- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- eI-8844-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01814-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- N.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
2019 m. spalio 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N.erijaus P.aulavičiaus skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N.erijus P.aulavičius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos skyrius) 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-127 „Dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos nemokėjimo N.erijui P.aulavičiui“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui jo mamos A.dolfinos P. aulavičienės, mirusios (duomenys neskelbtini)2014 m. gruodžio 3 d., negautą valstybinės senatvės pensijos kompensuojamąją sumą – 1275,26 Eur.
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išmokėti A.dolfinos P.aulavičienės negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, kadangi jo 2019 m. balandžio 19 d. prašymas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje reglamentuotą terminą. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, jis yra nepagrįstas bei netinkamai motyvuotas, kadangi iš jo turinio nėra galimybės nustatyti, dėl kokių faktinių aplinkybių buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą.
Pareiškėjas paaiškino, jog 2015 m. birželio 12 d. priėmė mirusios mamos palikimą pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarė teisės pagal įstatymą liudijimą dėl kompensuojamosios senatvės pensijos išrašė tik 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus 4 metams po A.dolfinos P.aulavičienės mirties. Minėtas liudijimas pareiškėjui įteiktas tik 2019 m. balandžio 18 d., ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis nedelsdamas, t. y. kitą dieną, kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti motinos negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą.
Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis teigia, kad asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad paveldėjimo teisės į kompensuojamosios senatvės pensijos neišmokėtą sumą liudijimas, surašytas 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. paskutinę dieną, kada pareiškėjas, nepraleisdamas Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino, galėjo pateikti prašymą Klaipėdos skyriui. Apie minėtą liudijimą pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. balandžio 12 d. Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, jog jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo anksčiau kreiptis į atsakovą ir Kompensavimo įstatyme nustatytas terminas praleistas dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su skunde pateiktomis aplinkybėmis, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su prašymu išmokėti mirusios mamos A.Adolfinos P.aulavičienės 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį, sumažintą dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, į Klaipėdos skyrių kreipėsi 2019 m. balandžio 19 d., kartu pateikdamas 2018 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro kompensuojamosios senatvės pensijos (dirbusiam) suma – 1275,26 Eur. Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos 9-ajam notaro biurui 2016 m. birželio 16 d. buvo išsiųsta pažyma apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) įsiskolinimą Nr. PE_PZ2-1485, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjo motinai iš viso yra neišmokėta 1275,26 Eur kompensuojamosios senatvės pensijos suma. 2018 m. gruodžio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog liudijimo išdavimo pagrindas yra minėta 2016 m. birželio 16 d. pažyma.
Klaipėdos skyrius teigia, kad byloje nėra ginčo, jog Kompensavimo įstatymo nuostatų taikymo požiūriu pareiškėjas yra tinkamas asmuo gauti jo motinai priklausiusią senatvės pensijos dalį, tačiau pareiškėjas prašymą išmokėti kompensuojamosios senatvės pensijos sumą pateikė praleidęs Kompensavimo įstatyme nustatytą terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas reglamentavo, kad pensijų dalies išmokėjimas įstatymo taikymo prasme yra nutraukiamas nuo 2013 m. sausio 1 d., be jokių išlygų. Toks ginčo teisinių santykių reglamentavimas laiko požiūriu suponuoja išvadą, kad pagal savo prigimtį minėtame įstatyme nurodytas terminas yra naikinamasis terminas, kurio teismas negali atnaujinti. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, analogiškai turėtų būti aiškinamas ir Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas 2018 m. gruodžio 31 d. terminas, iki kada galima kreiptis dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog ne bet koks formalus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas lemia individualaus administracinio akto panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus. Skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodytas priimto sprendimo teisinis pagrindas – Kompensavimo įstatymas bei tokio sprendimo motyvai – senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusią A. dolfiną P.aulavičienę atsisakyta išmokėti, kadangi pareiškėjas prašymą pateikė 2019 m. balandžio 19 d., o teisės aktai numatė, jog prašymas privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas yra aiškus bei motyvuotas.
Teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-127 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos nemokėjimo N.erijui P.aulavičiui“, kuriuo atsakovas nutarė pareiškėjui nemokėti negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos už A.dolfiną P. , aulavičienę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 19 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, (duomenys neskelbtini) reg. Nr. KA_PR3-5419. Minėtu prašymu pareiškėjas prašė jam išmokėti paveldėjimo teisės liudijime nurodytą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, apskaičiuotą pagal Kompensavimo įstatymą bei priklausiusią A.dolfinai P. aulavičienei. Pareiškėjas kartu su 2019 m. balandžio 19 d. prašymu pateikė Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės 2018 m. gruodžio 31 d. surašytą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kuriame teigiama, jog pareiškėjas paveldėjo visą savo motinos A. dolfinos P. aulavičienės, mirusios (duomenys neskelbtini)2014 m. gruodžio 3 d., turtą, įskaitant ir 1275,26 Eur dydžio kompensuojamosios senatvės pensijos (dirbusiam) sumą.
Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą, skundžiamu sprendimu nutarė jo netenkinti ir pareiškėjui neišmokėti paveldėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Skundžiamame sprendime konstatuojama, jog pateiktas prašymas neatitinka Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatų, t. y. prašymas dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo pateiktas praleidus Kompensavimo įstatyme nustatytą terminą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Kompensavimo įstatymas. Vadovaujantis Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos (Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog mirus asmeniui, kuriam Laikinojo įstatymo pagrindu buvo sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, jo turto paveldėtojai turi teisę gauti kompensuojamąją sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir turėjo teisę gauti senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, apskaičiuotą A.dolfinai P. aulavičienei.
Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, jog asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Akivaizdu, jog nurodyta Kompensavimo įstatymo nuostata nustatė, kad asmuo, pageidaujantis, jog jam būtų išmokėta paveldėta senatvės pensijos kompensuojamoji suma, turėjo prievolę pateikti prašymą dėl minėtos sumos išmokėjimo iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas skunde neneigia, jog prašymą dėl pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo Klaipėdos skyriui pateikė praleisdamas Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje reglamentuotą terminą, tačiau akcentuoja, jog terminas praleistas dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas atnaujinti terminą. Pareiškėjas pažymi, kad notarė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl kompensuojamosios sumos išrašė tik 2018 m. gruodžio 31 d., apie jo egzistavimą jam tapo žinoma 2019 m. balandžio 12 d., fiziškai liudijimas pareiškėjui įteiktas 2019 m. balandžio 18 d. Pabrėžia, jog, susipažinęs su Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės 2018 m. gruodžio 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo turiniu, nedelsdamas su prašymu išmokėti senatvės pensijos kompensuojamąją sumą kreipėsi į atsakovą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 3 dalis teigia, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis). Įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (įgyjama) tam tikra civilinė teisė ar pareiga (Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 5 dalis). Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad Kompensavimo įstatyme nėra numatyta, kad šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujinamas teismo sprendimu, jeigu jis praleistas dėl svarbių bei nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškose bylose yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo galiojimo laikas yra specialiai aptartas jo 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią dalį (bylai aktuali 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-530 redakcija), apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka <...>, pensijų dalies sumos pradedamos išmokėti nuo 2008 m. liepos 1 d. Jokių nuorodų apie galimybę mokėti paminėtas sumas kitu laikotarpiu – laikotarpiu, nepatenkančiu į nurodytas ribas (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. pabaigos) – Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme nėra. Tai, teisėjų kolegijos manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamų pensijų mokėjimo laiko požiūriu viršutinė riba yra 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. pensijų dalių mokėjimas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo taikymo prasme yra nutraukiamas nuo 2013 m. sausio 1 d. be jokių išlygų. Toks ginčo teisinių santykių reglamentavimas laiko požiūriu suponuoja išvadą, kad pagal savo prigimtį nurodytas terminas (2012 m. gruodžio 31 d.) yra naikinamasis terminas, kuris negali būti teismo atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1386/2014, 2015 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-143/2015, 2015 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1967-756/2015). Pažymėtina, jog minėtose administracinėse bylose ginčo teisinius santykius reglamentavo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, tačiau šis įstatymas iš esmės reguliavo tapačius teisinius santykius, kaip ir Kompensavimo įstatymas – nustatė asmenims nepagrįstai neišmokėtų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų kompensavimo tvarką ir sąlygas.
Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje reglamentuotas terminas (2018 m. gruodžio 31 d.) yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus teismas neturi teisės jo atnaujinti. Atsižvelgiant į tai nėra teisinio pagrindo vertinti, ar pareiškėjo skunde nurodytos termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis bei nepriklausančios nuo pareiškėjo valios. Kadangi Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas yra naikinamasis terminas ir bylos rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas į Klaipėdos skyrių kreipėsi po 2018 m. gruodžio 31 d., konstatuotina, jog atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė jam išmokėti jo motinai priklausiusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, kadangi jis neatitinka minėto įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009). Įvertinusi atsakovo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-127 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos nemokėjimo N.erijui P.aulavičiui“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, jog minėtas individualus administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis teigia, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog skundžiamame sprendime yra nurodyta netinkama jo apskundimo tvarka, tačiau bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-202 „Dėl 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-127 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos nemokėjimo N.erijui P.Paulavičiui“ klaidos ištaisymo“ minėtą klaidą ištaisė ir informavo pareiškėją apie tinkamą sprendimo apskundimo tvarką. Pareiškėjas, susipažinęs su Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 23 d. sprendimu, kreipėsi į teismą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, todėl akivaizdu, jog 2019 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. VPE_SP5-127 padaryta klaida yra ištaisyta, ji nesutrukdė pareiškėjui ginti savo teisės ir nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Viešojo administracinio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-127 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos nemokėjimo N.erijui P.aulavičiui“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo N.erijaus P.aulavičiaus skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl Klaipėdos skyriaus įpareigojimo išmokėti pareiškėjui A.dolfinos P.aulavičienės negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo N.erijaus P.aulavičiaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.