Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu skirta 90 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeista į 90 dienų laisvės atėmimo bausmę, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 90 dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu D. R. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 15 val. 8 min., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „V.“ priklausančios degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, veikdamas viešai ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvirai, jo neteisėtus veiksmus matant ir suprantant degalinės operatorei S. B., iš minėtos degalinės prekybos salės pagrobė du sumuštinius „S.“, 5,78 Eur vertės, ir vieną puodelį kavos „F.“, 1,99 Eur vertės, tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarydamas UAB „V.“ 7,77 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirta bausme, prašo ją sušvelninti ir skirti baudos bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki 6 metų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra 3 mėnesiams didesnė nei BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės minimumas, ir ženkliai mažesnė, nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiškai pagrįstai nustatė, jog D. R. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, jog apelianto atžvilgiu yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Skiriant bausmę buvo teisingai pažymėta, jog D. R. praeityje teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK XXVIII skyrius), daug kartų baustas administracine tvarka, nėra įvykdęs jam paskirtų administracinių nuobaudų, piktnaudžiauja alkoholiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, anksčiau jam skirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės nesulaikė D. R. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Sistemingai nuteistojo vykdomų administracinių nusižengimų bei nusikalstamų veikų pobūdis aiškiai rodo, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o yra jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšies šiuo atveju nebepakanka, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto prašymo už padarytą nusikaltimą skirti jam baudos bausmę. Taip pat visos minėtos aplinkybės akivaizdžiai užkertą kelią BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

11. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog visos D. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – prisipažinimas padarius nusikaltimą, gailėjimasis dėl savo poelgio, savanoriškas padarytos žalos atlyginimas, ketinimas ateityje gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, šeiminės aplinkybės, o taip pat ir nedidelis padarytos turtinės žalos dydis – 7,77 Eur, yra pagrindas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimesnis minimaliam, tačiau jų visuma nėra pakankama nei BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, nei švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą bausmės skyrimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde argumentuojant prašymą neskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės, selektyviai vertinamos tik teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, bet nutylimi kiti svarbūs jo asmenybės aspektai – tai, kad D. R. praeityje net aštuonis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ir atvirąsias svetimo turto vagystes, kurių aplinkybės yra analogiškos šioje byloje nagrinėjamai veikai, jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės neturėjo jokios įtakos nuteistojo elgesio teigiamai korekcijai, nes jis ir vėl ryžosi nusikalsti. Be to, iš byloje esančio išrašo iš Administracinių nusižengimų registro matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. D. R. administracine tvarka baustas net dvidešimt kartų, didžiąją dalį padarytų administracinių nusižengimų sudaro smulkios svetimo turto vagystės iš parduotuvių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnis), be to, šis išrašas patvirtina ir tai, kad apeliantas ir toliau vykdo administracinius nusižengimus, kadangi jis baustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 26 d., 12 val. 15 min., iš parduotuvės pavogė du butelius degtinės (ANK 108 straipsnis), o 16 val. 50 min. padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasirodydamas prekybos centre neblaivus ir konfliktuodamas su apsaugos darbuotojais (ANK 481 straipsnio 2 dalis). Taigi, sistemingai D. R. vykdomos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai aiškiai rodo, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o yra jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, o tai teikia pakankamą pagrindą išvadai, jog sulaikyti apeliantą nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei pasiekti kitus bausmės tikslus, įtvirtintus BK 41 straipsnio 1 dalyje, galima pasiekti tik skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

12. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už D. R. padarytą nusikaltimą skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų ir tinkamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais D. R. yra nuteistas taip pat už nusikaltimus nuosavybei, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė visiškai pagrįstai su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu. Esant šioms aplinkybėms skundžiamu nuosprendžiu D. R. paskirtos bausmės nei pagal jos rūšį, nei pagal dydį nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta, todėl nėra jokio pagrindo nuosprendį keisti apeliacinio skundo motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.