Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MEIDOVIS“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnyje 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 2 d. Vokietijoje, Bruchzalio mieste, dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį buvo/yra atsakovė UAB „MEIDOVIS“, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Nustatyta, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2020 m. sausio 3 d. kreipėsi į atsakovę dėl 513 Eur dydžio draudimo išmokos grąžinimo, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis).

Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Sistemos tikslas yra palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Žalos atlyginimo klausimus valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžia vadovaudamiesi Biurų tarybos Vidaus nuostatais. Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

Kaip minėta, eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas atlygino žalą, išmokėdamas 513 Eur dydžio draudimo išmoką pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą pretenziją. Biuras, sumokėjęs draudimo išmoką Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, pateikė reikalavimą grąžinti sumokėtą sumą atsakovei, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Kadangi pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu – ieškovui iš atsakovės priteistinas 513 Eur nuostolių atlyginimas (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 23 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (513 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 191,87 Eur bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 176,87 Eur už vertimo paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MEIDOVIS“, j. a. k. 303143483, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, 513 Eur (penkių šimtų trylikos eurų) nuostolių sumą, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (513 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 191,87 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.