Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ straipsnyje ir nubaustas 434 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino Institucijos (duomenys neskelbtini) agentūros 2016 m. rugsėjo 2 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Institucijos (duomenys neskelbtini) agentūros 2016 m. rugsėjo 2 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įpareigota veiklos vietoje (duomenys neskelbtini) vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane, suderintame su Institucija 2013 m. rugpjūčio 21 d., numatytas priemones išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją iki 2016 m. lapkričio 2 d. Patikrinimo metu pagal įmonės pateiktus atliekų tvarkymo apskaitos suvestinius duomenis nustatyta, kad veiklos vietoje 2016 m. spalio 31 d. buvo likę 12570,279 tonų atliekų, teritorija iki nustatyto termino neišvalyta. Tokiais veiksmais A. S. nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies reikalavimo.Kauno apylinkės teismas, atmesdamas A. S. skundą, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje padarė išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, nuobaudą individualizavo tinkamai. Apeliaciniame skunde A. S. prašo sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylą iki Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neatskleidė byloje nustatytų aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. A. S. įsitikinimu, jis yra nubaustas nepagrįstai, kadangi Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Teismas privalėjo patikrinti, ar minėtas nurodymas yra teisėtas, ar nėra aplinkybių, pateisinančių jo nevykdymą. Teismui buvo žinoma, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, kurioje ginčijamas Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas. Nors Kauno apylinkės teismas nustatė, kad tarp šių bylų yra prejudicinis ryšys ir kelis kartus dėl šios priežasties teismo posėdžius atidėjo, vis dėlto teismas nesulaukė sprendimo administracinėje byloje ir priėmė skundžiamą nutartį. Administracinėje byloje sprendimas, kuriuo panaikintas Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris yra reikšmingas šiai bylai, priimtas 2017 m. rugsėjo 27 d. Minėtame sprendime nustatytos aplinkybės dėl Privalomojo nurodymo neteisėtumo ypač reikšmingos sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą šioje byloje, todėl byla turi būti sustabdyta, kol įsiteisės Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, nors ATPK nenumato administracinio teisės pažeidimo bylos sustabdymo galimybės, tačiau teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Kiekvienu atveju būtina tinkamai nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja prejudicinis ryšys tarp bylų. Šiuo atveju toks prejudicinis ryšys yra, kadangi palikus galioti sprendimą, kuriuo Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas neteisėtu ir panaikintas, neliktų pagrindo A. S. taikyti administracinę atsakomybę už šio nurodymo nevykdymą. Institucija atsiliepime prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o A. S. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu A. S. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, padarytą iki Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) įsigaliojimo, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d. Nesant pagrindų administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti pagal atitinkamą ANK straipsnį (ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda yra griežtesnė, negu numatyta ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje), A. S. skundo nagrinėjimui taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios ATPK nuostatos.ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taikant ATPK 51¹⁴ straipsnio nuostatas, t. y. asmenį patraukiant administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku. Tai reiškia, kad pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra tai, jog nustatytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. A. S. buvo nubaustas už tai, kad laiku, t. y. iki 2016 m. lapkričio 2 d., neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini). Paties Privalomojo nurodymo neįvykdymo nustatytu laiku fakto A. S. iš esmės neginčija, tačiau kelia minėto nurodymo teisėtumo klausimą, t. y. skunde tvirtina, kad apylinkės teismas šiuo atveju turėjo įsitikinti, ar Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas, ar nėra aplinkybių, pateisinančių jo nevykdymą.Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas A. S. skundą išnagrinėjo tinkamai, t. y. laikydamasis teisės aktų reikalavimų, surinktus duomenis ištyrė ir įvertino pagal ATPK įtvirtintas įrodymų taisykles ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kad A. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Byloje nustatytos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimui, pirmosios instancijos teismas jas tinkamai įvertino, savo išvadas išsamiai argumentavo ir pagrindė byloje esančiais įrodymais. 2016 m. rugsėjo 2 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo duotas kompetentingo subjekto, turinčio teisę tokį nurodymą surašyti – Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūros. Privalomajame nurodyme nustatytas jo įvykdymo terminas – 2016 m. lapkričio 2 d., nurodyta, ką subjektas, kuriam skirtas nurodymas, turi padaryti. 2016 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo iki nustatyto termino faktas. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą tvirtinti, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) iki nustatyto termino nebuvo įvykdytas dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių (aplinkybių), administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų A. S. skunde apylinkės, kaip ir apygardos, teismui nenurodė. Apylinkės teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą ir faktines aplinkybes atitinkančią išvadą, kad A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą turėdamas pareigą vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, šios pareigos nevykdė, dėl to pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį už Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą.Skunde A. S. atkreipia dėmesį, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris minėtą nurodymą 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu panaikino. Ši aplinkybė, pasak apelianto, sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą sustabdyti iki galutinio sprendimo administracinėje byloje priėmimo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, pagrindo sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą šiuo atveju nėra. Nors minimu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs (dėl sprendimo paduotas apeliacinis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas). Nesant įsiteisėjusio sprendimo pripažinti minėtą nurodymą neteisėtu, jis laikomas galiojančiu. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Šiuo atveju nors Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir sprendžiamas Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad komentuojamo nurodymo galiojimas buvo sustabdytas, bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas galioja, o jame nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti (iki 2016 m. lapkričio 2 d. d.) jau yra suėjęs, egzistuoja visos aplinkybės A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. Kartu pažymėtina, kad A. S. keliamos abejonės dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo šioje byloje nenagrinėtinos, kadangi Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas gali būti sustabdomas. Šią aplinkybę savo skunde nurodo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tačiau aukštesniojo teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad ATPK galimybė sustabdyti bylos nagrinėjimą tiesiogiai nėra įtvirtinta, administracinio teisės pažeidimo bylos sustabdymas turėtų būti vertinamas kaip išimtinis procesinis veiksmas, kai nesustabdžius administracinio teisės pažeidimo bylos iki kitos bylos (administracinės, civilinės, baudžiamosios) išnagrinėjimo nebūtų galimybės iš esmės išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ar asmuo netektų galimybės apginti savo pažeistų teisių, jei toks teisių pažeidimas būtų nustatytas kitoje byloje. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. S. skundą, ATPK nuostatas taikė tinkamai, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė dėl jų motyvuotas išvadas ir pagrįstai A. S. skundo netenkino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.