Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas pateikęs visus dokumentus statybai, pagrįstai galėjo tikėtis, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija elgsis rūpestingai ir atidžiai. Procedūrų organizavimas, dokumentų tikrinimas yra viešojo administravimo subjekto funkcija. Atsakovo padaryti procedūriniai ir materialieji pažeidimai kilę iš aplaidaus viešojo administravimo funkcijų vykdymo. Atsakovas savo veiksmais suklaidino kitas institucijas (Inspekciją), kurios atsižvelgė į savivaldybės administracinių aktų turinį ir sustabdė statybų leidimo galiojimą.

Dėl atsakovo veiksmų patirti tiesioginiai nuostoliai, o būtent 181 446,49 Lt sumokėtų palūkanų kredito įstaigai už laikotarpį nuo 2007-08-14 (statybos leidimo sustabdymo dienos) iki 2008-07-18 (statybos leidimo juridinio galiojimo atstatymo). 2006-08-10 Kredito sutartimi suteiktas 12 375 000 Lt kreditas, iš kurio 9 980 000 Lt suma skirta investicinio projekto (duomenys neskelbtini), įgyvendinimui. Pagal 2008-10-10 banko AB „Swedbank“ pažymą Nr. SR-23534 laikotarpiu nuo 2007-08-14 iki 2008-07-18 priskaičiuota ir sumokėta 224 980,15 Lt palūkanų. Kadangi objekto finansavimui skirta kredito dalis sudaro 80,65 proc. viso kredito, tai atitinkamai sumokėtų palūkanų dalis už 9 980 000 Lt kreditą per nurodytą laikotarpį sudaro 181 446,49 Lt (80,65 proc. nuo 224 980,15 Lt). Taip pat sumokėtos 11 048 Lt draudimo įmokos pagal draudimo liudijimą Nr. 016864 laikotarpiu nuo 2006-11-06 iki 2008-08-18.

Pareiškėjas patyrė netiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Pareiškėjas negalėjo įgyvendinti investicinio komercinio projekto - siekiant gauti pajamas pastatyti ir parduoti daugiabutį gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis bei požeminiu garažu. Tikslu įgyvendinti šį projektą buvo sudaryta eilė sutarčių, be kita ko: sutartys su statybų rangovu UAB „Mobusta“; sutartis su AB „Hansabankas“ dėl projekto finansavimo; sutartis su UAB „Liturta“ dėl statybų priežiūros; sutartis su UADBB „Sagauta“ dėl statybų draudimo; sutartis su UAB „New Art Studio“ dėl trimačių vizualizacijų parengimo; sutartis su UAB „Resolutio“ dėl pardavimų tarpininkavimo/agentavimo ir kt. Šių sudarytų sutarčių visuma rodo pareiškėjo ketinimų realumą.

Tuo metu, kai buvo sustabdytos statybos pareiškėjas naudodamasis rangovų paslaugomis jau buvo padaręs pastato pamatus (įgręžiami poliai), sutvarkęs visus būtinuosius formalumus, buvo pradėti aplinkos tvarkymo darbai ir t.t. Vykdomas statybos projektas turėjo būti užbaigtas 2008 m. III ketvirtį, t. y. tuo metu kai buvo sustabdytas projektas, jo įgyvendinimui ir realizacijai buvo likę ne daugiau kaip vieneri metai laiko. Tačiau, planuotos statybų pabaigos terminas nusikėlė į 2009 m. III ketvirtį. UAB „Resolution valuation“ ekspertai nustatė, jog 2008 m. III ketvirtį vertinamo turto (duomenys neskelbtini) komplekso vertė būtų buvusi 41 890 000 Lt. Šio projekto įgyvendinimas iš viso būtų kainavęs 12 581 180 Lt, iš kurių 12 026 058 Lt būtų sudaręs honoraras projekto statytojui UAB „Mobusta“, 551 322 Lt buvo sumokėta už sklypo parengimą (senų pastatų nugriovimą) naujoms statyboms ir dar 3800 Lt projekto vizualizacįjoms. Teigtina, jog bendras projekto pelnas būtų siekęs 29 308 820 Lt, kurių pareiškėjas neuždirbo dėl atsakovo veiksmų, tačiau pagrįstai galėjo tikėtis uždirbti. Netiesioginių nuostolių suma yra apskaičiuojama iš vertinto turto rinkos vertės atimant projekto realizacijos kainą.

Teigė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų, t. y. neteisingai išduoto statybos leidimo, ir pareiškėjui kilusios žalos. Jei atsakovas nebūtų padaręs klaidos išduodant statybos leidimą ir būtų teisingai nurodęs statybos objekto statusą, žalingi padariniai nebūtų kilę, nes nebūtų buvę jokio pagrindo sustabdyti statybos leidimo galiojimą ir pareiškėjas būtų realizavęs projektą.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad senaties termino eiga gali būti pradėta skaičiuoti tik nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-16 nutarties priėmimo, kurioje teismas išaiškino, kad dėl pareiškėjui kilusių nuostolių atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisingai per siaurai aiškina trišalę sutartį dėl reikalavimo teisės perdavimo. Teigė, kad pagal Kredito sutarties 2.3.1 punktą išmokėta kredito dalis buvo susijusi su statybomis. Manė, kad kreditas turėjo būti išmokėtas. Kokiu būdu perleistas nuosavybės teisė pastatus naujam statytojui nenurodė. Prašė atkreipti dėmesį, kad statytojas UAB „LLBOF-1“ pastatė ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), turėdama statybos leidimą neypatingam statiniui.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės. Statybos leidimas buvo išduotas UAB „Mūsų knyga". Pareiškėjas nurodo, kad 2007 m. UAB „Mūsų knyga“ buvo reorganizuota atskyrimo būdu, dalis bendrovės buvo atskirta ir tuo pagrindu įkurta UAB „MK investicija“. 2008 03-14 trišalio susitarimo 1 punkte numatyta, kad UAB „Mūsų knyga“ ir UAB „LIM“ neatlygintinai perleidžia UAB „MK investicija“ teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo dėl nepagrįstai sustabdytų objekto (duomenys neskelbtini), statybų, teisminių ginčų, o 2 punkte įvardijama, kad nuostolius apima visi netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) ir tiesioginiai nuostoliai, kuriuos patyrė UAB „Mūsų knyga“ ir UAB „LIM“ dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nes teisės buvo perleistos dėl nepagrįstai sustabdytų objekto statybų teisminių ginčų, kurie šiuo metu jau yra pasibaigę įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-16 nutarčiai administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012. Be to, reikalavimo teisė perleidžiama bylose su konkrečiu subjektu, t. y. dėl nuostolių, patirtų dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Šie teisminiai ginčai taip pat yra pasibaigę jau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas teigia, kad žalos atsiradimo pagrindas – 2006-05-03 Statybos leidimas, o nuostoliai skaičiuotini už 2007-08-14 – 2008-07-18 laikotarpį, kuomet galiojo Statybos leidimo sustabdymas. Gavęs statybos leidimą pareiškėjas jo neginčijo ir žinojo apie visas jame nurodomas statybos objekto savybes, todėl jau nuo pat statybos leidimo išdavimo, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl galimų jo teisių pažeidimo. Statybos leidimas buvo sustabdytas dar 2007-08-14, todėl pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo. Aplinkybę, jog pareiškėjas suprato, jog jo teisės pažeistos, patvirtina ir tai, kad jis dar 2010-05-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti bei nepateikia jokių objektyvių priežasčių tokio atnaujinimo pagrindimui.

Į administracinę bylą, kurioje priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-23 sprendimas, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo įtraukta ir Vilniaus miesto savivaldybė, Teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas. Šioje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su statinio kategorija ir žalos vertinimu, todėl šios aplinkybės laikytinomis prejudicinėmis.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš Statybos leidimo. Vadovaujantis statybos leidimo išdavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktu, statybos leidimus išduodavo savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), o tam, kad gautų leidimą, statytojas turėjo pateikti atitinkamus dokumentus: t. y. nustatytos formos prašymą, statinio projektą ir t.t. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduodavo juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformindavo statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodydavo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti buvo privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui).

Pareiškėjas teigia, kad patyrė 55 750,25 Eur tiesioginių nuostolių, tačiau jų neįrodo. Kredito sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad bankas suteikia kredito gavėjui sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai kreditą. Kredito sutarties pasirašymas suteikia teisę ir įpareigoja tik pradėti vykdyti sąlygas, kurias įvykdžius suteikiamas kreditas. Kredito sutarties 2.3.2 punkte nurodyta, kad 8 980 000 Lt sumos kredito dalis suteikiama ne mažesnio kaip 4 480 kv. m. bendrojo ploto gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų bei kitų su šiuo projektu susijusių bankui priimtinų papildomų išlaidų finansavimui ir bankui priimtinų kredito gavėjo atliktų investicijų refinansavimui. Kredito sutarties 2.7 punkte nurodyta, kad kredito dalies paėmimo terminas iki 2008-02-10. Kredito dalis suteikiama Sutartyje nurodytomis sąlygomis, kredito išmokėjimo grafike nurodytomis dalimis ir terminais (Kredito sutarties 2.7.1 punktas). Kredito sutarties 3.1.2 punkte nurodyta, kad bankas įsipareigoja suteikti kredito gavėjui iki 5 500 000 Lt dydžio kredito dalį iš sutarties 2.3.2 punkte nurodytos kredito dalies ir atitinkamą dalį iš sutarties 2.3.3 punkte numatytos kredito dalies tuose pačiuose punktuose nurodytai paskirčiai, kai bus tinkamai įvykdytos sąlygos, nurodytos 3.1.2.1 - 3.1.2.6 punktuose. Kredito sutarties 3.12.1 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas pateiks tinkamą prašymą išmokėti kreditą, pasirašytą tinkamai įgalioto kredito gavėjo atstovo, bei Sutarties 2.3.2 ir 2.3.3 punktuose nurodytą kredito paskirtį pagrindžiančias sąskaitas, sutartis ir/ar kitus bankui priimtinus kredito paskirtį pagrindžiančius dokumentus, t. y. Sutarties 2.3.2 ir 2.3.3 punktuose numatytos kredito dalys kiekvienu atveju išmokamos pagal kredito gavėjo pateiktus atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras ar kitus kredito tikslinę paskirtį pagrindžiančius dokumentus ir vadovaujantis bankui priimtinų kredito gavėjo pasamdytų statybos darbų techninę priežiūrą atliekančių juridinių asmenų parengtomis atliktų statybos darbų patikros išvadomis. Be to, kredito gavėjas privalo iki kiekvieno kredito sumos išmokėjimo pateikti bankui minėtas patikros išvadas (Kredito sutarties 2.9.10 punktas). Į bylą nėra pateiktas su banku suderintas statybos darbų atlikimo grafikas, todėl nėra aišku, kokie darbai ir kokiais terminais turėjo būti atlikti, ir ar buvo atlikti laikantis terminų. Priešingai, administracinėje byloje Nr. I-3444-244/2011 atsiliepime į apeliacinį skundą Inspekcija atkreipė dėmesį, kad „iš byloje esančios 2006-07-31Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Mobusta“ kalendorinio darbų vykdymo grafiko matyti, kad iki 2007-08-14, t. y. iki statybos sustabdymo akto surašymo turėjo būti įvykdyta daugiau negu 50 proc. statybos darbų. Remiantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad darbai nebuvo vykdomi taip, kaip reikalavo Kredito sutartis. Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenis 2011 m. statinio baigtumas buvo 3 proc. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kredito išmokėjimo faktą, o iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad nevykdant statybos darbų Kreditas negalėjo būti išmokėtas. Kredito sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad sutarties 2.1 punkte numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje kalendorinis dienų skaičius. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos. Pareiškėjui neįrodžius kredito išmokėjimo fakto ir pinigų pagal paskirtį panaudojimo, atmestinas reikalavimas dėl palūkanų apmokėjimo.

Nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas laikėsi Kredito sutarties 10.7.6 punkto, numatančio kredito gavėjo pareigą raštu informuoti banką, kai valstybės valdymo institucijos pritaiko kredito gavėjui poveikio priemones, kuriomis atimamos ar suvaržomos jo teisės ūkinėje-finansinėje veikloje, taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas veikė nerūpestingai ir netinkamai vykdė kredito sutarties sąlygas.

Tiek palūkanų pagal Kredito sutartį, tiek draudimo įmokų, kaip tiesioginių pareiškėjo nuostolių klausimą išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2012-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012 konstatavo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjo nurodytų palūkanų ar draudimo įmokos sumokėjimas buvo nulemti statybos sustabdymo akto priėmimo ar kad šios išlaidos nebūtų buvusios patirtos tuo atveju, jeigu Inspekcija nebūtų įgyvendinusi jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nuostolių atsiradimą sieja būtent su statybos sustabdymo akto surašymu ir teisminiais procesais ir būtent šiuo laikotarpiu skaičiuoja galimai patirtus nuostolius, nors ir teigia, kad tai lėmė Statybos leidimo trūkumai, kuriuos ginčyti jis yra praleidęs terminą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nuostolius dėl draudimo įmokos skaičiuoja nuo 2006-11-06, kas negali būti vertinama kaip pagrįsta, nes Inspekcijos veiksmai buvo atlikti 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjas nepateikia papildomų argumentų ir įrodymų, įrodančių jo apskaičiuotų ir prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą, laikytina, kad pareiškėjo prašymas priteisti tiesioginius nuostolius yra išnagrinėtas.

Pareiškėjas nuostolių atsiradimą kildina iš darbų sustabdymo, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų išduodant Statybos leidimą, todėl laikytina, kad šioje byloje nėra jokio teisinio konstatuoti priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir žalos atsiradimo.

Pareiškėjui, kaip statytojui yra keliami padidinti reikalavimai, kaip ūkio subjektui, veikiančiam statybų srityje ir esančiam savo srities profesionalu. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 14 straipsnio 5 dalyje buvo reglamentuota, kad projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos įstatymas įtvirtina specialią teisės normų sistemą, nustatančią statytojo (užsakovo), projektuotojo, projekto eksperto atsakomybę už neteisėtus veiksmus statybos procese. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatomos statytojo pareigos, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta statytojo (užsakovo) atsakomybė pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už 12 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus. Teigė, kad klausimas dėl statinio pripažinimo ypatingu ar neypatingu yra ginčytinas, kadangi nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos klausimais dėl reikalavimo teisės turėjimo bei nuostolių dydžio paskaičiavimo palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o kitus klausimus paliko spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone RUAB „MK investicija“ nurodyti neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai pasireiškę išdavus 2006-05-03 statybos leidimą Nr. GN/528/06-0430 ir jame nepagrįstai nurodžius, kad statinys yra ypatingas, priežastiniu ryšiu susiję su kilusia turtine žala, kurią sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Atkreipė dėmesį, kad projektus vykdančiam ūkio subjektui keliami didesni reikalavimai, todėl jis taip pat privalo vertinti riziką keliančias aplinkybes bei prisiimti atsakomybę už neigiamas pasekmes. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dar 2006 m., todėl kaip rūpestingas ir atidus teisinių santykių dalyvis privalėjo įvertinti, kokiam objektui statyti yra išduotas leidimas ir esant neatitikimų inicijuoti pakeitimus. Tačiau įmonės samdė rangovus ir sudarinėjo kitus sandorius, sudarančius sąlygas įgyvendinti statybos leidimą, neįvertinusios, kad jis galimai išduotas netinkamam statiniui statyti. Ši aplinkybė rodo, kad ir patys ūkio subjektai elgėsi neatsargiai, todėl taip pat turi prisiimti atsakomybę.

Anksčiau nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012 (administracinės bylos pirmoje instancijoje Nr. 1-3444-244/2011), kurioje UAB „MK investicija“ reikalavo atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, teismai vertino statinio rūšį, remdamiesi L. U. ekspertiniu tyrimu (ekspertinio tyrimo objektas; gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba), ir nustatė, kad statinys, kurio statybai buvo išduotas 2006-05-03 statybos leidimas, priskirtinas ypatingiems statiniams.

Šioje byloje pareiškėjas siekia prisiteisti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, susidarančius iš mokėjimų pagal kredito sutartį, draudimo įmokų ir negauto pelno iki ekonominės krizės parduodant pastatytas patalpas, siedamas jų atsiradimą su savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo trūkumais ir iš to kilusiu statybų sustabdymu.

UAB „Mūsų knyga“ padavė prašymą statybos leidimui išduoti (t. 2, b. l. 128-165), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini), bus statomas naujas statinys pagal UAB „ADS“ parengtą projektą. UAB „Mūsų knygai“ 2006-05-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Statybos leidimą Nr. GN/528/06-0430. Statybos leidimas išduotas ypatingo statybos objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) senamiestyje, statybai, užstatymo plotas – 1430 kv. m, aukštis 12 m. Statybos leidimas galioja iki 2016-05-03. Viena iš statytojų pareigų – atlikti archeologinius ir architektūrinius tyrimus bei jų pagrindu parengti gynybinės sienos restauravimo ir eksponavimo projektą (t. 1, b. l. 18-19). Statybos leidimas išduotas pagal UAB „ADS“ parengtą projektą. Projektas buvo įvertintas 2006-03-31 Projekto bendrosios ekspertizės aktu Nr. 124-16/2/2006 ir nustatyta, kad techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus, kitų statybos aktų nustatytus reikalavimus ir techninį projektą galima tvirtinti (t. 2, b. l. 1-3). Techninio projekto aiškinamajame rašte atkreiptas dėmesys, kad sklypo vakarinėje dalyje gali būti fragmentiškai išlikusi 16 a. gynybinė siena (t. 2, b. l. 7-9).

Darbai buvo pradėti vykdyti. UAB „Mūsų knyga“ 2006-07-31 su UAB „Mobusta“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48), pagal kurią UAB „Mobusta“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), senų pastatų nugriovimo ir atraminės sienutės įrengimo darbus. Darbus sutarta atlikti iki 2006-10-16, jų kaina – 551 322 Lt. 2006-08-08 UAB „Mūsų knyga“ su UAB „LIM“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį (t. 1, b. l. 56-65). Pagal šią sutartį susitarta, kad UAB „Mūsų knyga“ nuomos teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis UAB „Mūsų knyga“ nuosavybės teise valdomi statiniai UAB „LIM“ kredito lėšomis bus perstatyti į gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis, kiemo statiniais ir susijusiais infrastruktūros objektais, o vėliau patalpos pasidalintos tarp sutarties šalių. 2006-10-23 tarp UAB „Mobusta“ ir UAB „LIM“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Mobusta“ įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus bei lauko inžinerinių tinklų ir gerbūvio darbus statybos objekte – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49-55). Numatoma darbų pradžia – 2006-10-23, pabaiga – 2008-09-01. Numatyta darbų kaina pagal suderintą sąmatą – 12 026 058 Lt. Prie sutarties pridėtas detalus darbų atlikimo grafikas.

Darbų finansavimui UAB „LIM“ 2006-08-10 su AB bankas „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė 11 375 000 Lt kreditą (t. 1, b. l. 20-33). Kredito paskirtimi nurodyta: 2 395 000 Lt skiriama perskolinti UAB „Mūsų knyga“ su tikslu išpirkti 20 000 vienetų diskontuotų vertybinių obligacijų iš UAB FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“, 8 980 000 Lt skiriama ne mažesnio kaip 4 480 kv. m bendro ploto namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų bei kitų su šiuo projektu susijusių bankui priimtinų papildomų išlaidų finansavimui ir bankui priimtinų kredito gavėjo atliktų investicijų refinansavimui; 1 000 000 Lt skiriama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų bei kitų su šiuo projektu susijusių bankui priimtinų papildomų išlaidų pridėtinės vertės mokesčio finansavimui. Kredito pagal paskutines dvi paskirtis paėmimo terminas nustatytas iki 2008-02-10. Pagal Kredito sutarties Priedą Nr. 1 3 695 000 Lt turi būti paimama iki 2006-11-30, 1 200 000 Lt – iki 2007-03-31, 2 500 000 Lt – iki 2007-07-31, 2 500 000 Lt – iki 2007-11-30, 1 480 000 Lt – iki 2008-02-09. AB bankas „Hansabankas“ 2008-10-10 raštu Nr. SR-23534 (t. 1, b. l. 34) patvirtino, kad pagal Kredito sutartį laikotarpiu nuo 2007-08-14 iki 2008-07-18 buvo priskaičiuota ir sumokėta 224 980,15 Lt.

Laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2008-12-30 UAB „If draudimas“ apdraudė statomą daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35). Draudimo įmoka mokama dalis, viso sudaro 11 048 Lt. Draudimo brokerių bendrovė „Sagauta“ 2008-10-30 pažymoje (t. 1, b. l. 36) nurodė, kad už įmonių turto draudimo polisą UAB „LIM“ sumokėjo 8 mokėjimus po 1381 Lt.

Įvairių darbų atlikimui buvo sudaryta eilė kitų sutarčių. 2006-10-09 Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „LIM“ su UAB „Liturta“ susitarė (t. 1, b. l. 37-39), kad UAB „Liturta“ atliks statomo pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų patikras. 2006-07-26 Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „LIM“ su UAB „New art studio“ susitarė (t. 1, b. l. 40-44), kad UAB „New art studio“ sukurs architektūrinio objekto, statomo (duomenys neskelbtini), 3D eksterjero vizualizacijas, o užsakovas už paslaugas sumokės 3 800 Lt.

2007-06-21 Bendrosios ekspertizės aktu Nr. 146-2007-1 (I-8152-602/2007, t. 1, b. l. 10-14) konstatuota, kad UAB „ADS“, UAB „Inžineriniai projektai“ ir UAB „Elvora“ negalėjo rengti statinio projekto, nes neturi tinkamų kvalifikacijos atestatų, neatlikta paveldosaugos ekspertizė pagal PTR 3.03.01:2005 (3 p.) nurodymą, techninio projekto architektūros ir konstrukcijų sprendiniai neatitinka Statybų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų esminių statinio reikalavimų, projekto konstrukcinėje dalyje priimtas betonuojamų polių sprendinys įtakoja šalia esančių pastatų stabilumą. 2007-07-23 Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų tankiai užstatytose teritorijose statomų ir greta jų naudojamų statinių patikrinimo komisijos posėdyje 2007-07-23 svarstytas klausimas dėl namo (duomenys neskelbtini) ir nutarta reikalauti skubiai pateikti priemones, atliekant archeologinius tyrinėjimus, turintiems įtaką greta esantiems statiniams (I-8152-602/2007, t. 1, b. l. 20-21).

2007-08-02 Inspekcija Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą (t. 1, b. l. 66-67), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-05-03 išduotą Statybos leidimą, motyvuodama tuo, kad UAB „ADS“, UAB „Inžineriniai projektai“ ir UAB „Elvora“ negalėjo rengti statinio projekto, nes jų turimi atestatai tokios teisės nesuteikia; nebuvo atlikta techninio projekto paveldosaugos ekspertizė pagal PTR 3.03.01:2005 (3 p.) nurodymą; techninio projekto sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų; projekto konstrukcinėje dalyje priimtas betonuojamųjų polių sprendinys įtakoja greta esančio namo (duomenys neskelbtini), stabilumą. 2007-08-14 Statybos sustabdymo aktu Nr. 2 (I-3444-244/2011, t. 1, b. l. 17-18) dėl kreipimosi į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo sustabdė statybos darbus (duomenys neskelbtini) iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas darbus tęsti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-11-15 sprendimu Inspekcijos skundas buvo atmestas, nurodžius, kad statiniui nėra pagrindo taikyti kultūros paveldo statiniui numatytus reikalavimus, o tuo adresu Vilniaus gynybinės sienos dalies liekanos nėra įregistruotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-18 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-11-15 sprendimas buvo panaikintas, o byla nutraukta. Teismas nurodė, kad Inspekcija praleido terminą skundui paduoti. Inspekcija 2008-09-01 raštu Nr. 2-7.9-2555 (t. 1, b. l. 75), atsakydama į pareiškėjo 2008-08-01 paklausimą, išaiškino, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008-07-18 nutartimi nutraukus bylą pagal Inspekcijos skundą dėl Statybos leidimo panaikinimo, 2007-08-14 statybos sustabdymo aktas Nr. 2 neteko galios.

Pareiškėjas 2010-05-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė iš Inspekcijos priteisti 181 446,49 Lt kredito įstaigai sumokėtų palūkanų pagal Kredito sutartį, 11 048 Lt draudimo įmokų pagal draudimo liudijimą Nr. 016864, 28 863,29 Lt išlaidų teisininkų paslaugoms bei 13 271 357,78 Lt netiesioginių nuostolių pagal UAB „Resolution valuations“ turto vertinimo ataskaitą dėl Inspekcijos 2007-08-14 statybos sustabdymo akto Nr. 2 sudarymo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-23 sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Šis sprendimas paliktas nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-16 nutartimi.

2010-11-24 Pastato pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „MK investicija“ pardavė UAB „LLBOF-1“ pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 3 proc., už 3 288 693,18 Lt (I-3444-244/2011, t. 3, b. l. 52-6326). 2010-12-02 Pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi (I-3444-244/2011, t. 3, b. l. 2-10) UAB „MK investicija“ UAB „LLBOF-1“ pardavė (duomenys neskelbtini) esančius pastatus už 25 180 Lt.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2011-07-05 raštu Nr. (1.29.V)-2V-735 (I-3444-244/2011, t. 3, b. l. 27) nustatė, kad atliekant statybos darbus (duomenys neskelbtini) pilnai atidengta Vilniaus miesto gynybinė siena, pareikalauta sustabdyti darbus iki bus gautas leidimas atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus. UAB „LLBOF-1“ užsakymu buvo parengtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Paveldosaugos tvarkomųjų darbų projektas (I-3444-244/2011, t. 3, b. l. 26). Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2011-08-10 išdavė UAB „LLBOF-1“ Leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. 35, t. y. iš sklypo (duomenys neskelbtini) pusės sutvarkyti vartų gynybinės sienos dalies liekanas (I-3444-244/2011, t. 3, b. l. 25). Taip pat 2008-08-04 parengtas Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo darbų sąlygos (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 32 (I-3444-244/2011, t. 4, b. l. 3).

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nustatyti Civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis pagrįstas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Senaties termino taikymas

Žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su tuo, kad išduodama Statybos leidimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija klaidingai jame nurodė, kad statomas gyvenamasis namas yra ypatingas statinys, dėl to statybos buvo sustabdytos ir pareiškėjas patyrė prašomą priteisti žalą – turėjo mokėti mokėjimus pagal Kredito sutartį, draudimo įmokas bei negavo pelno parduodamas pastatytas patalpas iki krizės buvusiomis aukštomis nekilnojamojo turto kainomis.

Nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Taikytinos tiek Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, tiek šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Specialiajame įstatyme yra nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti yra nustatytas trejų metų terminas. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjo pareikšti reikalavimai suponuoja išvadą, kad apie teisių pažeidimą tokius reikalavimus pareiškęs asmuo turi būti laikomas sužinojusiu tada, kai jam tapo žinoma, kad statinys dėl administravimo subjekto veiksmų nebus pastatytas laiku ir pareiškėjo investicijos pastatyto gyvenamojo namo pardavimo metu neatsipirks tokiu būdu, kokiu turėjo atsipirkti.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo veiksmai, dėl kurių atsirado žala, yra Statybos leidimo išdavimo eigoje padaryti teisės aktų pažeidimai. Statybos leidimas buvo išduotas 2006-05-03. Taigi, pareiškėjo šioje byloje įrodinėjamus neteisėtus veiksmus atsakovas atliko Statybos leidimo išdavimo momentu, t. y. 2006-05-03. Pastebėtina tai, kad Statybos leidimo išdavimo metu pareiškėjui žala iš karto nekilo ir realių jos būsimo atsiradimo požymių nebuvo. Nors Statybos leidime buvo įrašyta, kad statinys yra „ypatingas“, tačiau Statybos leidimas buvo išduotas, tikimybė, kad statybos darbai gali būti stabdomi buvo tik hipotetinė, o sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų grėsmės 2006 m. nebuvo. Išdavus Statybos leidimą buvo vykdomi statybos darbai, siekiama projekto įgyvendinimo.

Grėsmė žalai atsirasti kilo tada, kad statybos darbai pagal Statybos leidimą buvo sustabdyti Inspekcijos 2007-08-14 Statybos sustabdymo aktu Nr. 2. Dėl Inspekcijos paduoto skundo dėl Statybos leidimo panaikinimo ir bylinėjimosi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-8152-602/2007, užtrukusio iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-18 nutarties nutraukti bylą priėmimo bei statybos darbų atnaujinimo Inspekcijos 2008-09-01 raštu Nr. 2-7.9-2555, beveik metus laiko statybos darbai negalėjo vykti ir tuo susidarė objektyvios aplinkybės, kurios galėjo sudaryti pagrindą nukelti statybos darbų užbaigimo terminą. Šios aplinkybės atsiradimas sietinas su subjektyviu pareiškėjo supratimu priežasties, dėl kurios atsirado galimo darbų nusikėlimo faktas, t. y. įsitikinimu, kad atsakovas yra kaltas dėl užsitęsusios statybos.

Bylos duomenys rodo, jog faktiškai egzistavo ir kiti veiksniai, dėl kurių buvo pagrindo manyti, kad statybos nebus baigtos laiku. Pagal 2006-10-23 tarp UAB „Mobusta“ ir UAB „LIM“ sudarytą Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Mobusta“ įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus bei lauko inžinerinių tinklų ir gerbūvio darbus iki 2008-09-01. Vadinasi, nuo šios datos UAB „Mūsų knyga“ ir UAB „LIM“ turėjo pagrindą planuoti pardavinėti butus statomame name ir gauti pelną. Pareiškėjas tiksliai nenurodo, kada jis sužinojo, jog statybos darbai nebus baigti laiku. Bylos duomenys rodo, jog jokių derybų su UAB „Mobusta“ dėl statybos darbų atlikimo terminų bei 2006-10-23 Rangos sutarties pakeitimų po statybų sustabdymo nevyko. Kokiu būdu pasibaigė ar buvo nutraukta Rangos sutartis su UAB „Mobusta“, pareiškėjo atstovas nenurodė. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad statybos darbai buvo pradėti, bet atlikti tik 3 proc. numatytų darbų. Iš (duomenys neskelbtini) Pastato pirkimo – pardavimo sutarties, kuria UAB „MK investicija“ pardavė UAB „LLBOF-1“ pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-11-24 statinio baigtumas buvo 3 proc. Iš prie Rangos sutarties pridėto grafiko matyti, kad pradėjus statybas nuo 2006-10-23 iki darbų sustabdymo 2007-08-14 turėjo būti atlikta didelė dalis požeminės ir antžeminės dalies bendrastatybinių darbų. Šios aplinkybės rodo, jog įtakos galimam darbų atlikimo termino nusikėlimui turėjo ir kitos aplinkybės, o ne tik Statybos leidimo trūkumai, dėl kurių buvo pradėtas ginčas teisme.

Kadangi pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su galimais Statybos leidimo trūkumais, tai sužinojimo apie tokią žalą momentas, sietinas su 2007-08-14 Statybos sustabdymo akto Nr. 2 galiojimo pabaigos data – 2008-09-01. 2007-08-14 Statybos sustabdymo akte Nr. 2 buvo nurodyta, kad jis galios iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas darbus tęsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje dėl Statybos leidimo panaikinimo buvo priimta 2008-07-18, todėl nuo šios datos pareiškėjui atsirado pagrindas kreiptis dėl statybos darbų atnaujinimo. Pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi 2008-08-01. Nėra duomenų, kad po 2007-08-14 Statybos sustabdymo akto Nr. 2 panaikinimo statybos darbai buvo realiai atnaujinti. Iš to, kad statinys parduotas esant 3 proc. baigtumui, matyti, jog statybos darbai nevyko. Kadangi statybos darbai nebuvo vykdyti, jokių kitų sutarčių dėl statybos darbų atlikimo pareiškėjas nesudarė, Rangos sutarties su UAB „Mobusta“ nei pakeitė, nei pratęsė, tai momentas, kai pareiškėjas sužinojo apie tai, kad namas nebus pastatytas laiku, kuris yra senaties eigos pradžios data, yra 2008-09-01.

Konstitucinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. KT51-N17/2014 pažymėta, kad, kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje buvo konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis). Taigi, jau 2008-09-01 buvo akivaizdūs ekonominės krizės požymiai ir pareiškėjas turėjo suprasti, kad jis negalės parduoti statomo gyvenamojo namo tomis kainomis, kuriomis tikėjosi. Tiek tiesioginių nuostolių, tiek netiesioginių nuostolių atsiradimas tapo akivaizdus. Tai rodo ir pareiškėjo elgesys, kai jis nesiėmė priemonių Rangos sutarčiai modifikuoti ir neieškojo naujo statytojo.

Nuo šios datos skaičiuojamas senaties terminas baigiasi 2011-09-01. Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015-02-09. Atsakovas prašo taikyti senaties terminą. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas pripažįstamas praleidusiu ieškinio senaties terminą ir tai sudaro pagrindą jo skundui atmesti. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Reikalavimo teisę pareiškėjas kildina iš 2008-03-14 Trišalio susitarimo. Trišaliu susitarimu UAB „Mūsų knyga“, UAB „LIM“ ir UAB „MK investicija“ pažymi, kad 2007 m. reorganizavus UAB „Mūsų knyga“ atskyrimo būdu, jos vardu buvo registruoti nebaigti statyti statiniai bei visos teisės ir prievolės, susijusios su visais būsimais rangovais ir kitais tiekėjais, susijusiais su investiciniu projektu (duomenys neskelbtini). Trišalio susitarimo 1 punktu UAB „Mūsų knyga“ ir UAB „LIM“ neatlygintinai perleidžia UAB „MK investicija“ teisę reikalauti iš kaltų asmenų, organizacijų, įstaigų ir institucijų visų patirtų nuostolių atlyginimo dėl nepagrįstai sustabdytų objekto (duomenys neskelbtini), statybų, teisminių ginčų. Trišalio susitarimo 2 punkte pažymėta, kad nuostolius apima visi netiesioginiai ir tiesioginiai nuostoliai, kuriuos UAB „Mūsų knyga“ ir UAB „LIM“ patyrė dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Pagal Trišalio susitarimo 3 punktą UAB „Mūsų knyga“ ir UAB „LIM“ įsipareigoja pateikti UAB „MK investicija“ visus būtinus dokumentus, patvirtinančius pastarųjų teisę į nuostolių atlyginimą.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui perduotos teisės dėl sustabdytų objekto statybų teisminių ginčų, kurie yra pasibaigę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2012-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1950/2012 ir tik dėl Inspekcijos veiksmų.

Kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą reglamentuota Civilinio kodekso 6.101 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Iš Trišalio susitarimo 2 punkto matyti, kad UAB „Mūsų knyga“ ir UAB „LIM“ pareiškėjui yra perleidę reikalavimo teisę dėl žalos, padarytos neteisėtais Inspekcijos veiksmais atlyginimo. Taigi šiame santykyje atsakovu dėl patirtų nuostolių atlyginimo yra Inspekcija. Kadangi atsakovas, į kurį nukreipiama reikalavimo teisė, yra aiškiai nurodytas Trišaliame susitarime, tai nėra pagrindo laikyti, kad Trišaliu susitarimu pareiškėjui buvo perduotos reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą iš bet kurio skolininko. Reikalavimo perleidimo klausimus reglamentuojančio Civilinio kodekso skyriaus normos (6.106-6.109 straipsniai) numato konkretaus skolininko informavimą, bendravimo su juo tvarką. Iš to darytina išvada, kad skolininko nurodymas reikalavimo perleidimo atveju nėra formalus dalykas. Todėl Trišalio susitarimo 2 punkto pagrindu reikalavimo teisė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją negali kilti.