Kauno apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Loretai Dosinienei, Ausmai Mackevičienei, Ritai Šalkauskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui Linui Meškiui, dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Lietuvos Respublikos Aplinkos miniterijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą padavusio asmens A. S. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą - Lietuvos Respublikos Aplinkos miniterijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos miniterijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 20d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-80776747-16 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos miniterijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 20d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-80776747-16 A. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį 434 Eur bauda.

Pareiškėjo įsitikinimu, administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes nepadarė veikos, už kurią jam buvo paskirta administracinė nuobauda. KRAAD 2016-09-02 davė UAB „S. M.“ Privalomąjį nurodymą Nr35, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „S. M.“ turimas TIPK leidimas Nr. 5/25 nuo 2016-01-01 laikomas negaliojančiu. Tačiau UAB „S. M.“ turimas TIPK leidimas Nr.5/25 buvo išduotas neribotam laikui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr.80 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), todėl teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies reikalavimus, pagal kurią, gamtos išteklių naudotojai privalo vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, nuostatas, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 ¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Kaip nustatyta ATPK 51 ¹⁴ straipsnio 1 dalyje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties teisės akto 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš skundo argumentų, ginčo dėl to, kad pareiškėjas laiku , t.y. iki 2016 m. lapkričio 2 d. Privalomojo Nurodymo Nr. 35 neįvykdė (ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) nėra. Pareiškėjas nesutikdamas su Privalomu nurodymu Nr.35, pateikė skundą KRAAD direktoriui su prašymu panaikinti minėtą Privalomą nurodymą. KRAAD direktorius 2016-09- 22 įsakymu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas nurodo, kad institucija neturėjo patraukti A. S. administracinėn atsakomybėn iki nebus išnagrinėta administracinė byla Kauno apygardos administraciniame teisme. Tačiau teismas pažymi, kad Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, įpareigojo viešojo administravimo sistemos subjektą imtis priverčiamųjų priemonių privalomojo nurodymo įvykdymui – asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, iš ko seka, kad surašius privalomąjį nurodymą ir nustačius jo neįvykdymą nustatytu laiku, turi sekti kitas įstatyme numatytas veiksmas, susijęs su neįvykdžiusio privalomojo nurodymo asmens patraukimu administracinėn atsakomybėn. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja pagrįsta išvadą, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą neįvykdžius privalomajame nurodyme įtvirtintų reikalavimų, priežastys dėl kurių jis nebuvo įvykdytas per nustatytą terminą, esminės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas galiojo, o jame nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti jau yra suėjęs, egzistuoja visos aplinkybės A. S., kaip UAB „S. M.“ atsakingą asmenį, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51 ¹⁴ straipsnio 1 dalį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Sutinkamai su komentuojamo teisės akto 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcija, lyginant ją su ATPK 51 ¹⁴ straipsnio 1 dalimi (pareigūnams skiriamų administracinių nuobaudų kontekste), yra griežtesnė dėl ko pareiškėjo veiksmų perkvalifikavimo klausimas šiuo atveju nesprendžiamas, o vertinant A. S. pateikto skundo pagrįstumo klausimą vadovautasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes , tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-80776747-16 palikti nepakeistu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.