- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-742-259/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08077-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12983-775/2015 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui T. S. dėl netesybų priteisimo ir atsakovo T. S. priešieškinį ieškovui M. G. dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14481 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu derėjosi dėl 0,0460 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo. 2013-09-10 buvo sudaryta preliminari sutartis, atsakovas įsipareigojo nupirkti sklypą už 300 000 Lt. 2014-02-14 šalys sutarties pasirašymo terminą pratęsė iki 2014-02-25, kadangi atsakovas neturėjo reikiamos sumos pinigų pardavimo sandoriui sudaryti, tačiau atsakovas sutartą dieną neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties. Derybas be pakankamo pagrindo nutraukęs atsakovas savo elgesiu buvo sukūręs ieškovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta. 2013-09-10 preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad atsisakęs pirkti žemės sklypą atsakovas sumokės ieškovui 50 000 Lt baudą. Ieškovas nurodė, jog atsakovas apie žemės sklype esantį 525 mm diametro dujų vamzdį žinojo dar iki preliminarios sutarties sudarymo, 2013 m. rugpjūčio mėn. ieškovas atsakovui el. paštu siuntė topo nuotrauką, kurioje nurodytas vamzdžio diametras.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 2896,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarius preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo 10000 Lt avansą. Gavęs informaciją iš AB „Lietuvos dujos“, atsakovas sužinojo, kad žemės sklype yra 525 mm diametro dujų vamzdis, o ne 52,5 mm, kaip buvo nurodęs ieškovas. Atsakovas siūlė ieškovui pakeisti preliminarią sutartį, tačiau ieškovas nesutiko, todėl pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta. Kai suėjo pagrindinės sutarties pasirašymo terminas, atsakovas pareikalavo ieškovo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau ieškovas avanso negrąžino ir kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo. Atsakovas geranoriškai periodiškai kreipėsi į ieškovą, šis žadėjo avansą grąžinti ateityje, tačiau iki šiol avansas atsakovui nėra grąžintas. Atsakovo teigimu, jis ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai, tuo tarpu ieškovas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančią informaciją, išaiškėjus, kad žemės sklype nutiestas 525 mm diametro dujų vamzdis ieškovas šią informaciją patvirtino ir taip pripažino savo suklydimą, vėliau ieškovas nesutiko pakeisti preliminarios sutarties, o tai lėmė ikisutartinių santykių tarp šalių pasibaigimą. Sudarant preliminarią sutartį ieškovas pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi – atsakovui buvo numatyta 50 000 Lt bauda, o ieškovui tik 10 000 Lt. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas privalo atsakovui grąžinti jo sumokėtą 10 000 Lt dydžio avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal preliminariąją sutartį šalys susitarė, jog pirkėjas įsipareigoja nupirkti žemės sklypą, priklausantį M. G. už 300 000 Lt kainą, ir pagrindinę sutartį sudaryti iki 2014-02-14. Sutarties 4.5 p. nustatyta, jei pirkėjas atsisakytų pirkti turtą, tai pardavėjas turi teisę pasilikti sumą, kuri sumokėta avansu, t. y. 10 000 Lt, ir sumokėti 50 000 Lt, kurie yra laikomi iš anksto nustatytais nuostoliais. Teismas konstatavo, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai šaliai.
Teismas, vertindamas, ar buvo atsakovo kaltė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, konstatavo, kad ieškovas atsakovui pateikė visą informaciją apie žemės sklype esantį dujų vamzdžio diametrą dar iki preliminariosios sutarties sudarymo. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio el. laiško matyti, jog ieškovas atsakovui dar 2015-06-19 siuntė atsakovui topografinę nuotrauką, kurioje dujų vamzdžio diametras nurodytas 525 mm (b. l. 83, 84). Atsakovas patvirtino, jog šį el. laišką gavo, tačiau jis buvo atsiųstas dwg formatu ir jam nepavyko jo atsidaryti. Jis taip pat patvirtino, jog dėl to, kad negali atsidaryti el. laiško ir susipažinti su jame esančia informacija, jis niekur nesikreipė: nei į ieškovą, nei, pvz., į architektus, su kuriais jis konsultavosi. Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį dėl brangaus nekilnojamojo turto pirkimo ir sumokėdamas 10 000 Lt avansą, turėjo ir privalėjo nuodugniai susipažinti su perkamo turto dokumentais. Tuo labiau, kad jis žinojo apie žemės sklype esantį dujų vamzdį. Tai, kad atsakovas buvo laiku gavęs reikalingą informaciją, tačiau nedėjo jokių pastangų su ja susipažinti, teismo vertinimu, rodo jo paties neapdairumą ir neatidumą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad minėta topografinė nuotrauka buvo be suderinimų, todėl jokios reikšmės neturėjo. Nurodė, kad šioje nuotraukoje buvo nurodytas 525 mm dujų vamzdžio diametras, todėl atsakovas gavęs tokius duomenis, būtų turėjęs pagrindą dar iki preliminariosios sutarties sudarymo kreiptis į atitinkamas institucijas ir išsiaiškinti faktinę situaciją. Teismas pažymėjo ir tai, jog topografinė nuotrauka buvo suderinta 2013 m. liepos - rugpjūčio mėn. (b. l. 95), o atsakovas, kaip atidus ir protingas asmuo, be to - verslininkas, dėl perkamo sklypo galimybių ir kitų sąlygų turėjo aiškintis ir kreiptis pas architektus ne po preliminarios sutarties sudarymo, o prieš ją pasirašant. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo ne suklaidintas ieškovo, bet pats nedėjo pakankamai pastangų susipažinti su perkamo nekilnojamojo daikto dokumentais. Todėl sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovo kaltės, ir kad pastarasis jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ar jį būtų apgavęs.
Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nenurodė jo praleidimo priežasčių ir neprašė šio termino atnaujinti. Teismas nustatė, jog preliminarioji sutartis sudaryta 2013-09-10. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-02-14, tačiau terminą šalys pratęsė iki 2014-02-25. 2014-02-25 šalys pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, tačiau iki 2014-03-20 tarp šalių dar vyko susirašinėjimas el. paštu (b. l. 40-41), o 2014-04-01 atsakovas išsiuntė ieškovui ikiteisminę pretenziją grąžinti sumokėtą avansą (b. l. 50). Teismas pripažino, jog 2014 m. kovo-balandžio mėn. ieškovas turėjo suprasti, jog sutartis nebus sudaryta, tačiau ieškinį dėl baudos priteisimo pareiškė tik 2015-04-23, t. y. praėjus metams laiko. Įvertinęs tai, kad ieškovas turėjo visas galimybes ginti savo teises teismine tvarka įstatyme nustatytu terminu, tačiau to nedarė dėl nežinomų priežasčių, teismas ieškinio reikalavimą dėl 50 000 Lt baudos priteisimo atmetė, atsakovo prašymu pritaikęs ieškinio senatį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju preliminarioje sutartyje šalys nustatė, jog atsakovo sumokėtas avansas taip pat atliks netesybų funkciją. Iš sutarties 2.2 punkto formuluotės matyti, jog avansą ieškovas gavo sutarties pasirašymo metu. Teismas pažymėjo, jog dėl avanso sumokėjimo ieškovas atsakovui jokių pretenzijų niekada nereiškė (b. l. 40-41). Taip pat mažai tikėtina, kad ieškovas būtų pradėjęs su atsakovu derybas dėl būsimo žemės sklypo pardavimo, negavęs avanso, kai, jo teigimu, turėjo kitą potencialų šio sklypo pirkėją. Atsižvelgdamas į šiuos įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovui sumokėjo 10000 Lt avansą. Nustatęs, jog pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl paties pirkėjo, t. y. atsakovo, neatidumo ir nerūpestingumo, teismas konstatavo, kad nors ieškinio reikalavimui dėl 50000 Lt baudos taikė ieškinio senatį, tačiau 10000 Lt kaip netesybos ieškovui priklauso teisėtai, nes jos ieškovui jau sumokėtos ir joms ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl teismas priešieškinį taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo atžvilgiu egzistuoja pagrindas taikyti civilinę atsakomybę už atsisakymą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Ikisutartinių santykių šaliai civilinė atsakomybė už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį gali būti taikoma tik įvertinus visus šios šalies veiksmus/elgesį ikisutartinių santykių metu ir konstatavus, jog šie veiksmai neatitinka sąžiningumo kriterijaus, bei nustačius, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl tos šalies kaltės. Šiuo atveju teismo išvada, jog atsakovas yra kaltas dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, pagrįsta iš esmės remiantis vien tik tuo, jog ieškovas dar prieš sudarant preliminariąją sutartį 2013-06-19 siuntė atsakovui elektroninį laišką, prie kurio buvo prisegta jokiais parašais nepatvirtinta topografinė nuotrauka dwg formatu ir kurioje jau buvo nurodyta, jog dujų vamzdžio diametras yra 525 mm. Tačiau, priimant tokią išvadą, sprendime buvo atsiribota nuo visos eilės kitų reikšmingų ir byloje nustatytų aplinkybių, kurių visuma, atsakovo vertinimu, įgalina daryti absoliučiai priešingą išvadą, t. y. kad atsakovas, dalyvaudamas ikisutartiniuose santykiuose, ieškovo atžvilgiu elgėsi sąžiningai: preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėjo ieškovui 10000 Lt avansą, kurį šalys susitarė įskaityti į nustatytą žemės sklypo kainą; atskleidė ieškovui informaciją apie ketinimus žemės sklype statyti komercinės paskirties pastatą; sužinojęs apie ieškovo pateiktos informacijos (žemės sklypo plano) klaidingumą, iš karto kreipėsi į ieškovą ir siūlė susitarti dėl abejoms šalims priimtinų žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ir dėjo pastangas, kad pagrindinė sutartis vis tik būtų sudaryta. Atsakovo veiksmai yra nuoseklūs ir turintys aiškų tiek loginį, tiek teisinį pagrindimą.
2. Teismas iš esmės nevertino ieškovo elgesio ikisutartinių santykių metu, todėl buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Atsakovo vertinimu, ikisutartinių santykių metu ieškovas pažeidė CK 6.163 str. 4 d., kurioje įtvirtinta, jog šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šią pareigą šalys taip pat nustatė preliminariosios sutarties 5.1. punkte. Ieškovas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančią informaciją apie žemės sklype esančio dujų vamzdžio diametrą. Ieškovas dar prieš preliminariosios sutarties pasirašymą pateikė atsakovui žemės sklypo planą, kuriame nurodyta informacija neatitiko tikrųjų žemės sklypo savybių, kurios, neabejotinai turėjo būti žinomos ieškovui. Šiame žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklype esančio dujų vamzdžio diametras yra 52,5 mm. Kai tuo tarpu, tikrasis žemės sklype esančio dujų vamzdžio diametras yra 525 mm, t. y. net 10 kartų didesnis nei nurodė ieškovas. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti žemės sklypo planu, nes jis yra suderintas ir patvirtintas visos eilės institucijų. Ieškovo veiksmai patvirtina aiškią bendradarbiavimo stoką ir, absoliučiai tikėtina, iš anksto suplanuotą nesąžiningumą, nes, viena vertus, ieškovas 2013-05-20 elektroniniu laišku atsiunčia, o po to ir dokumentiniame formate pateikia žemės sklypo planą, kuriame vamzdžio diametras 52,5 mm, o, kita vertus, 2013-06-19 be jokių paaiškinimų atsiunčią dwg formato failą, kurio įprastas kompiuterinių technologijų vartotojas (atsakovas) negali atsidaryti, ir kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, fiksuotas jau visiškai kitoks, t. y. 525 mm, diametras. Dar daugiau, po ginčo kilimo ieškovas taip pat pateikė ir dwg formatu siųsto failo dokumentinį variantą, kuris dar 2013 m. liepos mėn. buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis. Taigi ieškovas visą šią informaciją žinojo, tačiau, kaip galima spręsti iš aplinkybių visumos, tikslingai jos neatskleidė atsakovui. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas neturėjo jokios būtinybės atsidaryti šių nuotraukų ir su jomis susipažinti, kadangi visą jam aktualią informaciją apie žemės sklypą atsakovas buvo gavęs iš ieškovo dar iki topografinių nuotraukų atsiuntimo, t. y. šią informaciją patvirtino atsakingų institucijų patvirtintas žemės sklypo planas. Ieškovas niekada iki preliminariosios sutarties sudarymo nebuvo nurodęs, jog žemės sklypo plane fiksuota ir visos eilės institucijų patvirtina informacija yra netiksli. Visiškai neabejotina yra tai, jog ieškovas žinojo apie visus žemės sklypo dokumentuose esančius neatitikimus ir turėjo pareigą dar iki preliminariosios sutarties sudarymo apie šiuos neatitikimus aiškiai atkreipti pirkėjo, t. y. atsakovo, dėmesį, tačiau to nepadarė. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina taip pat ir jo akivaizdus nenoras prisiimti atsakomybę už neatskleistą informaciją apie žemės sklypo dokumentuose esančius prieštaravimus ir dalyje jų esančios informacijos neatitikimą realiai faktinei situacijai. Tuoj po to, kai atsakovas iš AB „Lietuvos dujos“ sužinojo apie tikrąjį žemės sklype nutiesto dujų vamzdžio diametrą, jis kreipėsi į ieškovą ir pagrįstai prašė, kad šis imtųsi veiksmų, jog žemės sklypo savybės atitiktų tuos duomenis, kuriuos ieškovas atsakovui deklaravo iš esmės visą ikisutartinių santykių periodą. Taip pat, akivaizdžiai norėdamas laikytis įsipareigojimo nupirkti žemės sklypą, pagrįstai siūlė ieškovui susitarti dėl naujų preliminariosios sutarties sąlygų. Tuo tarpu ieškovas buvo kategoriškas ir į pagrįstus atsakovo prašymus nereagavo.
3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo grąžinti preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėtą avanso sumą. Siekiant nustatyti kokie mokėjimai pagal preliminarią sutartį buvo atlikti ir kokiu tikslu, atsakovas pažymi, kad preliminariosios sutarties 2.2. p. įtvirtinta, kad „pirkėjas šios Sutarties pasirašymo metu sumoka Pardavėjui avansą 10000,00 (dešimt tūkstančių) litų, kurie bus įskaičiuoti į Turto pirkimo-pardavimo kainą.“ Taigi šalių susitarimas perduotą pinigų sumą įskaičiuoti į turto kainą lemia tai, kad atsakovo ieškovui perduota 2.896,20 Eur (10000,00 Lt) suma kvalifikuotina kaip avansas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, šalis, pagal preliminariąją sutartį perdavusi pinigus, negali jų susigrąžinti tik vienu atveju, t. y. jeigu šalys preliminariojoje sutartyje yra sutarusios dėl atsakomybės netesybų forma taikymo nesąžiningos ir be pagrindo atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį šalies atžvilgiu. Tokiu atveju netesybos gali būti tenkinamos iš sumokėto avanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nors šiuo atveju preliminarioje sutartyje šalys numatė netesybas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai ir pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, darytina išvada, jog atsakomybė netesybų forma atsakovui negalėjo būti taikoma. Tai reiškia, kad ieškovas neturi pagrindo pasilikti atsakovo preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėtą 2896,20 Eur (10000,00 Lt) dydžio avansą. Šiuo atveju atsakovas pinigus perdavė tam, kad patvirtintų, jog jo ketinimai pirkti žemės sklypą yra rimti, bei tam, kad sudarius pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį šie pinigai būtų įskaityti į šalių sulygtą žemės sklypo kainą. Dėl ieškovo nesąžiningo elgesio ir nenoro toliau derėtis atsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, susitarimas įskaityti avanso sumą į žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainą neteko prasmės. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas visą pagal preliminariąją sutartį gautą avansą privalo grąžinti atsakovui CK 6.237 straipsnio pagrindu, priešingu atveju ieškovas bus nepagrįstai praturtėjęs atsakovo sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sumokėjo ieškovui 10 000 Lt (2896,20 Eur) 2013-09-10 preliminariojoje sutartyje nustatyto dydžio avansą. Ieškovą ir apeliantą siejo aukso pirkimo-pardavimo teisinis santykis, tačiau atsakovas niekuomet neperdavė ieškovui 2896,20 Eur 2013-09-10 preliminariojoje sutartyje nustatyto dydžio avanso. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas sumokėjo ieškovui avansą.
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neinformavo jo apie tai, kad žemės sklype yra ne 52,5 mm diametro dujų vamzdis, o 525 mm diametro. Visa reikalinga ir ieškovo turima informacija apie žemės sklypą ir dujų vamzdį apeliantui buvo suteikta dar iki preliminariosios sutarties sudarymo. Bylą nagrinėjęs teismas išsamiai nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas apeliantui pateikė visą informaciją apie žemės sklype esantį dujų vamzdžio diametrą dar iki preliminariosios sutarties sudarymo. Apeliantas derėjosi su ieškovu dėl žemės sklypo pardavimo. Šalys susiderėjo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir 2013-09-10 sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo iki 2014-02-14 sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas įsipareigojo nupirkti žemės sklypą. 2014-02-14 šalys susitarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo terminą pratęsti iki 2014-02-25, tačiau tądien apeliantas neatvyko sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Derybas be pakankamo pagrindo nutraukęs apeliantas savo elgesiu buvo sukūręs ieškovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta. Ieškovas byloje įrodinėjo aplinkybę, kad apeliantas neturėjo finansinės galimybės vienas įsigyti ieškovo parduodamą žemės sklypą.
3. Šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str. 1 d.). Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (LR CK 6.163 str. 3 d.). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Todėl bylą nagrinėjęs teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas ginčas dėl šalių elgesio nustatymo ir jų įvertinimo sąžiningumo aspektu ikisutartinių santykių procese ir preliminariosios sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, patirtų nuostolių dėl nesąžiningo šalies elgesio atlyginimo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2013 m. gegužės mėnesį ieškovas ir atsakovas pradėjo ikisutartines derybas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo, šiame etape susitariančios šalys susirašinėjo el. paštu, ieškovas atsakovui nusiuntė minėto žemės sklypo planą (b. l. 36-38, 42, 43). 2013-09-10 T. S. ir M. G. sudarė preliminarią sutartį, kuria pardavėjas ieškovas (pardavėjas) pasiūlo pirkėjui (atsakovui) pirkti 0,0460 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300 000 Lt sumą. Sutartyje šalys įrašė, kad jos sudarymo metu pirkėjas sumoka pardavėjui 10 000 Lt avansą, kuris bus įskaičiuojamas į turto pirkimo pardavimo kainą. Šalys taip pat nustatė, jog jei pardavėjas atsisakytų parduoti pirkėjui turtą, jis turėtų grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą ir sumokėti 10 000 Lt baudą, kuri laikytina patirtais nuostoliais. Sutartyje įtvirtina, kad tuo atveju, jei pirkėjas atsisakytų pirkti turtą, tai pardavėjas turi teisę pasilikti 10000 lt sumą, kuri sumokėta avansu ir gauti iš pirkėjo 50 000 Lt sumą, kurie šalių yra laikomi iš anksto nustatyti patirtini pardavėjo nuostoliai. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-02-14 (b. l. 6-8). 2013-12-04 atsakovas ieškovui elektroniniu paštu nurodė, jog iš AB „Lietuvos dujos“ sužinojo, jog ginčo žemės sklype yra 525 mm diametro dujų vamzdis, o ne 52,5 mm, kaip buvo nurodęs ieškovas. Atsakovas pareikalavo iki 2014-02-14 sutvarkyti sklypą taip, kad jis atitiktų 2013-05-20 atsakovui siųstą sklypo planą, iš kurio jis suprato, kad dujų vamzdžio diametras yra 52,5 mm (b. l. 38). 2014-02-14 ieškovas ir atsakovas Kauno rajono notarės R. S. biure susitarė preliminariosios sutarties pasirašymą pratęsti iki 2014-02-25 (b. l. 9). 2014-02-25 į notarės biurą atvyko ieškovas, tačiau neatvyko būsimas pirkėjas atsakovas T. S. (b. l. 10). 2014 m. vasario mėn. atsakovas el. paštu ieškovui siūlė keisti preliminarios sutarties sąlygas, ieškovas pareikalavo atsakovo arba sklypą pirkti, arba palikti didesnį avansą, atsakovas reikalavo iš ieškovo dujų vamzdį iškelti savo jėgomis ir sąskaita, nurodė, kad neiškėlus dujų ieškovas turės atsakovui grąžinti sumokėtus rankpinigius (b. l. 40-41). Į bylą pateiktoje pirmoje toponuotraukoje vamzdžio diametras nurodytas 52,5 mm. (b. l. 82), antroje toponuotraukoje vamzdžio diametras – 525 mm (b. l. 84). Žemės sklypo plane, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nurodoma 52,5 mm (b. l. 92). Požeminių komunikacijų plano pilnumo patikrinime dujų vamzdis nurodytas 525 mm (b. l. 95). Atsakovas per atstovus ieškovui pateikė 2014-02-20 pranešimą/reikalavimą dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ir sumokėto avanso grąžinimo (b. l. 44-46), pretenzija išsiųsta ieškovui registruotu paštu (b. l. 47), įteikta 2014-02-24 (b. l. 48). 2014-04-01 atsakovas ieškovui surašė ikiteisminę pretenziją dėl sumokėto avanso grąžinimo (b. l. 49-51), pakartotinę pretenziją pateikė 2015-03-13 (b. l. 52-55). M. G. 2015-02-06 atsakovui pateikė pretenziją, pareikalavo ne vėliau kai per 10 kalendorinių dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos sumokėti ieškovui 14 481 Eur netesybas (b. l. 12).
Nagrinėjamoje byloje šalys įrodinėjo viena kitos nesąžiningumą, neigė, kad dėl savo kaltės neįvykdė preliminariosios sutarties sąlygų, todėl siekė: ieškovas prisiteisti 50 000 lt (14481 Eur) netesybas, o atsakovas 10000 lt (2896,20 Eur) sumokėtą avansą už pirktiną turtą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas T. S., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovui sumokėtą 2896,20 Eur sumą (10 000 lt) pagal preliminariąją sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas tais esminiais argumentais, jog Kauno apylinkės teismas be pagrindo padarė išvadą, jog atsakovo atžvilgiu egzistuoja pagrindas taikyti civilinę atsakomybę už atsisakymą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas nėra kaltas dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo; teismas netinkamai įvertino ieškovo elgesį ikisutartinių santykių metu, nes ieškovas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančią informaciją apie žemės sklype esančio dujų vamzdžio diametrą, nebendradarbiavo su atsakovu preliminariosios sutarties vykdymo procese; kadangi atsakovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai ir pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, atsakomybė netesybų forma atsakovui negalėjo būti taikoma; teismas todėl nepagrįstai atsisakė patenkinti priešieškinį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties sudarymo sąlygas, tinkamai atskleidė ir įvertino šalių veiksmus šios sutarties vykdymo procese, nustatė pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, teisingai taikė sutartinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, nes teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje abiems šalims aktualus kaltės ir atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą nustatymo klausimas. Pagal Europos sutarčių teisės principų 3.301 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis derybose dėl sutarties sudarymo derasi pažeisdama sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus, ji atsako už antrosios šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis privalo įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, o pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, o jei nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog šalys preliminarioje sutartyje susitarė dėl netesybų, tai yra buvo numatyta pirkėjo atsakomybė atlyginti nuostolius, šiam be pagrindo atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Pateiktos sutarties 4.6 straipsnyje susitariančios šalys (b. l. 7) numatė, kad pirkėjui atsisakius sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, pardavėjas turi teisę negrąžinti sumokėtos 10000 litų avanso sumos, kuri laikoma pardavėjo nuostoliais. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog 2.896,20 Eur (10000,00 Lt) suma kvalifikuotina tik kaip avansinis mokėjimas už pirktiną turtą ir kad šalys nesusitarė dėl pardavėjo patirtų nuostolių atlyginimo (skundo 3 p.). Visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju ieškovas avansą grąžinti atsakovui privalo CK 6.237 straipsnio pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju šalis siejo sutartiniai santykiai, kilę 2013 09 10 preliminariosios sutarties pagrindu, todėl kvalifikuoti susiklosčiusius tarp šalių santykius pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovas atsakovui pateikė visą informaciją apie žemės sklype esantį dujų vamzdį ir dujų vamzdžio diametrą dar iki preliminariosios sutarties sudarymo. Iš byloje esančio el. laiško (b.l. 83) matyti, jog ieškovas atsakovui dar 2015 06 19 siuntė atsakovui topografinę nuotrauką, kurioje dujų vamzdžio diametras nurodytas 525 mm (b. l. 84). Atsakovas patvirtino, jog šį el. laišką gavo, tačiau jis buvo atsiųstas dwg formatu ir jam nepavyko jo atsidaryti. Jis taip pat patvirtino, jog dėl to, kad negalėjo atsidaryti el. laiško ir susipažinti su jame esančia informacija. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jis niekur nesikreipė: nei į ieškovą, nei į specialistus, tam įgaliotą instituciją, kad sužinoti, pasitikrinti ir nustatyti visas aplinkybes, susijusias su pirktinu turtu. Teismas priimtame sprendime visiškai pagrįstai pažymėjo, jog asmenys privalo patys rūpintis savo teisių ir interesų apsauga ir gynimu. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, elgtųsi rūpestingai, atidžiai arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, todėl veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Atsakovas sudarydamas preliminariąją sutartį dėl brangaus nekilnojamojo turto pirkimo ir sumokėdamas 10 000 Lt avansą, turėjo ir privalėjo nuodugniai susipažinti su perkamo turto dokumentais. Tuo labiau, kad jis žinojo apie žemės sklype esantį dujų vamzdį. Kauno apylinkės teismo išvada, jog atsakovas nebuvo suklaidintas ieškovo, bet pats nedėjo pakankamai pastangų susipažinti su perkamo nekilnojamojo daikto dokumentais ir jo savybėmis bei suvaržymais, yra teisinga ir pagrįsta surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovo kaltės, ir kad pastarasis jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ar jį būtų apgavęs. Todėl byloje pripažinus, kad dėl preliminariosios sutarties nevykdymo nustatyta ieškovo kaltė, yra pagrindas ieškovo sumokėtą avansą, kaip atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovo minimalių nuostolių, patirtų ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atlyginimui (CPK 178 str., 6.163 str., 3 d., 6.165 str. 4 d.).
Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.