Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kaune apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintos bausmės apėmimo būdu, kaip idealioji nusikaltimo sudėtis ir skirta – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas – 2 (dvejiems) metams, įpareigojant BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės atlikimo atveju įskaitytas į atliktos bausmės laiką išbūtas sulaikyme laikas A. Ž. Ž. nuo 2022 m. gegužės 10 d. 09.30 val. iki 2022 m. gegužės 11 d. 14.25 val. (dvi paras).

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo P. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš V. K. ir A. Ž. Ž. nukentėjusiojo P. S. naudai – 1 700 eurų (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir iš V. K. 1 200 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas ir V. K., tačiau jis šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Ž. Ž. pagal 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 6 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., išlaužę dviejų sandėliukų duris, įsibrovė į P. S. priklausančius sandėliukus ir iš ten pagrobė svetimą turtą, dviračio sėdynę ir dvejus dviračio vairus, kurių bendra vertė – 50 eurų; automobilio akumuliatoriaus pakrovėją – 100 eurų vertės, įvairias skysto kuro krosnies degimo sistemas, kurių bendra vertė – 150 eurų, du elektrinius grandininius pjūklus, kurių bendra vertė – 300 eurų, įvairius įrankius, kurių bendra vertė – 250 eurų, elektrinį diskinį medienos pjūklą, kurio vertė – 100 eurų, elektrinį šlifuoklį-galąstuvą –100 eurų vertės, smūginį grąžtą – 100 eurų vertės, kampinį šlifuoklį – 50 eurų vertės, sodo ir apdailos įrankius, kurių bendra vertė – 100 eurų, giluminę vandens pompą, kurios vertė – 50 eurų; akumuliatorinį grąžtą – 50 eurų vertės, dyzelinio šildymo katilo degimo sekciją, kurios vertė – 100 eurų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. S. padarė bendrą – 1 500 eurų turtinę žalą.

2. Be to, jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., tyčia ištraukdami dviejų sandėliukų durų virių laikiklius bei išimdami vienų iš sandėliuko durų rėmus, bendros – 200 eurų vertės, tyčia sugadino svetimą P. S. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajam P. S. padarė bendrą – 200 eurų žalą.

3. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos nedaro, todėl už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtina atitinkamos BK straipsnio sankcijose numatytos bausmės rūšys, laisvės atėmimas. Skiriamos bausmės terminas nustatomas atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat į jo norą taisytis, į lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikų padarymo aplinkybes, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

4. Apylinkės teismas priteisdamas civilinį ieškinį nurodė, kad turtinė žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kaltinamieji su civiliniais ieškiniais sutinka, todėl atsižvelgiant į kaltinamųjų V. K. ir A. Ž. Ž. turtinę padėtį, į tai, kad padaryta nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui turtinė žala, civilinis ieškinys tenkintinas.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. Ž. Ž. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti – paskirti švelnesnę bausmę ir ženkliai sumažinti civilinį ieškinį. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Nuteistojo A. Ž. Ž. apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašant paskirti švelnesnę (trumpesnę) bausmę, taip pat sumažinti priteistą civilinį ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės

8. Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatė alternatyvias bausmes – bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatė viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmės.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas A. Ž. Ž. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 20 parų arešto bausmę, kurias, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinęs bausmes apėmimo būdu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, skyrė A. Ž. Ž. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam savo kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir nuteistajam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. Ž. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo). Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. Ž. prašo skirti jam švelnesnę (trumpesnę) bausmę.

11. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, svarbu pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirdamas griežčiausios rūšies bausmes – atitinkamai terminuotą laisvės atėmimą bei areštą, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė, bausmę nuteistajam individualizavo teisingai.

12. Atmetant apeliacinį skundą pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė, todėl bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į A. Ž. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas apysunkis nusikaltimas, jais padaryta turtinė žala nėra atlyginta), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos), jo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, pakaltinamas, pagal Sodros duomenis užsiima individualia veikla). Skiriant bausmę nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Patikrinusi bylos duomenis ir dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinktomis bausmėmis ir jų dydžiais. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas A. Ž. Ž. nėra pirmas. Bylos duomenimis nuteistasis praeityje 10 kartų teistas už įvairius nusikaltimus, tame tarpe analogiškus nusikaltimus nuosavybei pagal BK 178, 187 straipsnius. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas atidėtas, tačiau, akivaizdu, tai jo nuo pakartotinio nusikalstamumo nesulaikė. Sodros duomenimis A. Ž. Ž. vykdo individualią veiklą, tačiau byloje duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, todėl įvertinus kartojamų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį laikytina, kad iš vykdomos veiklos nuteistajam pragyvenimui lėšų nepakanka, o jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Sistemingai daromi analogiški nusikaltimai A. Ž. Ž. neabejotinai charakterizuoja neigiamai, didina jo pavojingumą visuomenei ir nesudaro prielaidos spręsti, kad šiuo atveju yra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Šioje vietoje pastebėtina ir tai, kad nors nuteistasis pripažino savo kaltę ir gaili, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau apeliaciniame skunde jis teisina savo priešingą teisei elgesį, kaltę versdamas kartu nuteistam V. K. ir nukentėjusiajam bei civiliniam atsakovui P. S..

15. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog A. Ž. Ž. nėra linkęs daryti išvadų iš savo ankstesnio teisei priešingo elgesio, pirmenybę ir toliau teikdamas neteisėtam piniginių lėšų gavimo būdui, o jam taikytos bausmės reikšmingos įtakos pozityviems mąstymo, elgesio pokyčiams neturėjo, jis teismų jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Būdamas jau 10 kartų teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas kartoja analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 ir 187 straipsniuose, tai yra pasirenka ir toliau veikti nusikalstamai, už ką buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir nors aukščiau nurodyti duomenys nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai neigiamai, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam kiek mažesnį nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo – vidurkį. Be to, įvertinęs, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes, sprendė, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tai yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskiriant įpareigojimus. Taigi konstatuoti, kad nuteistasis, praeityje jau ne kartą būdamas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, šioje byloje buvo nubaustas aiškiai per griežtai ir švelninti jam skirtą bausmę nėra pagrindo. Visos aukščiau aptartos aplinkybės nuosprendyje buvo tinkamai įvertintos ir nuteistajam paskirta jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir sukeltiems padariniams proporcinga bei teisinga bausmė. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui skiriama bausme, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimo, taip pat siekiama asmenį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

16. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. Ž. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles. Galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, kartu su paskirtais įpareigojimais savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

17. Šioje byloje iš nuteistųjų V. K. ir A. Ž. Ž. nukentėjusiojo P. S. naudai solidariai priteista 1 700 eurų turtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. Ž. nesutinka su tokiu sprendimu, teigia, kad nukentėjusysis nepagrindė patirtos turtinės žalos – nepateikė nuosavybės įrodymų ir nepagrindė daiktų vertės, be to, visi daiktai iš jo pusės grąžinti nukentėjusiajam, jie buvo labai prastos būklės, paveikti korozijos, seni. Dėl durų sugadinimo taip pat suma nėra aiški ir įrodyta, kadangi pačių durų vertė yra akivaizdžiai mažesnė. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

18. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus dėl civilinio ieškinio išsprendimo pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Klausimai, susiję su civilinių ieškinių išsprendimu baudžiamosiose bylose, nagrinėjami vadovaujantis ne tik BPK normomis, tačiau ir civilinio kodekso bei civilinio proceso normomis.

19. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad civilinį ieškinį tiek dėl bendrais nuteistųjų veiksmais, tiek dėl nuosprendžio neskundžiančio nuteistojo V. K. veiksmais padarytos 2 960 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. pateikė dar ikiteisminio tyrimo metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas A. Ž. Ž. su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl sugadinto turto ir negrąžintų daiktų bei jo dydžiu visiškai sutiko. Nors byloje pateikti ne visi pavogtus, sugadintus daiktus bei jų vertę patvirtinantys dokumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl pavogtų daiktų bei jų vertės. Pastebėtina, kad prieš pareikšdamas civilinį ieškinį jis keletą kartų tikslino patirtos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į pavogtais laikytus, tačiau detalesnės turto apžiūros metu surastus daiktus, ir atvirkščiai. Teismas neturi abejonių, kad nukentėjusysis žinojo apvogtame sandėliuke buvusius daiktus, kadangi nurodė jų būklę ir išvaizdą, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis nurodė melagingus duomenis apie dingusių daiktų priklausomybę, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis elgtųsi nesąžiningai ir tokiu būdu norėtų pasipelnyti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad įsibraunant į sandėliukus bendrais nuteistųjų veiksmais buvo apgadintos tiek durys, tiek spyna, kas taip pat lėmė nuostolius nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrobtų daiktų ir sugadinto turto vertė laikytina realia ir protinga, todėl pagrįstai solidariai priteista iš nuteistųjų. Mažinti priteisto civilinio ieškinio sumą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi civilinio kodekso normomis, kurios reglamentuoja solidariąją skolininkų (nagrinėjamu atveju – kaltinamųjų) pareigą. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 3 dalis).

20. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

21. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. Ž. Ž. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 125,00 Eur (5 t., b. l. 123-125).

22. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas, apeliacine tvarka byla išnagrinėta per vieną posėdį. Nors nuteistasis verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, šios išlaidos iš A. Ž. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. Ž. Ž. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.