- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1279-385/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00362-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- J. P., A. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovams J. P., A. P., jų atstovui advokatui D. C., atsakovės atstovams R. S., advokatui G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P., A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 715,94 Eur skolos, 3 214,78 Eur palūkanų, viso 13 930,72 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad jie kaip sutuoktiniai, iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, būdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. lapkričio, paskolino atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 222 825,86 Lt (64 534,83 Eur). Dalį šios skolos, tai yra, 185 825,86 Lt (53 818,89 Eur), 2013-10-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi J. P. perleido R. A., kuris už perleistą jam skolą iki šiol nėra atsiskaitęs, dėl to jam Klaipėdos apygardos teisme yra pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-624-1092/2021. Neperleista ir ieškovų iki šiol turima reikalavimo teisė į skolos grąžinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu sudaro 222 825,86 Lt – 185 825,86 Lt = 37 000 Lt (10 715,94 Eur). Jų reikalavimo teisę ir atsakovės skolos dydį patvirtina pateiktos paskolos sutartys, sudarytos tarp ieškovės J. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2012-10-01 – 17 000 Lt, 2012-10-15 – 37 000 Lt, 2013-05-01 – 150 000 Lt, 2013-07-01 – 18 825,86 Lt, viso – 222 825,86 Lt (64 534,83 Eur). Jų šeima suteikė paskolas pagal visas teismui pateiktas paskolų sutartis, o R. A. dalį šių skolų nupirko, tai yra, nupirko iš jų šeimos reikalavimą į įmonės skolas sumoje 185 825,86 Lt. Šiuo reikalavimo perleidimu jie atsisakė viso reikalavimo pagal 2012-10-01 ir 2012-10-15 paskolos sutartis. Taip pat jie atsisakė dalies reikalavimo pagal 2013-05-01 sutartį, o būtent sumoje 131 825,86 Lt. Tuo reikalavimo perleidimu buvo padengta įmonės skola jiems. Buvo padengtos pirmiausiai suteiktos paskolos. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems liko skoloje 18 174,14 Lt pagal 2013-05-01 sutartį ir 18 825,86 pagal 2013-07-01 sutartį. Tai, kad ieškinio suma yra 37 000 Lt, yra tik atsitiktinis sutapimas su 2012-10-15 sutarties paskolos suma.
CK 6.210 str. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 1.125 str. 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Akcininko paskola juridiniam asmeniui yra verslo sandoris, o jį sudarę fiziniai/juridiniai asmenys laikytini verslininkais, todėl šiuo atveju skaičiuotinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo skolos sumos (10 715,94 Eur) už paskutinius penkerius metus ir priteistinos palūkanos sudaro 10 715,94 Eur x 6 % x 5 m. = 3 214,78 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad ieškovų ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir neįrodytas. Sunku suvokti, jog ieškovai tikslindami ieškinį, jį grindžia visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis nei buvo grindžiamas pradinis ieškinys. Neįmanoma suprasti, kaip kreditorius, turintis galiojantį reikalavimą skolininkui, kreipdamasis į teismą su pradiniu ieškiniu, pamiršo 2012-10-15 paskolos sutartį, apie ją visiškai neužsimindamas. Ieškovų elgesys kreipiantis į teismą su visiškai nepagrįstu ieškiniu, neabejotinai turėtų būti laikomas grubiu piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis ir toks piktnaudžiavimas negali būti paliktas nenubaustas. Vadovaujantis CPK 95 str. 2 d. ieškovams skirtina 5 000 Eur bauda, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei.
Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita - sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas. Ieškovai net nebando įrodinėti, kad 2012-10-15 paskolos sutartyje nurodytą sumą atsakovei suteikė. Rašytinėje paskolos sutartyje nesant užfiksuoto pinigų perdavimo fakto ir dar daugiau, tariamam skolininkui esant juridiniam asmeniui, nesant pinigų perdavimo faktą patvirtinančių juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentų, akivaizdu, kad paskolos sutartyje nurodyta paskola, po paskolos sutarties pasirašymo, atsakovei nebuvo suteikta. Ieškovai įžūliai meluoja apie šios paskolos suteikimą. Atsakovės atstovas su atsiliepimu pateikė A. P. elektroninį laišką, rašytą 2013-10-03, t. y. praėjus beveik metams po 2012-10-15 paskolos sutarties pasirašymo ir kurį kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje, gindamasis nuo ieškovų reikalavimų jam, pateikė antrasis atsakovės akcininkas R. A.. Šiame laiške A. P. aiškiai nurodo visas jam žinomas jų šeimos paskolas atsakovei. Kaip paaiškėjo patikrinus visas ieškovės J. P. paskolintas sumas atsakovei, bendra paskolų suma netgi buvo keliais šimtais eurų mažesnė. Visi ieškovų turėti pagrįsti ir realūs finansiniai reikalavimai atsakovei jų buvo perleisti (parduoti) kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui R. A. 2013-10-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, jos priedu. Daugiau jokių pagrįstų ir galiojančių finansinių reikalavimų atsakovei ieškovai neturi. Neneigia skolos ieškovams pagal nurodytas tris paskolos sutartis – 2012-10-01, 2013-05-01 ir 2013-07-01, pagal kurias yra atsiskaityta. 2012-10-15 sutarties pasirašymo aplinkybių jis neatsimena, neginčija, jog yra jo pasirašyta. Tačiau galėjo ji būti pasirašyta kaip nors nepasižiūrėjus, atsiskaitymo su ieškovais metu neatkreipus dėmesio. Ir išoriškai ji išsiskiria iš kitų trijų sutarčių, nes surašyta kitokiu šriftu, kitaip išdėstytas tekstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos matyti, kad ieškovai iškėlė ginčą dėl paskolos teisinių santykių. Ieškovai nenurodė pagrindinio reikalavimo juridinio pagrindo, išdėstė tik faktines aplinkybes. Tačiau kadangi pateikė 4 paskolos sutartis, jomis įrodinėja atsakovės skolą, todėl akivaizdu, jog ieškovai remiasi teisės normomis, reguliuojančiomis paskolos santykius.
Taigi, ieškovai teigia, kad jų šeima kaip akcininkai, 2012-2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 4 paskolos sutartis suteikė paskolų viso 222 825,86 Lt sumai. Buvo pasirašytos šios sutartys: 2012-10-01 – 17 000 Lt; 2012-10-15 – 37 000 Lt; 2013-05-01 – 150 000 Lt; 2013-07-01 – 18 825,86 Lt. Paskolos buvo suteiktos grynaisiais pinigais, perduodant lėšas bendrovės direktoriui, arba apmokant už saulės elektrinės statybos darbus, taip pat bankiniais pavedimais tiesiogiai bendrovei arba apmokant su elektrinės statyba susijusias paslaugas.
Ieškovai savo reikalavimą kildina iš minėtų keturių paskolos sutarčių, prieštaringai nurodydami, pagal kurias iš šių sutarčių atsakovė nėra paskolos grąžinusi. Nagrinėjimo iš esmės metu ieškovai teigė, kad pagal visas keturias sutartis yra paskolinta atsakovei 222 825,86 Lt, o atsakovė grąžino paskolas skolos pirkimo-pardavimo būdu tik iš dalies, tai yra, 2013-10-02 J. P. pardavė šią 185 825,86 Lt skolą R. A.. Ieškovai negrindė savo reikalavimo konkrečia 2012-10-15 paskolos sutartimi teigdami, kad reikalaujamos sumos sutapimas su minėta sutartimi paskolinta pinigų suma, yra atsitiktinumas. Baigiamųjų kalbų metu ieškovai konkrečiai nurodė, kad 2013-10-02 skolos pirkimo-pardavimo būdu perleidę skolą R. A., jie atsisakė viso reikalavimo pagal 2012-10-01 ir 2012-10-15 paskolos sutartis. Taip pat jie atsisakė dalies reikalavimo pagal 2013-05-01 sutartį, sumoje 131 825,86 Lt. Ieškovai laiko, kad tokiu būdu buvo padengta dalis skolos ir jie šią sumą užskaitė už anksčiausiai suteiktas paskolas. Todėl jų nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovams liko skoloje 18 174,14 Lt pagal 2013-05-01 sutartį ir 18 825,86 pagal 2013-07-01 sutartį, viso 37 000 Lt.
Atsakovės atstovai nesutinka su tokiais ieškovų skaičiavimais ir teigia, kad nutraukiant bendradarbiavimo santykius, bendrovė su ieškovais visiškai atsiskaitė. Tai buvo padaryta 2013-10-02. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie pagal aptariamas keturias paskolos sutartis jose nurodytas sumas perdavė atsakovei. Jie to ir neįrodinėja, kadangi iš tikrųjų tik nedidelę dalį pinigų atsakovei perdavė grynaisiais, didžiąja dalimi paskolų sumos ieškovai tiesiog apmokėjo už bendrovei suteiktas paslaugas bei pirktas prekes. Pinigų suteikimo atsakovei aplinkybes ieškovai įrodinėja iš esmės vienu dokumentu – 2013-09-10 A. P. elektroniniu laišku R. S.. Šiame laiške A. P. yra surašęs finansines operacijas, kurias jis yra atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje. Atsakovės atstovas R. S. neginčija tokio laiško egzistavimo, tačiau teigia, kad tai nėra galutinė jų bendradarbiavimo ataskaita. Iš tikrųjų, ieškovai negalėjo konkrečiai nurodyti, kokios sumos ir pagal kokią paskolos sutartį buvo sumokėtos už bendrovei atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar nupirktas prekes.
Paskolos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 – 6.880 straipsniai. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1 d., 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės atstovai neigia ieškovų reikalaujamos priteisti sumos perdavimą bendrovei. Aplinkybę, kad paskolos pinigai buvo perduoti atsakovei, privalo įrodyti paskolos davėjas, tai yra, ieškovai. Pagal byloje surinktus duomenis galima teigti, kad ieškovai tokių įrodymų nepateikė ir neįrodė. Kaip minėta, ieškovų reikalavimas grindžiamas keturiomis iš esmės vienodo turinio paskolos sutartimis, pagal kurias paskolos davėja J. P. paskolina paskolos gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrą pinigų sumą, kurią paskolos gavėja iki tam tikros datos turi šią sumą grąžinti. Palūkanų paskolos gavėja nemoka. Paskutinis terminas grąžinti paskolą suėjo 2013-10-01. Ieškinys teisme gautas 2021-03-17. Atsakovės atstovai pagrįstai kelia klausimą, kodėl ieškovai pradėjo reikalauti tariamai negrąžintos paskolos sumos praėjus septyneriems su puse metų. Iš tokio ieškovų elgesio galima daryti išvadą, kad 2013-10-02 visi paskoliniai ir kiti bendradarbiavimo santykiai tarp šalių buvo išspręsti, šalys viena kitai jokių pretenzijų neturėjo.
Kiti byloje esantys dokumentai - 2013, 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos negali įrodyti ieškovų paskolintų pinigų perdavimą atsakovei.
Iš to, kas pasakyta galima daryti išvadą, kad ieškovai nepateikė įrodymų ir neįrodė įrodinėjamos aplinkybės, kad 37 000 Lt jie perdavė atsakovei. Todėl ieškinys negali būti patenkintas (CPK 178 str.).
Atmetus pagrindinį reikalavimą, negali būti tenkinamas ir papildomas reikalavimas priteisti 3 214,78 Eur palūkanų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovės atstovai prašo teismo ieškovams paskirti 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei. Šis prašymas netenkintinas, kadangi nėra visiškai pagrįstas. Ieškovų elgesys kreipiantis į teismą su ieškiniu, kurį teismas atmetė, negali savaime būti laikomas grubiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju laikytina, kad ieškovai pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą ir įrodinėti tam tikras aplinkybes. Teismo nuomone, tų aplinkybių ieškovai neįrodė, tačiau nėra pagrindo teigti, kad teismo procesą jie pradėjo piktnaudžiaudami savo teisėmis (CPK 95 str.).
Iš ieškovų atsakovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1 270 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. P. ir A. P. solidariai uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 270 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.