Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-52-154/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-08-30Telšių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2S-52-154/2012
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01588-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Pareiškėjas
K. L.
Kategorijos
  • 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-52-154/2012

Teisėja N. Kiubienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01588-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija 113.4.;122.4.;128.11.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 19 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo K. L. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Elenai Miliauskienei dėl antstolės 2011 m. gegužės 26 d. raginimo įvykdyti sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. L. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su 2011 m. liepos 22 d. skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės 2011 m. gegužės 26 d. raginimo įvykdyti sprendimą. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2011 m. gegužės 26 d. raginimą vykdyti sprendimą, įpareigoti antstolę Eleną Miliauskienę nuvykti į vietą, t. y. į (duomenys neskelbtini), ir konstatuoti faktines aplinkybes.

Nurodė, kad antstolė E. Miliauskienė užvedė vykdomąją bylą pagal P. G. Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą ir 2011-06-03 registruotu laišku atsiuntė jam raginimą vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą. Raginime antstolė nurodė, kad jis per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos privalo atlaisvinti užimtą nuosavybės teise priklausantį ieškovui P. G. 9665 kv. m. žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pašalinti pastatytą tvorą bei įkastą riboženklį. Teigia, kad šis raginimas yra neteisėtas, nes neaišku kokį iš dviejų, ar net trijų riboženklių jis įpareigotinas panaikinti. Antstolės padėjėjas ir pati antstolė nevyko į vietą, atsisakė konstatuoti faktines aplinkybes. Pareiškėjas negali įvykdyti teismo sprendimo būtent dėl to, kad raginime nenurodoma, kokį konkrečiai riboženklį jis turi pašalinti. Jo nuomone, antstolė be pagrindo priėmė vykdyti tokį vykdomąjį dokumentą ir surašė raginimą neįsitikinusi, ar toks sprendimas gali būti įvykdytas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė Elena Miliauskienė pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolio funkcija yra teismo sprendimų vykdymas, o ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo išdėstytų argumentų matyti, kad iš esmės neaiškumai kyla ne dėl sprendimo įvykdymo, o dėl paties teismo sprendimo turinio. Pažymėjo, kad pareiškėjas be pagrįsto pagrindo reiškia abejones dėl teismo sprendimo atitikimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams, kadangi minimas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi jį paliko nepakeistą. Toks sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra privalomas visiems ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.). Nurodė, kad pareiškėjui manant, kad sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė reikalauja papildomo paaiškinimo, jis galėjo pasinaudoti sprendimo išaiškinimo institutu. Konstatavo, kad LR CPK 585 str. 1 d. numato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes antstolė turėjo pirmiausia įsitikinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdymo veiksmus. Antstolė neįsitikino, ar yra teismo sprendime nurodyta tvora ir riboženklis, kuriuos reikalauja pašalinti, todėl antstolės 2011 m. gegužės 26 d. raginimas įvykdyti sprendimą naikintinas.

2. Nurodo, kad pareiškėjas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi 2011 m. spalio 24 d. paskirtame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti jo atstovė, nes ji buvo užimta kitoje byloje. Pirmosios instancijos teismas į pareiškėjo prašymą neatsižvelgė, nutarė bylą nagrinėti pareiškėjo atstovei nedalyvaujant, nurodydamas, kad užimtumas kitoje byloje nėra svarbi neatvykimo priežastis. Tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą teismą, pareiškėjas negalėjo tinkamai patekti įrodymų, prašymų, užduoti klausimų ir pasakyti baigiamąją kalbą, ko pasėkoje pareiškėjo skundas buvo nepagrįstai atmestas.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino nevienkartinio pareiškėjo prašymo iškviesti matininką – ekspertą, kuris galėtų nuvykti į vietą užfiksuoti pareiškėjo sklype esančius riboženklius, jų skaičių ir buvimo vietas. Todėl pareiškėjas pats išsikvietė matininką – ekspertą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti matininko – eksperto, atlikusio pareiškėjo žemės sklypo geodezinius matavimus, žemės sklypo schemą – konfigūraciją, kurioje matosi, jog pareiškėjo žemės sklype yra trys riboženkliai. Pareiškėjui K. L. antstolės padėjėjas N. G. nei karto nenurodė, kokį riboženklį ir kokią tvorą reikėtų pašalinti. Nurodo, kad antstolė 2011 m. gegužės 26 d. raginimu nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas įvykdytų teismo sprendimą, kurio neįmanoma įvykdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė Elena Miliauskienė prašo atskirąjį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas K. L. nesąžiningai naudojasi bei piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismo sprendimas priimtas 2010 m. vasario 23 d., sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas privalo vykdyti tiek teismo sprendimą, tiek antstolio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje sprendžiami klausimai dėl antstolio veiksmų, atliktų iki 2011 m. spalio 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatomis, galiojusiomis iki 2011 m. spalio 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 586 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai išvardyti CPK 587 str., kurio 1 punktas vykdomiesiems dokumentams priskiria vykdomuosius raštus, išduotus teismo sprendimų ir nutarčių pagrindu. CPK 648 str. nurodoma, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma: 1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas; 2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas; 3) sprendimo priėmimo laikas; 4) su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui; 5) sprendimo įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas; 6) vykdomojo rašto išdavimo laikas; 7) pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens registravimo kodas, bankų rekvizitai.

Pagal CPK 651 str. dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, o to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 str. 2 d., tuo pačiu pažeistų pareigą užtikrinti vykdymo teisėtumą. Jeigu nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti esamų kliūčių ar priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriam priimti yra kliūtys, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma, arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). CPK 651 str. 2 d. numato, kokias aplinkybes vykdomojo dokumento priėmimo metu turi patikrinti antstolis, šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. išieškotojas P. G. pateikė antstolei Elenai Miliauskienei vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį raštą, išduotą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2010 m. birželio 21 d., pagrindu. Susipažinęs su minėto vykdomojo rašto turiniu (vykd. bylos 105 b. l.), taip pat Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimu bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo (23-30, 31-36 b. l.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis raštas savo turiniu ir forma atitiko CPK 648 str. išvardintus reikalavimus. Pats vykdomasis raštas buvo visiškai aiškus ir vykdomojo rašto pateikimo vykdyti metu nebuvo jokių įstatyme numatytų kliūčių vykdomąjį raštą priimti vykdyti. Kitaip tariant, antstolei nebuvo jokių įstatyminių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, užvesti vykdomąją bylą ir pradėti išieškojimą pagal teismo priimtą sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolei pradėjus vykdymo veiksmus, ji elgėsi pagrįstai ir tinkamai, nepažeidė CPK 651 str. reikalavimų, o raginimo įvykdyti sprendimą turinys atitinka CPK 656 str. reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18, 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Šis principas reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią ir šalys netenka teisės jo ginčyti, praranda galimybę tą patį ginčą perduoti iš naujo spręsti teismui ar kitai institucijai.

Iš bylos medžiagos, atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas K. L. ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą bei abejoja jo teisingumu bei galimybe įvykdyti, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo antstolis negali vertinti, kas reiškia, jog visi apelianto nurodyti argumentai dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo nagrinėjamai bylai dėl antstolio veiksmų neturi reikšmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusiu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nepasisako ir jų nenagrinėja.

Dėl bylos išnagrinėjimo, nedalyvaujant pareiškėjo atstovei.

CPK 443 str. (tiek normoje galiojusioje iki 2011-09-31, tiek galiojančioje nuo 2011-10-01), reglamentuojančiame ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, tame tarpe ir bylų dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimo ypatumus, nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (LR CPK 442 str. 6 p., 443 str. 5 d.).

Be to, CPK 246 str. 1 d. (norma galiojanti nuo 2011-10-01) nurodyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas (pareiškėjas), kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas (pareiškėjas) bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas (pareiškėjas) ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo (pareiškėjo) atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo (pareiškėjo) ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas (pareiškėjas) ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį (pareiškimą) nenagrinėtą.

Byloje nustatyta, kad į 2011 m. spalio 24 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko pareiškėjo K. L. atstovė adv. pad. E. B. (96-101 b. l.), kuri pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi turi dalyvauti kitos civilinės bylos nagrinėjime (91 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, o civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės pareiškėjo atstovei nedalyvaujant. Apeliantas mano, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą, pareiškėjas negalėjo tinkamai patekti įrodymų, prašymų, užduoti klausimų ir pasakyti baigiamąją kalbą. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.

Kaip jau minėta, neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi, kad atidėti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1 d.), o, nagrinėjant bylas dėl antstolio veiksmų apskundimo, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.). Be to, 2011 m. spalio 10 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjo atstovė dalyvavo, tam, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas 2011 m. spalio 24 d. ji neprieštaravo, pasirašė teismo šaukimą (81-85, 87 b. l.), kas sudaro pagrindą išvadai, jog pasirašydama teismo šaukimą pareiškėjo atstovė nebuvo susitarusi dėl 2011-10-24 dalyvavimo kitoje civilinėje, nežinojo priežasčių, dėl kurių negalėtų dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad 2011 m. spalio 10 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nors ir dalyvavo, tačiau proceso dalyviams neuždavė nei vieno klausimo, neteikė įrodymų, nereiškė prašymų, o pareiškėjas K. L. skunde išdėstytus argumentus įrodinėjo savarankiškai (81-85 b. l.). Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bylą išnagrinėjus pareiškėjo atstovei nedalyvaujant, buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą teismą, pareiškėjas negalėjo tinkamai patekti įrodymų, prašymų, užduoti klausimų ir pasakyti baigiamąją kalbą. Be to, kaip matyti iš 2011 m. spalio 24 d. teismo posėdžio protokolo, pareiškėjas uždavinėjo klausimus liudytojui, sakė baigiamąją kalbą, pasinaudojo replikos teise (96-101 b. l.). Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad į 2011 m. spalio 24 d. paskirtą teismo posėdį jo atstovė negalėjusi atvykti dėl ligos, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nutarus civilinę bylą nagrinėti pareiškėjo atstovei nedalyvaujant, civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios tiek bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tiek reglamentuojančios bylų teismo nagrinėjamų ypatingąja teisena ypatumus, nebuvo pažeistos.

Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Matiukienė