimybės leidžia tinkamai pasirūpinti sūnumi; d) atsakovė yra susiderinusi darbo grafiką su sūnaus mokyklos tvarkaraščiu ir užklasine veikla; e) nepilnametis sūnus yra pripratęs prie gyvenimo režimo su mama, jie turi bendrų interesų, kartu leidžia laisvalaikį; f) ieškovo darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis; g) ieškovas per visą santuokos laikotarpį nėra buvęs vienas su sūnumi ilgiau nei savaitę, todėl tėvo ir sūnaus santykis nuo mamos ir sūnaus santykio iš esmės skiriasi – sūnus yra pripratęs gyventi su jo mama. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama, prašo nustatyti atsakovės pasiūlytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri anot atsakovės nepažeis ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Pažymėjo, kad nepilnamečio sūnaus bendravimas su tėvu turės vykti tik sūnui sutinkant bendrauti su tėvu.

Dėl dalintino, santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovė nurodė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi 2020-01-16, todėl dalintino turto ir piniginių lėšų balansą teismo prašo fiksuoti būtent minėtai datai.

Šalys santuokos metu įgijo šį žemiau nurodytą ir įstatymų nustatyta tvarka registruotiną ir dalintiną nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas:

2. Automobilis Nissan Juke v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 5 000 Eur;

3. Automobilis Hyundai i40, v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6 000 Eur;

4. Santuokos metu įgytos ir tarp sutuoktinių dalintinos piniginės lėšos yra laikomos šalių vardu atidarytose bankų sąskaitose. Ieškovės banko sąskaitoje 2020-01-16 dienai piniginių lėšų likutis buvo 570 Eur (2 070 Eur disponuojamas likutis – 1500 Eur kredito limitas = 570 Eur).

Nurodė, kad iš AB SEB banko ieškovo sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2020-01-16, atsakovė nustatė, jog grynųjų pinigų nuėmimą nuo sąskaitos / pervedimą į Revolut sąskaitą atitinkamai: 2018-09 mėnesį bendra išgrynintų/ pervestų piniginių lėšų suma 1 322 Eur; 2018-10 mėnesį 900 Eur; 2019-09 mėnesį 1 100 Eur. Bendra išgrynintų lėšų suma sudaro: 3 322 Eur. Pažymėjo, kad tokios sumos buvo išgrynintos be atsakovės žinios ir tokios pinigų sumos buvo panaudotos ne šeimos, o asmeninių ieškovo poreikių tenkinimui. Atsakovės įsitikinimu, nurodyta išgrynintų piniginių lėšų suma turi būti įskaičiuojama į dalintinų piniginių lėšų balansą; Taip pat pervedimus asmeniui A. L. atitinkamai 2016-10 mėnesį 2 000 Eur ir 2017-07 mėnesį 870 Eur, bendra pervedimų suma 2870 Eur. Nurodė, kad tokie pervedimai buvo atlikti be atsakovės žinios ir leidimo ir tokios pinigų sumos buvo panaudotos ne šeimos, o asmeninių ieškovo poreikių tenkinimui. A. L. pervestų piniginių lėšų suma turi būti įskaičiuojama į dalintinų piniginių lėšų balansą. Taip pat 2019-11-04 pervedimas advokatui K. R. (Foxen law offices) 3 999,99 Eur. Nurodė, kad toks pervedimas buvo atliktas be atsakovės žinios ir leidimo ir tokios pinigų sumos buvo panaudotos ne šeimos, o asmeninių ieškovo poreikių tenkinimui. Pervestų advokatui K. R. piniginių lėšų suma turi būti įskaičiuojama į dalintinų piniginių lėšų balansą. Nurodė, kad bendra aukščiau nurodytų ir įskaičiuotinų į dalintinų piniginių lėšų balansą suma papildomai sudaro: 3322 Eur +2870 Eur + 3999,99 Eur = 10 191,99 Eur.

Bendra santuokos metu įgyto ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto masė yra – 157 621,40 Eur.

Papildomai nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas pagal 2015-05-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito likutis ieškinio parengimo dienai sudaro 91 825,60 Eur (mėnesinė kredito įmoka sudaro 371,16 Eur). Sutuoktinių įgyto turto vertės ir įsipareigojimų balansas yra 157 621,40 – 91 825,60 EUR = 65 795,80 Eur.

- Santuokos metu įgytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą – kreditą, esant kreditoriaus sutikimui, modifikuoti iš solidarios sutuoktinių prievolės į asmeninę ieškovės S. T. prievolę, todėl kreditas tampa asmenine ieškovės prievole, o atsakovas atleidžiamas nuo bet kokių įsipareigojimų, susijusių su kreditu, vykdymu;

- Santuokos metu įgytą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 136121,40 Eur, padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis tokiu būdu: ieškovei S. T. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti žemės ir gyvenamąjį namą. Ieškovui K. T. priteisti iš atsakovės S. T. turto dalį pinigais t. y. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai kompensaciją, kuri apskaičiuojama tokia tvarka: atsakovės asmenine prievole tapus kreditui, kurio suma 91 825,60 Eur, kompensacija, priklausanti ieškovui yra lygi (136 121,40 Eur (žemės sklypo ir namo vertė) – 91 825,60 Eur) / 2 = 22 147,90 Eur (pusė atsakovei tenkančios žemės sklypo ir namo vertės, atskaičius atsakovei tenkančio asmeninio įsipareigojimo (kredito) sumą;

- Automobilį Nissan Juke v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 5000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei S. T.;

- Automobilį Hyundai i40, v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui K. T. ir iš ieškovo atsakovei priteisti 500 Eur kompensaciją už didesnės vertės automobilio priteisimą atsakovui;

- Santuokos metu sukauptos ir dalintinos piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose sudaro: 10 570 Eur. Padalinus pinigines lėšas lygiomis dalimis gaunama 5 285 Eur, kadangi ieškovo dispozicijoje yra 10 000 Eur, atsakovei iš atsakovo priteistina kompensacija: 5 285 EUR – 570 EUR = 4715 Eur, lygią pusei ieškovo ir atsakovės dispozicijoje esančių piniginių lėšų skirtumui.

Ieškovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo dydžiu, o taip pat dėl išlaikymo įsiskolinimu. Nurodė, jog ieškovas sudarė detalią vaiko poreikių lentelę, kuri patvirtina, kad vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga skirti apie 579,16 Eur. Ieškovas nesutiko su tuo, jog atsakovė vaiko poreikių tenkinimui skaičiuoja 1000 Eur sumą, kai šeima niekada tokių lėšų vien vaiko poreikių tenkinimui neskirdavo. Atsakovės nurodomas sumas vertina kaip su vaiko poreikiais niekaip nesusijusias išlaidas. Ieškovas taip pat nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimą atsakovė prašo priteisti nepagrįstai. Tai grindžia tuo, jog nuo pat gyvenimo skyrium, t.y. nuo 2020 m. sausio mėnesio, ieškovas visapusiškai rūpinosi vaiku tiek finansiškai, tiek fiziškai, tiek moraliai. Ieškovas mokėjo už vaiko papildomus būrelius, kol lankė mokyklą - pervedinėjo pinigus į sūnaus kortelę, kad nusipirktų pavalgyti mokykloje, mokėjo už išleistuvių šventę ir mokytojos dovaną, vasaros stovyklą, pirko drabužius, kanceliarines priemones. Kadangi sūnus pusę laiko praleido su ieškovu (išskyrus karantino periodą), ieškovas rūpinosi jo maitinimu ir laisvalaikiu. Be šių išlaidų apmokėjimo Ieškovas ne kartą yra klausęs sutuoktinės, kiek yra skolingas už sūnaus maistą karantino metu ir už drabužius, tačiau iš atsakovės išgirsdavo atsakymą, jog nieko. Teigė, jog tik galimai patarta trečiųjų asmenų atsakovė nusprendė daryti ieškovui ir finansinį spaudimą.

Ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo matyti, kad šalys 2009-05-29 sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinių savitarpio nesupratimas, įtarumas, nepagarba vienas kitam, nenoras ar nesugebėjimas ieškoti kompromisų sąlygojo konfliktus šeimoje, atvedusius iki faktiško šeimos iširimo.

Įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai, rodydami nepagarbą bei nelojalumą vienas kitam, iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas numatytas CK 3.27 str.

Vertinant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė, todėl šioje byloje nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Nutraukus santuoką ieškovui paliekama jo pavardė – T., atsakovės prašymu, nutraukus santuoką atsakovei S. T. paliekama jos iki santuokos turėta pavardė – S..

Šalys prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2020 m. sausio 16 d.

CK 3.77 straipsnyje numatyta, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinti šio šalių prašymo nėra teisinio pagrindo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po šalys yra J. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nepilnamečio sūnaus J. T. gyvenamą vietą, po šalių santuokos nutraukimo, nustatyti su vienu iš jų. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovė, su ja ir sūnumi sieja glaudesnis emocinis tarpusavio ryšys, lyginant sūnaus ir ieškovo tarpusavio ryšį. Dar šalims gyvenant kartu atsakovė siūlė sūnui lankyti įvairius būrelius, užsiėmimus, vienas iš jų buvo leisti sūnų į laipiojimo uolomis pamokas, kuo buvo suinteresuotas ieškovas, tačiau sūnus šių užsiėmimų nelankė, nes nejautė paskatinimo iš mamos, kaip kad ir daugeliu kitų atveju. Paaiškino, kad ieškovas nors ir myli sūnų, tačiau dar santuokos metu pamatė, kad ieškovas tik kurį laiką gali užsiimti sūnaus veikla, vėliau ima dominuoti ieškovo noras laiką skirti sau ir pan. Tais kartais, kai sūnus grįždavo iš ieškovo, matydavo kad buvo sunerimęs, būdavo nusikramtęs nagus.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-10-19 išvadoje nurodė, jog motina sudaro tinkamas ir saugias sąlygas vaiko pilnavertiškam gyvenimui. Bendraujant su vaiku, jis nurodė, kad vaikas jaučiasi labiau prisirišęs prie mamos nei prie tėčio. Vaikas pasakė, kad nori gyventi su mama, o pas tėvą svečiuotis.

Išvadoje taip pat nurodyta, jog Institucijos darbuotojai lankėsi ieškovo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vaikui skirtas atskiras kambarys, pokalbio metu ieškovas nurodė, kad nori pats auginti sūnų, nes juo visada rūpinosi, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys.

Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliota atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, Institucijos nuomone, šalių vaikui, nuolatinai gyvenančiam su atsakove, yra užtikrintos visos gyvenimo sąlygos, nėra duomenų, patvirtinančių, kad dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka, kuri yra atsakovės gyvenamojoje vietoje yra nesaugi, arba neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi.

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Ieškovas prašymą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo grindė tuo, jog vaiko mama daro vaikui psichologinį spaudimą, pati atsakovė yra emocionali dėl ko vaikas patiria įtampą, taip pat savo įtaką daro žalą vaiko ir ieškovo tarpusavio ryšiui, nes atsakovė bando nuteikti vaiką prieš tėvą, todėl vaiko gyvenamoji vieta su motina neturėtų būti nustatyta.

Tokią savo poziciją grindė byloje pateiktais įrodymais – vaizdo įrašu, kuriame ieškovas užfiksavo savo sūnų emociškai nestabilioje būsenoje, kai šis bendravo su mama (atsakove), šis įrašas, anot ieškovo, patvirtina, kad vaikas būdamas šalia mamos jaučiasi blogai, vaikui keliama įtampa ir daroma psichologinė žala vaikui; taip pat aplinkybėmis, jog atsakovė pašalino ieškovą iš tėvų programėlė „Familylink“, dėl ko ieškovas negali stebėti ką vaikas veikia, todėl tokie atsakovės veiksmai nukreipti prieš ieškovą; taip pat atsakovės žinutėmis vaikui, kuriose atsakovė rašo sūnui: Man gaila, kad vietoj gražaus gyvenimo kartu mes tik įskaudinom vienas kitą“, „Tikiuosi būsi laimingas“, „Aš pavargau, man pernelyg skaudu“, „Negaliu ištverti dar ir tavo išdavystės“, kuriomis anot ieškovo, atsakovė įteiginėja vaikui, kad jis (vaikas) ją išdavė, kas kelia vaikui ypatingą psichologinį disbalansą; taip pat aplinkybe, jog vaikui gyvenant pats atsakovę, jam buvo sutrikdyta sveikata dėl atsakovės šeimoje auginamų šunų, o taip pat jog atsakovė vaiko akivaizdoje ieškovą vadinama menkinančiais žodžiais.

Teismas pažymi, jog minėtos aplinkybės, kurias įrodinėjo ieškovas, kuriomis remiantis, anot ieškovo, vaikas neturėtų būti atsakovės šeimoje, teismas vertina bendrame šalių santykių, kurie dar santuokos metu iki šalių gyvenimo skyriumi (2020-01-16) buvo konfliktiški, kontekste.

Pažymėtina, jog kaip paaiškino atsakovė teismo posėdžių metu, atsakovą iš vaiko telefono programėlės „Familylink“ pašalino paties vaiko prašymu, be to, ši aplinkybė teismo vertinimu, nėra esminė sprendžiant su kuriuo iš tėvų po santuokos nutraukimo turėtų gyventi vaikas, kadangi visais atvejais sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos priimamas atsižvelgiant į vaiko interesus. Atsakovė taip pat paaiškino, jog nelaimingas atsitikimas, kai vaikui vienas iš namuose tuo metu augintų šunų įkando vaikui į nosį, buvo nelaimingas atsitikimas, dėl kuriuo atsakovė labai išgyveno ir priėmė sprendimus minėto šuns šeimoje nebelaikyti. Dėl žinučių vaikui atsakovė paaiškino, jog jos buvo rašytos ne su tikslu priekaištauti sūnui ar jo dėl ko nors kaltinti.

Dėl vaizdo įrašuose užfiksuotų vaiko emocijų telefonu bendraujant su atsakovė teismas vertina, jog minėti vaizdo įrašai užfiksuoti paties ieškovo, filmuojant savo sūnų. Teismas atkreipia dėmesį į ieškinio priedą Nr. 13 vaizdo įrašą pavadinimu „13 priedas - VID_20200605_122312.mov“, kuriame užfiksuotas šalių sūnus verkiantis, iš vaizdo įrašo konteksto galima daryti išvadą, jog vaikas kalbasi su mama ir klausia kodėl ši nedalyvavo mokyklos šventėje, tuo tarpu ieškovas filmuoja sūnų. Kaip paaiškino atsakovė, kai vyko mokyklos šventė buvo karantino laikotarpis, todėl tėvai šventėje nebuvo nekviečiami ir jai nėra žinoma kodėl, ir kokiu būdu joje buvo ieškovas, ieškovas tokiu būdu bandė įteigti vaikui, kad jo motina yra nerūpestinga ir neatsakinga, kas yra, anot atsakovės, yra visiškai tikrovės neatitinkanti informacija ir faktai. Atsakovės nuomone, tokie ieškovo veiksmai yra vertinami kaip manipuliacija vaiku.

Teismas įvertinęs minėtą ir kitus vaizdo įrašus daro išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, jog būtent dėl netinkamo vaiko motinos elgesio, šalių vaikas jaučia perdėtas emocijas, tačiau yra pakankamas pagrindas spręsti, jog vaiko neigiamų emocijų priežastis – abiejų tėvų konfrontacija dėl vaiko. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas, matydamas, jog vaikas verkia, nesistengė vaiko nuraminti, tačiau toliau filmavo vaiką, kas teismo vertinimu, tiek teisės, tiek moralės etikos požiūriu nėra pateisinama.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šalių vaikas nuo 2020-03-16 faktiškai gyvena su atsakove. Kaip nurodė Institucija savo išvadoje, atsakovės šeimoje vaiko poreikiai yra užtikrinami, be to, vaikas pats išreiškė norą gyventi su mama (atsakove). Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgęs į tai, jog šalių nepilnametis vaikas J. T., kuriam yra 12 metų ir gali savarankiškai išreikšti savo nuomone su kuriuo iš tėvų nori gyventi, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nurodė, jog nori gyventi su mama, o pas tėvą - svečiuotis. Tokį savo norą vaikas iš esmės motyvavo, jog su mama jo ryšys yra stipresnis. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalyje esančia nuostata, jog teismas vaiko gyvenamąją vietą sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, kurie nagrinėjamu atveju faktiškai gyvenant su mama yra užtikrinami, sprendžia, jog vaiko gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo, nustatytina su S. T..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, spręstinas klausimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, jog jį tenkintų bendravimo su vaiku tvarka, pagal laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Institucija, teikianti išvadą byloje nurodė, jog palaiko atsakovės pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, šalių bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią šalių sūnus gyvendavo pas kiekvieną iš tėvų kas savaitę, išvargino ir išbalansavo šalių sūnų.

Bendravimas su vaiku yra atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo teisėm o tėvui, su kurio nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (šiuo atveju - atsakovei), ši tvarka yra mažiau aktuali, juo labiau, kad šalių sūnus yra 12 metų amžiaus ir jo pasirinkimai kada ir kaip bendrauti su tėvu, nebėra priklausomi išimtinai nuo motinos valios ir sprendimų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas siūlė atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, kurią pats laikė kaip tinkamą tiek vaiko, tiek vaiko motinos interesų užtikrinimui, teismas, nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su motina, ieškovo bendravimą su vaiku nustato pagal jo paties pasiūlytą tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

Teismui atmestus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, ir nustačius vaiko gyvenamą vietą su vaiko motina, spręstina dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovo.

Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, jog ieškovė pateikė išlaidų vaikui paskaičiavimą kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. Iš atsakovės paskaičiavimo matyti, kad ieškovė sausio mėn. vaiko poreikiams išleido 912,59 Eur, vasario mėn. - 997,76 Eur, kovo mėn. – 590,49 Eur, balandžio mėn. – 761,04 Eur, gegužės mėn. – 882,51 Eur, birželio mėn. 1 224,26 Eur, liepos mėn. – 740,56 Eur, rugpjūčio mėn. – 626,51 Eur. Pažymėtina, kad šių sumų aritmetinis vidurkis yra ne atsakovės nurodomas 1 000 Eur, o ~ 841,50 Eur.

Iš ieškovo pateiktos vaiko poreikių lentelės matyti, kad ieškovas vaiko poreikiams tenkinti būtinas išlaidas atskirai, t. y. maistui – 150 Eur/mėn.; 50 Eur/mėn. maistui mokykloje; 30 Eur/mėn. mokymosi išlaidoms (pratyboms, sąsiuviniams); 5,75 Eur/mėn. sportinei aprangai; 25 Eur/mėn. pramogoms, dienpinigiams; 20 Eur/mėn. įvairioms lavinimo priemonėms namuose; 111 Eur/mėn. vaiko būreliams (džiazo mokykla – 75 Eur/mėn.; anglų k., pamokos 36 Eur/mėn.); 5 Eur telefonui; 7,50 Eur kirpyklai; 10 Eur higienos priemonėms; 35 Eur šventinėms išlaidoms; 50 Eur atostogoms; 10 Eur odontologo paslaugoms; 3,08 Eur vaistams; 5 Eur vitaminams, papildams; 33,83 Eur avalynei; 15 Eur lauko rūbams; 10 Eur viršutiniams rūbams, apatiniams rūbams 3 Eur.

Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, kuri vadovaujantis 2021-10-13 Vyriausybės nutarimu dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio nuo 2022-01-01 yra 518 Eur po mokesčių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu pateiktus atsakovės ir atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus dėl vaikui skirtino išlaikymo taip pat, tai, jog šalių nepilnametis vaikas neturi specialiųjų poreikių, kurių tenkinimui reikėtų papildomų lėšų, sprendžia, jog atsakovės nurodyta 1000 Eur suma yra aiškiai yra per didelė. Atsakovė itin dideles pinigų sumas skiria vaiko būreliams, kurios svyruoja nuo 90 iki 265 Eur/mėn., kas teismo vertinimu nėra konkretu. Abi šalys nurodė, jog šalių vaikas nuolatos lanko džiazo bei dailės pamokas, tuo tarpu kiti užsiėmimai kaip tenisas nereiškia, kad šalių vaikui kas mėnesį reikės skirti išlaidas šiam užsiėmimui. Be kita ko, kaip matyti iš atsakovės vaiko poreikių lentelės, atsakovės išlaidos kas mėnesį skirtinos vaikui, kaip kad pavyzdžiui būsto išlaikymo dalis, tenkanti vaikui kinta nuo 40 iki 227,93 Eur, kas teismo vertinimu, yra ženkliai per didelė, be to, atsakovė plačiau nedetalizavo, iš ko susideda būsto išlaidos (pvz. ar į šias išlaidas patenka būsto kredito įmokos). Taip atsakovės nurodytos išlaidos vaiko sveikatai svyruoja nuo 14 Eur iki 150,60 Eur, kas teismo vertinimu, vaikui neturint sveikatos problemų ar specialių poreikių vertinama kaip nepagrįstos. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis dėl šalių nepilnamečiam vaikui skirtų ortopedo konsultacijų, pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog vaikui ortopedo konsultacijos ir su tuo susijusios paslaugos yra nuolatinės ar bent ilgalaikės. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad atsakovė tinkamai nepagrindė prašomo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (CPK 178, 185 straipsnis).

Sprendžiant dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui pažymėtina tai, ieškovo mėnesinės pajamos yra apie 2 000 Eur, ieškovas yra darbingas, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, todėl darytina išvada, jog gali ir privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui didesnį negu pusė minimalios algos (259 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog įvertinus byloje aptartus šalių nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovo galimybės teikti vaikui išlaikymą sprendžia, jog 800 Eur suma per mėnesį užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Todėl iš atsakovo šalių vaikui priteistinas 400 Eur. išlaikymas vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 500 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., t.y. už 8 mėnesius, iš viso 4 000 Eur.

Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kai atsakovė išsikraustė iš bendrų šeimos namų pas savo tėvus, nuo pirmos gyvenimo atskirai savaites vaikas buvo pas kiekvieną iš tėvų po savaitę, išskyrus karantino laikotarpį, t. y. šalys vaiko priežiūra ir su tuo tenkančias išlaidas pasiskirstė tolygiai, todėl vertinti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio iki rugpjūčio visa vaiko išlaikymo našta teko atsakovei, nėra pagrindo.

Byloje nėra duomenų, jog ieškovas teikė išlaikymą vaikui, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, t. y. laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog išlaikymo įsiskolinimas atsirado minėtu laikotarpiu, kurio dydis skaičiuojamas teismo šiuo sprendimu priteistą išlaikymą, t. y. 400 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., t. y. už 3 mėn. ir sudaro 1 200 Eur.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš ieškovo po 400 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus J. T. pilnametystės, taip pat priteisiant 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl sutuoktinių turto padalinimo

Šalys po santuokos sudarymo 2015-04-29 pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo priklausantį turtą: mėgėjų sodo paskirties 0,0911 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 233,68 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2015-05-11 kredito sutarties matyti, kad minėtas turtas įkeistas hipoteka trečiajam asmeniui AB SEB bankas. Pagal kredito sutartį šalims suteikta 107 000 Eur banko paskola, kredito grąžinio terminas – 2045-05-10. Negrąžintas kredito likutis 2020-08-04 dienai sudaro 92 080,12 Eur.

Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ išrašu, šalys įgijo dvi transporto priemones – Nissan Juke, 2011 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 709 Eur vertės, ir Hyundai i40, 2013 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 833 Eur vertės. Tarp šalių kilus ginčui dėl automobilių vertės minėtų transporto priemonių verčių nustatymui teismas vadovaujasi ieškovo nurodytomis transporto priemonių vertėmis, kurias ieškovas grindė pateiktais automobilių skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, iš kurių matyti analogiškų techninių duomenų bei gamybos metų, tų pačių markių ir modelių parduodamų automobilių kainos. Atsakovė, teigdama, kad vieno automobilio vertė yra 5000 Eur, o kito – 6000 Eur, jokių šias sumas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ir nors pardavimų skelbimai, nėra patikimas kriterijus turto vertei nustatyti, nesant kitų duomenų, teismas jais vadovaujasi kaip suteikiančiais informaciją apie galimą turto vertę.

Taip pat byloje nustatyta, kad abi šalys turi piniginių lėšų banko sąskaitose.

Ieškovo banko sąskaitoje sukauptos dalintinos piniginės lėšos sudaro 38 574,57 Eur. Atsakovės piniginės lėšos sudaro 1 951,24 Eur.

Dėl šalių piniginių lėšų sąskaitose padalinimo ir transporto priemonių padalijimo

Šioje dalyje tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog atsakovės nuomone, ieškovas santuokos metu bendras sutuoktinių lėšas naudojo ne šeimos poreikiams, be atsakovės sutikimo. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų – ieškovo 2021-05-13 atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo matyti bei teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad ieškovo piniginių lėšų naudojimas neprieštaravo šeimos interesams, nesumažino bendro sutuoktinių turto, o priešingai – ieškovas gavo 50 000 Eur papildomų pajamų (po reikalavimo perleidimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai ieškovo interesus atstovavo advokatas K. R., kuriam ieškovas 2019-11-04 sumokėjo atsakovės ginčijamus 3 999 Eur). Atsakovė taip pat ginčijo ieškovo 2016 m. spalio mėnesį ir 2018 m. liepos A. L. atliktą 2 870 Eur pinigų pervedimą. Kaip paaiškino tiek raštu, tiek posėdžio metu ieškovas, jog jis paskolino A. L. 2016-10-19 trumpam laikui 2 000 Eur, kuriuos A. L. grąžino ieškovui 2016-10-24, kas matyti iš ieškovo banko sąskaitos išrašo. 2017-07-31 Ieškovas vėl paskolino A. L. 820 Eur. Minėtą sumą A. L. grąžino ieškovui grynais pinigais, kuriuos ieškovas nurodė panaudojęs šeimos poreikiams: maisto pirkimui, kuro pirkimui, pramogoms šeimai, kelionėms, turto priežiūra. Ieškovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, jog 2018 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, 2019 m. rugsėjo mėnesį išgryninti pinigai buvo panaudoti ieškovo, kaip sūnaus klasės tėvų komiteto nario veiklai perkant priemones mokyklai, taip pat šeimos namo šildymo granulių pirkimui, kas, kaip matyti iš ieškovo pateiktų susirašinėjimų su atsakove, jai apie šias aplinkybes buvo žinoma. Be to, santuoka ir šeima nepaneigia sutuoktinių asmeninių interesų, o turto bendrumas nepaneigia kiekvieno sutuoktinio asmeninių interesų tenkinimo iš bendro turto. Iš tik esant savanaudiškiems ar su šeima nesuderinamiems interesams, kuriuos tenkinant akivaizdžiai bloginama šeimos turtinė padėtis, būtų pagrindas svarstyti bendrosios nuosavybės kompensavimą iš asmeninio atsakovo turto. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės argumentus, jog ieškovas sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą 10 191,99 Eur suma, kaip neįrodytą.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo sąskaitoje yra 38 574,57 Eur, o atsakovės – 1 951,24 Eur piniginių lėšų, šių lėšų suma sudaro 40 525,81 Eur, teismas, nutraukęs šalių santuoką padalina šalių turėtas pinigines lėšas banke ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po 20 262,90 Eur.

Šalims natūra padalintinas šalims bendrąją jungtine sutuoktinių teise priklausantis turtas – transporto priemonės Nissan Juke, 2011 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 709 Eur vertės, ir Hyundai i40, 2013 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 833 Eur vertės. Šalys bendrai sutiko, jog minėtos transporto priemonės būtų padalintos pagal tai, kuri šalis naudojasi automobiliu faktiškai. Ieškovas prašė natūrą priteisti automobilį Hyundai i40, 2013 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 833 Eur vertės, atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas tenkinamas, po santuokos nutraukimo ieškovui natūra priteisiamas automobilis Hyundai i40, 2013 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 833 Eur vertės. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą, atsakovei natūra priteisiamas automobilis Nissan Juke, 2011 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 709 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui natūra priteistas automobilis yra 124 Eur brangesnis, pusė šios sumos (t. y. 62 Eur) priteistina kaip kompensacija atsakovei už ieškovui tenkantį brangesnį turtą.

Dėl nekilnojamo turto padalijimo

Ieškovas prašė gyvenamąjį namą su žemės sklypu priteisti jam, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją. Atsakovė pareiškė analogišką reikalavimą gyvenamąjį namą su žemės sklypu priteisti jai, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją.

Tarp šalių kilo ginčas dėl turto padalijimo, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo gyvenamąjį namą su žemės sklypu priteisti natūra kiekvienam iš jų atskirai pagal šalių nurodytas individualias turto vertes priteisiant kitam sutuoktiniui piniginę kompensaciją.

Ieškovas nurodė žemės sklypą ir namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją – 24 461,36 Eur. Reikalavimą grindžia tuo, kad idealioji ieškovo nuosavybės teisės dalis sudaro 705/1000, o atsakovės – 295/1000.

Nukrypimą nuo lygių dalių principo dalyje turto – šiuo atveju dėl gyvenamo namo ir žemės sklypo motyvuoja tuo, jog šiam turtui įsigyti ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir už gautus pinigus 34 000 Eur sumokėjo pradinį įnašą bankui - 29 121,40 Eur, kitą dalį investavo į nupirkto namo remontą.

Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko motyvuodama, kad ji pati iki šalys įsigijo ginčo namą, į ieškovo butą investavo savo asmenines lėšas, butą iš esmės pagerino jos tėtis padaręs buto projektą, pakeitęs išplanavimą, todėl iš esmės ginčijo ieškovo argumentus dėl jam tenkančios didesnės dalintino turto dalies, kadangi butas buvo pagerintas ir jos lėšomis bei darbu.

Nagrinėjamu atveju teismas atmeta šalių argumentus dėl atsakovės indėlio į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo pagerinimą ir pan., bei nevertina su šiais teiginiais susijusių įrodymų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šioje byloje. Turtas, sutuoktinio įgytas iki santuokos, laikomas jo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1p.). Kaip matyti iš 2015-03-19 buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo pardavimo sutarties, šia sutartimi K. T. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo įgytą 2003-11-14 pirkimo pardavimo sutartimi, t. y. įgytą iki santuokos su atsakove. Pagal CK 3.89 str. tiek iki santuokos įgytas butas tiek, lėšos, gautos pardavus šį butą, laikomos asmenine ieškovo nuosavybe. Ši prezumpcija nėra nuginčyta. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad iki buto pardavimo, ieškovo asmeninė nuosavybė buvo transformuota į bendrąją šalių nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kalbėti apie ieškovo turto pagerinimą atsakovės lėšomis ar darbu, kaip atsakovo asmenines lėšas bendro turto įgijimui, mažinantį faktorių, nėra pagrindo.

Dėl ieškovo asmeninio indėlio (34 000 Eur) šalims 2015-04-29 įsigyjant namą ir žemės sklypą teismas nustatė, kad ginčo dėl to, jog ieškovas sumokėjo 29 121,40 Eur pradinį įnašą būsto paskolai gauti, tarp šalių nėra.

Ieškovas teigė, jog name po jo įgijimo buvo įrengtas rekuperatorius už 2 800 Eur, laiptų turėklų įrengimas kainavo 1 800 Eur, elektros darbai - 400 Eur, įrengė terasą. Tokiu būdu po pradinio įnašo sumokėjimo dar papildomai investavo 4 879 Eur į namo įrengimą. Ieškovo nurodytas minėtas aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esanti medžiaga Iš ieškovo sąskaitos AB SEB banke išrašo matyti, kad ieškovas po šalių namo įsigijimo 2015-12-14 sumokėjo 197,18 Eur UAB „M“; 2015-06-09 sumokėjo UAB „M“ 900 Eur avansą už laiptų turėklus bei 1100 už laiptų turėklų gamybą; taip pat ieškovas yra pateikęs namo rekuperatoriaus įrengimo sąmatą – 2 825,71 Eur, iš viso namo įrengimui skirtų lėšų suma sudaro 5 022,89 Eur. Minėti raštiniai įrodymai bei ieškovo paaiškinimai leidžia spręsti, jog ieškovas į šalių bendrus namus investavo 34 000 Eur savo asmeninių lėšų, todėl ieškovo dalis dalintiname turte yra 34 000 Eur didesnė nei atsakovės.

Šalys nesutarė dėl žemės sklypo ir namo vertės. Ieškovas teigė, kad 2021-04-07 dienai šalių namas su žemės sklypu įvertinti 184 000 Eur (ieškovo 2021-10-11 prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo). Atsakovė teigė, kad šio turto vertė yra 161 000 Eur.

Šalims nesutarus dėl turto vertės teismas skyrė turto vertinimo ekspertizę, kurios išvadoje buvo nurodoma, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto - 0,0911 ha ploto žemės sklypo (naudojimo būdas - mėgėjų sodo žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. liepos 14 d., nustatyta lyginamuoju metodu yra 162 000 Eur.

Nors ieškovas nesutiko su ekspertizės akto išvada, ir nurodė, jog ji atlikta ydingai, nes ekspertas kainų palyginimui ėmė per mažai nekilnojamo turto objektų pardavimo sandorių, lyginamieji sandoriai sudaryti ne aktualiu laikotarpiu, bet ankstesniais metais ir neatspindi realios turto vertės, turto vertė nustatyta remiantis neišsamiais duomenimis, todėl ekspertizės išvada neturėtų būti vadovaujamasi.

Atsakovė nurodė, jog sutinka su ekspertizės išvadoje nurodyta namo ir žemės sklypo verte.

Ekspertizę atlikti buvo pavesta teismo ekspertui S. R., turinčiam ilgalaikę eksperto darbo patirtį (teismo ekspertas nuo 2008 m.). Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertas rėmėsi 2018 m. liepos – 2021 m. liepos laikotarpiu Elektrėnų savivaldybėje įvykusiais nekilnojamo turto sandoriais. Atsižvelgiant į tai, vertinti, kad ekspertizė atlikta netinkamai ir ja teismas neturėtų remtis teismas pagrindų nenustatė. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su ekspertizės akte nurodyta turto verte, nesukuria priežasčių teismui nesivadovauti šia ekspertize nustatyta turto verte. Teismas sprendžia, jog žemės sklypo ir namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 162 000 Eur.

Sprendžiant dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo priteisimo natūra vienam iš sutuoktinių pažymėtina, tai, kad ieškovo asmeninio indėlio – pradinio įnašo - dėka, šalys 2015-04-29 įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Iš viso ieškovas į bendrą turtą investavo 34 000 Eur asmeninių lėšų Atsižvelgiant į tai, šalių bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu teismas sprendžia, jog šis turtas priteistinas ieškovui natūra, atsakovei priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui priteistas turtas natūra, spręstina dėl atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus tai, kad ieškovo asmeninio turto dalis (34000 Eur) bendroje turto vertėje (162000 Eur) sudaro 21 proc., laikantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir dalinant turtą lygiomis, bei ieškovo dalį didinant jo asmeniniu įnašu į bendrą turtą, ieškovo dalis bendrame nekilnojamame turte sudaro 71 proc., o atsakovės – 29 proc.

Šalių skola, kurios mokėjimo terminai nepasibaigę, pagal kredito sutartį su AB SEB banku yra 92080,12 Eur. Šia suma mažinamas dalinamas turtas (CK 3.118 str. 2 d.) ir dalinama suma sudaro 69 919,88 Eur.

Žemės sklypą ir namą natūra priteisus ieškovui, atsakovei iš jo priteisiama 20 276,77 Eur kompensacija už natūra negautą turto dalį (69 919,88 Eur × 29 proc.).

Iš viso atsakovei iš atsakovo priteistina 20 338,77 Eur piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (20 276,77 Eur už nekilnojamą turtą + 62 Eur už automobilį).

Ieškovas baigiamojoje kalboje, pasinaudodamas replikos teise į atsakovės prašymą išdėstyti kompensacijos mokėjimą, taip pat prašė išdėstyti 3 mėnesiams atsakovei mokėtiną kompensaciją. Nors baigiamosiose kalbose jokie nauji reikalavimai negali būti reiškiami, teismas, siekdamas užkirsti kelia galimam sprendimo vykdymo vilkinimui, šį ieškovo prašymą vertina ir atmeta kaip neturintį pagrindo. Ieškovo mokėtina kompensacija atsakovei tik 74 Eur didesnė už jam tenkančią ir jo paties sąskaitoje esančią piniginių lėšų dalį. T.y. ieškovas jau dabar turi lėšas, reikalingas kompensacijai sumokėti, todėl toks ieškovo prašymas vertinamas ne kaip sąlygotas objektyvių priežasčių, bet kaip noras vilkinti prievolės atsakovei vykdymą, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl prievolės pagal 2015-05-11 su AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš 2015-05-11 šalių su AB SEB bankas sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankas yra solidari. Šalys prašė piniginę prievolę, atsiradusią pagal 2015-05-11 su AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine šalies, kuriai bus priteistas nekilnojamasis turtas, prievole. AB SEB bankas atsiliepimais į ieškinį (2021-07-30) ir priešieškinį (2021-03-10) neprieštaravo sutarties modifikavimui į asmeninę kreditoriaus, kuriam natūra bus priteistas turtas, asmeninę prievolę, įvertinęs tai, kad kiekvienos iš šalių pajamos yra pakankamos prievolei vykdyti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui natūra priteisiamas bankui hipoteka įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), teismas prievolę grąžinti bankui skolą pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo, pripažįsta asmenine ieškovo prievole.

Dėl uzufrukto nustatymo

Šalių vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, o ieškovui priteisus, gyvenamąjį namą, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, iškyla vaiko ir motinos, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, būsto problema. Atsakovė nuosavo būsto, kuriame galėtų gyventi su vaiku po santuokos nutraukimo, neturi. Jai tenkančio bendro turto dalies vertė (40601,67 Eur), gaunama pinigais vertinama kaip nepakankama būstui įsigyti, todėl siekiant apsaugoti vaiko interesus, teismas naudojasi CPK jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

Nors byloje šalys nereiškė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, tačiau teismas pažymi, jog padalinus šalių bendrąja jungtine sutuoktinių teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), ir šį turtą natūra priteisus ieškovui, o taip pat nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vietą su atsakove, teismas sprendžia, jog siekiant apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei užtikrinti vaikui garantiją į gyvenamąją vietą, tikslinga nustatyti uzufruktą į ieškovui natūra priteistą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), iki sūnaus pilnametystės, arba iki kol atsakovė, su kuria nustatyta nepilnamečio J. T. gyvenamoji vieta, išspręs apsirūpinimo gyvenamąją patalpa klausimą (CK 3.71 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas byloje patyrė šias išlaidas: 1 554 Eur žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 600 Eur už teismo ekspertizę, 10 363,65 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Atsakovė byloje patyrė šias išlaidas: 1 127 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 5 550 Eur už advokato teisinę pagalbą .

Šalys reiškė po 3 savarankiškus reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui ir turto padalinimo.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių už šį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis - po 75 Eur - vienam iš kito nekompensuojamas, taip pat nekompensuojamas ir žyminis mokestis, sumokėtas už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes abiejų šalių skundai buvo atmesti.

Ieškovo reikalavimas dėl turto padalinimo patenkintas 100 proc., atsakovės - 79 proc., Todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 1479 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovei - 831,08 Eur žyminio mokesčio.

Ginčijamą nekilnojamojo turto kainą nustačius pagal turto vertinimo ekspertizės išvadą, šios ekspertizės išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovės.

Sprendžiant dėl išlaidų advokatų pagalbai apmokėti padalinimo, teismas įvertina tai, kad šalių ginčas vyko dėl trijų reikalavimų grupių: dėl santuokos nutraukimo; dėl klausimų, susijusių su vaiku ir dėl turto padalinimo. Šalių patirtas išlaidas padalinus į tris dalis, šios išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į jų patenkintą ir atmestą dalį. Ieškovo reikalavimai dėl ištuokos ir turto padalinimo iš esmės patenkinti, o dėl vaiko atmesti. Jam iš atsakovės priteisiama 6909 Eur suma. Atsakovės reikalavimai dėl vaiko iš esmės patenkinti, dėl turto padalinimo patenkinti 79 proc., o dėl santuokos nutraukimo patenkinta ½ dalis reikalavimo. Jai iš ieškovo priteisiama 4236 Eur.

Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma - 8988 Eur (1479+600+6909), o iš ieškovo atsakovei - 5067 Eur (831+4236) bylinėjimosi išlaidų.

Padarius šalių vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, K. T. iš S. T. priteistina 3921 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, žyminis mokestis už šį reikalavimą (108 Eur) priteisiamas valstybei iš ieškovo ( CPK 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, teismas

nusprendžia:

nutraukti ieškovo K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo palikti ieškovui K. T. jo pavardę – T., atsakovei S. T. pavardę palikti ikisantuokinę pavardę – S..

nustatyti nepilnamečio J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina S. T. (S.) jos gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo K. T. nepilnamečio sūnaus J. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki J. T. pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į S. T. atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;

priteisti iš K. T., 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui J. T.;

paskirti S. T. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Į priteistą išlaikymo sumą įskaityti K. T. J. T. sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas pagal 2020-09-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Nustatyti tokią K. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. T. tvarką:

1. K. T. (toliau – tėvas) bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdama vaiką metų porinių savaičių ketvirtadienį 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

2.Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų neporinių savaičių antradieniais pasiimdama vaiką 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės penktadienį iki 8 val. pristatydama sūnų į jo ugdymo vietą (sūnui nelankant ugdymo įstaigos, sūnus pristatomos į gyvenamąją vietą iki 10 val.).

3. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia tokia tvarka: poriniais metais gruodžio 24-25 d. - su tėvu, gruodžio 26 d. - su motina, o neporiniais metais vaikas praleidžia gruodžio 24-25 d. su motina, o gruodžio 26 d. - su tėvu; tėvas vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporiniais metais paima šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 10 val., o poriniais metais paima pirmą šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19 val.

4. Šv. Velykas neporiniais metais vaikas praleidžia su motina, o poriniais – su tėvu; tėvas vaiką paima pirmą šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19 val.

5. Aukščiau paminėta 1-2 punktuose nurodyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. bei kiekvienais metais per Motinos dieną bei mamos gimimo dieną.

6. Kiekvienais metais tėvas turi teisę bendrauti su vaiku 30 kalendorinių dienų (skaidomų po dvi savaites) laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d.. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su vaiko motina iki einamųjų metų gegužės 15 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko.

7. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas sūnų paima šventės dieną 10 val. ir sekančią dieną iki 8 val. pristato sūnų į jo mokymo-ugdymo vietą.

8. Vaiko ligos metu aukščiau nurodyta bendravimo tvarka taikoma be išimčių. Apie vaiko ligą šalys viena kitą informuoja nedelsiant.

9. Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis vaiko motiną.

10. Šalys įsipareigojamos perduoti vienas kitam visas reikalingas vaiko papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas sūnui.

Padalinti santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybe ieškovui K. T. ir atsakovei S. T. priklausantį turtą lygiomis dalimis.

lengvąjį automobilį Hyundai i40, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

mėgėjų sodo paskirties 0,0911 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 233,68 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

Priteisti K. T. 20 262,89 Eur pinigines santaupas, esančias K. T., ir S. T. banko sąskaitose.

Priteisti natūra S. T., transporto priemonę Nissan Juke, vals.t Nr. , identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti S. T., 20 262,89 Eur pinigines santaupas, esančias K. T., asmens ir S. T. banko sąskaitose.

Priteisti S. T. iš atsakovo K. T. 20 338,77 Eur piniginę kompensaciją už K. T. natūra tenkančią didesnę turto dalį.

S. T. ir K. T. solidarią piniginę prievolę pagal 2015-05-11 su AB SEB bankas sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pakeisti į asmeninę K. T. prievolę.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Nustatyti uzufrukto teisę S. T. ir šalių sūnui J. T. į K. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol atsakovė, su kuria nustatyta nepilnamečio J. T. gyvenamoji vieta apsirūpins gyvenamąja patalpa, bet ne ilgiau kaip iki J. T., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

K. T. iš atsakovės S. T. priteisti 3921 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš K. T. 108 Eur žyminį mokestį valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemonės nustatytas 2020-09-08 ir 2021-03-26 Vilniaus regiono

apylinkės teismo nutartimis palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.