Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2014-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-1147-253/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
2-1147-253/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00212-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
AB „Latvijas tilti“
Atsakovas
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį ieškovei AB „Latvijas tilti“
Advokatai
Nedas Šilaika, Justas Čobotas
Civilinė byla Nr. 2-1147-253/2014Proceso Nr. 2-57-3-00212-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 36.1; 40.2; 44.4; 116.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovams M. K., advokatui Justui Čobotui, atsakovės atstovams I. V., advokatui Nedui Šilaikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės AB „Latvijas tilti“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl uždraudimo atsakovui atlikti įskaitymą ir atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį ieškovei AB „Latvijas tilti“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ Transporto investicijų direkcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-03-19 teisme priimtas ieškovės AB „Latvijas tilti“ ieškinys atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau KVJUD) dėl uždraudimo atsakovui atlikti įskaitymą. Juo prašo:

1. Uždrausti atsakovei KVJUD atlikti 697 098,83 Lt dydžio netesybų, nurodytų KVJUD 2014-03-03 rašte Nr. UD-7.3.153-777, įskaitymą į KVJUD ieškovei AB „Latvijas tilti“ mokėtinas sumas;

2. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2010-08-26 AB „Latvijas tilti“ ir KVJUD pasirašė rangos sutartį „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“. Rangos sutarties Konkrečiosios sąlygos numato, kad į darbų užbaigimo laiką įskaitomas Statinio pripažinimo tinkamu akto surašymas ir patvirtinimas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka. Vykdant statybos darbus paaiškėjo, kad, nors darbai buvo atliekami laiku, tačiau Statinio pripažinimo tinkamu akto surašymas ir patvirtinimas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka užtruko ilgiau, negu nustatyta dėl objektyvių, nuo AB „Latvijas tilti“ nepriklausančių aplinkybių, kurioms ieškovas negalėjo turėti jokios įtakos ir kurių negalėjo kontroliuoti, t. y.: 1) nebuvo tiekiama elektra pastatytiems elektrą naudojantiems statiniams; 2) laiku nebuvo nupirkti papildomi darbai; 3) prie vandentiekio tinklo prijungtiems įrenginiams užtikrinamas per mažas vandens debitas; 4) netinkamai įformintas statybos leidimas. Ieškovas 2013-09-19 raštu Nr. LV-476 ir 2013-09-30 raštu Nr. LV-486 informavo atsakovą bei FIDIC inžinierių apie susidariusią situaciją ir faktines aplinkybes, apsunkinančias Rangos sutarties vykdymą ir objektyviai turinčias įtakos objekto „Keleivinių ir krovininių keltų infrastruktūros įrengimas“ pripažinimo tinkamu naudoti terminui. Ieškovas taip pat informavo atsakovą, kad visi darbai, kuriuos turi atlikti pati AB „Latvijas tilti“, bus užbaigti sutartyje numatytu laiku, t. y. iki 2013 m. spalio 6 d., kartu AB „Latvijas tilti“ atkreipė KVJUD dėmesį į paaiškėjusias aplinkybes (kliūtis), kurios nepriklauso nuo rangovo ir kurių rangovas neprivalo (objektyviai negali) kontroliuoti, tačiau kurios neišvengiamai neleis užbaigti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros nustatytu laiku, t. y. 2013 m. spalio 6 d. ieškovas 2013-10-07 raštu Nr. LV-498 pateikė galutinę pretenziją, papildytą informacija, kurios paprašė FIDIC inžinierius. Rangovas šiame laiške nurodė, kad iki 2013 m. spalio 25 d. pašalinus priežastis, nepriklausančias nuo rangovo, objektas bus atiduotas eksploatuoti ne vėliau kaip 2013-11-28. Rangovas 2013-11-23 raštu Nr. 367/JD išdėstė atsakovui išsamius argumentus, pagrindžiančius, kad rangovas tinkamai laikėsi Rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimų. Atsakovė KVJUD ir FIDIC inžinierius raštu patvirtino rangovo argumentų pagrįstumą. Užsakovė KVJUD 2013-10-04 raštu Nr. UD-9.4.51- 3712 paprašė techninės priežiūros specialisto pateikti išvadas apie objekto statybos termino pratęsimo dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių pagrįstumą. Šiame rašte buvo užfiksuotas 2013 m. spalio 4 d. rangovo atliekamų darbų užbaigimo faktas ir išvardytos priežastys, neleidžiančios laiku objekto pripažinti tinkamu naudoti, kurios nepriklauso nuo rangovo. 2013-10-22 raštu Nr. KKKT-P-R-37-131022 FIDIC inžinierius, sutikdamas su rangovės AB „Latvijas tilti“ argumentais, informavo atsakovę KVJUD apie tai, kad neprieštarauja pratęsti statybos terminą iki 2013-11-28. Atsakovė KVJUD, sutikdama su rangovo argumentais, 2013-10-30 rašte Transporto investicijų direkcijai Nr. UD-9.4.51.4051 nurodė, kad rangovo prašymas dėl statybos termino pratęsimo iki 2013-11-28 yra pagrįstas. Tačiau atsakovas 2014-03-03 raštu Nr. UD-7.3.153.-777 neteisėtai pareikalavo sumokėti 697 098,83 Lt dydžio netesybas. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, ieškovas mano, jog terminas atlikti darbus pagal Rangos sutartį buvo pratęstas, todėl atsakovas nepagrįstai priskaičiavo kompensaciją dėl darbų uždelsimo.

Šalies argumentai

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį. Juo prašo:

1. Priteisti iš ieškovės AB „Latvijas tilti“ atsakovės KVJUD naudai 697 098,83 Lt netesybų ir įskaityti jas į atsakovės KVJUD ieškovei AB „Latvijas tilti“ mokėtinas sumas.

2. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2010-08-26 tarp KVJUD ir ieškovo buvo sudaryta sutartis „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ Nr. 34-2010-487, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti objekto statybos rangos darbus per 30 mėnesių (912 dienų). Sutarties Bendrųjų sąlygų (su papildymu Konkrečiosiose sąlygose) 8.2 punktas nustato, kad rangovas privalo baigti visus darbus ar kiekvieną Grupę per darbų arba Grupės baigimo laiką, įskaitant (a) atliekamus baigiamuosius bandymus, (b) visą sutartyje nurodyto darbo užbaigimą, (c) Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymą ir patvirtinimą LR statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas pripažįsta, kad statybos darbų baigimo laikas šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2013-10-06 ir ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.7 punktas nustato, kad jeigu rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimo, tai pagal 2.5 punktą jis privalo užsakovui sumokėti kompensaciją. Kompensacija už uždelsimą turi būti laikoma Pasiūlymo priede įrašyta suma, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos Perėmimo pažymoje (šiuo atveju – iki Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo ir patvirtinimo). Rangovo Pasiūlymo priedo 8.7 punkte numatyta, kad kompensacijos dėl darbų uždelsimo suma yra 0,01 proc. nuo sutarties kainos per dieną, o didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma – 10 proc. nuo sutarties kainos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas (rangovas) neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų iki pratęsto įsipareigojimų įvykdymo termino, t. y. 2013-10-06, jam per laikotarpį nuo 2013-10-06 iki 2013-12-20 (Statybos užbaigimo akto surašymo ir patvirtinimo dienos) buvo skaičiuojami delspinigiai – 0,01 proc. nuo 92 946 511,04 Lt sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną (75 dienos x 0,01 proc. x 92 946 511,04 Lt = 697 098,83 Lt). Mano, kad ieškovo pareikštas prevencinis ieškinys pažeidžia KVJUD teises, kadangi vien tokios bylos inicijavimas teisme riboja direkcijos galimybes pagal sutartį priskaičiuotas netesybas įskaityti į ieškovui pagal tą pačią sutartį mokėtiną sumą. Nurodo, kad pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ statybos užbaigimo procedūromis patikrinama pastatyto statinio atitiktis statinio projektui, išnagrinėjami visi komisijai pateikti dokumentai, pagal tai nustatoma, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams. Paprastai statybos užbaigimo procedūros užtrunka apie mėnesį. Todėl rangovas, planuodamas užbaigti visų įsipareigojimų vykdymą iki 2013-10-06, turėjo statybos darbus užbaigti 2013 m. rugsėjo pradžioje. Pastebi, kad sutarties vykdymo metu ieškovas nesugebėjo tinkamai organizuoti ir planuoti darbo, nes darbų atsilikimas jau buvo fiksuojamas nuo 2013 m. vasario mėnesio. Iki numatyto statybos užbaigimo termino pabaigos (2013-10-06) ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl ne nuo rangovo priklausančių darbų vykdymo kliūčių.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo BĮ Transporto investicijų direkcija (toliau tekste – TID) atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad KVJUD vykdo Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamą projektą „Keleivių ir krovinių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ (toliau tekste – Projektas). 2010 m. rugpjūčio 26 d. Projekto vykdytoja KVJUD ir AB „Latvijas tilti“ sudarė rangos sutartį dėl Projekto statybos darbų vykdymo ir užbaigimo bei dėl visų juose esančių defektų ištaisymo (toliau – Rangos sutartis). Šia Rangos sutartimi rangovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2013 m. gegužės 9 d. TID 2012 m. spalio 8 d. atliko Projekto vykdytojos KVJUD įgyvendinamo Projekto patikrą vietoje. Kadangi patikros metu buvo nustatyta, kad rangovas, dirbdamas pagal 2011 m. ketvirtame ketvirtyje patvirtintą kalendorinį darbų atlikimo grafiką, nuo statybos darbų pradžios darbų atliko už 41,63 mln. Lt be PVM, o pagal grafiką buvo planuota atlikti statybos darbų už 70,95 mln. Lt be PVM, TID pasiūlė Projekto vykdytojui įvertinti darbų spartą ir pateikti atnaujintą darbų eigos grafiką. 2012 m. lapkričio 14 d. raštu AB „Latvijas tilti“ Projekto vykdytojai KVJUD pateikė informaciją apie nepalankias meteorologines ir kitas nuo rangovo nepriklausančias sąlygas, kurios trukdė vykdyti darbus, ir, vadovaudamasi Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 8.4 punktu, paprašė pratęsti darbų trukmę tiek, kiek truko nepalankios sąlygos. TID 2012 m. gruodžio 11 d. raštu pagal kompetenciją įvertinusi gautus dokumentus neprieštaravo statybos darbų baigimo laiko pratęsimui 108 kalendorinėmis dienomis, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. Dėl analogiškų priežasčių TID 2013 m. liepos 7 d. raštu dar kartą neprieštaravo dėl statybos darbų baigimo laiko pratęsimo 42 kalendorinėms dienoms, t. y. iki 2013 m. spalio 6 d. 2013 m. spalio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 9 d. raštais Projekto vykdytojas paprašė TID pateikti nuomonę dėl galimybės dar kartą pratęsti rangos darbų trukmę. TID 2013 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 1.2-2356 ir 2013 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.2-2635 Projekto vykdytoją informavo, kad nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų, vadovaujantis Rangos sutarties 8.4 punkto nuostatomis, pratęsti baigimo laiką netaikant rangovui Rangos sutarties 8.7 punkte numatytos atsakomybės. TID taip pat rekomendavo užbaigti vykdyti Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus, vadovaujantis 8.7 arba 13.9 punktų nuostatomis. 2013 m. rugpjūčio 6–7 dienomis TID atliko Projekto patikrą vietoje, jos metu buvo nustatytas statybos darbų atsilikimas pagal grafiką. Nurodo, kad ginčijamu atveju šalys, pasirašydamos Rangos sutartį, išreiškė savo valią ne tik dėl sutarties vykdymo, tačiau numatė ir sankcijas už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Ieškovo ginčijamų netesybų taikymas, kaip ir užmokestis ieškovui už atliktus darbus, buvo aiškiai nustatytas šalių pasirašytoje sutartyje, kuri, be kita ko, atsirado atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Pažymi, kad kiekviena sutarties šalies nuostata turi būti vertinama per protingumo ir teisingumo principų prizmę, tačiau konkrečios ir aiškios sąlygos, perkeliančios rangovui tam tikrą riziką, yra imperatyvios. Todėl šiuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda rangovui laiku neįvykdžius Rangos sutartyje numatytų darbų. Projekto vykdytoja KVJUD ir rangovė AB „Latvijas tilti“, pasirašydamos Rangos sutartį, aiškiai nustatė, kada statybos darbai privalo būti užbaigti. Nagrinėjamu atveju statybos darbų užbaigimas buvo nukeltas net du kartus ir abiem atvejais rangovas statybos darbų užbaigimo vėlavimą motyvavo nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Trečią kartą prašydamas pratęsti darbų užbaigimo laiką, rangovas vėlavimo priežastimi nurodė trečiųjų asmenų veiksmus (neveikimą). Nagrinėjamu atveju vykdant Rangos sutartį galioja ne tik sutarties šalių susitarimai, bet ir Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios normos, kurios rangovą ir Projekto vykdytoją saisto ir po Rangos sutarties sudarymo, todėl šios Rangos sutarties pakeitimai turi būti atliekami ir pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Todėl, norint atlikti Rangos sutarties pakeitimą, tiek pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, tiek pagal Rangos sutarties 13.9 punkto nuostatas buvo būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pabrėžė, kad rangovas jau teikdamas pasiūlymą viešojo pirkimo metu turėjo įvertinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos statybos darbų atlikimui bei galimam Rangos sutarties pakeitimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Nustatyta, kad 2010-08-26, ieškovui laimėjus viešojo pirkimo konkursą, AB „Latvijas tilti“ ir KVJUD pasirašė Rangos sutartį „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo sutartyje numatytus darbus atlikti iki 2013-05-09. Darbų atlikimo terminas, esant rangos sutartyje numatytoms sąlygoms, buvo pratęstas du kartus, t. y. iki 2013-10-06.

Byloje kilo ginčas: ieškovas teigia, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2013-11-28, reikalavimą grįsdamas susirašinėjimu, vykusiu laikotarpiu nuo 2013-09-19 iki 2013-12-20 tarp ieškovo, atsakovės KVJUD, FIDIC inžinieriaus UAB „BE Constructive“ ir TID. Mano, kad susirašinėjimo turinys leido ieškovui pagrįstai tikėtis, kad statybos darbų terminas yra pratęstas, todėl jis turi teisę į visą atlyginimą už laiku ir kokybiškai atliktus darbus.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovu, nurodo, kad jo raštai, adresuoti TID, nėra darbų atlikimo termino pratęsimas rangovui. 2013-10-30 rašte Nr. UD-9.4.51.4045, adresuotame TID, nurodyta, kad gavęs TID pritarimą pailginti darbų trukmę iki 2013-11-28, KVJUD raštu apie tai informuos rangovą.

Dėl prevencinio ieškinio

Ieškovas šioje byloje pareiškė prevencinį ieškinį (CK 1.138 str. 1 d. 3 p.). Teismų praktikoje nustatytos dvi esminės sąlygos prevenciniam ieškiniui pareikšti: 1) neteisėti (teisę pažeidžiantys) atsakovo veiksmai, kuriuos siekiama uždrausti (prevencinio ieškinio dalykas); 2) reali žalos atsiradimo grėsmė, nuo kurios siekiama apsisaugoti (prevencinio ieškinio tikslas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Ieškinyje teigiama, kad netenkinus prevencinio ieškinio, KVJUD vienašališkai įskaitytų 697 098,83 Lt netesybų sumą į ieškovui mokėtinas sumas ir tokiu būdu ieškovo už atliktus darbus gautinos sumos sumažėtų nurodyta suma. Tačiau, teismo nuomone, aplinkybė, kad netesybų suma būtų įskaityta į ieškovui mokėtinas sumas, nereiškia, kad ieškovas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, negalėtų savo teisių ginti kitais LR CK numatytais būdais. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovo nurodomas netesybų įskaitymas sukurtų kokią nors negrįžtamą ir nepataisomą žalą ieškovui, todėl nėra vienos iš pagrindinių prevencinio ieškinio pareiškimo ir tenkinimo sąlygų – gresiančios žalos.

Teismas taip pat nesutinka, kad vienašališkas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas laikytinas neteisėtu veiksmu, kadangi toks įskaitymas numatytas LR CK 6.130 straipsnyje kaip teisėtas prievolės pasibaigimo pagrindas, o nagrinėjamoje byloje netesybos buvo skaičiuojamos 2010-08-26 tarp šalių sudarytos sutarties „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ Nr. 34-2010-487 pagrindu. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad 697 098,83 Lt netesybų suma buvo apskaičiuota pagal sutarties nuostatas, ir jokių pretenzijų dėl netinkamo matematinio netesybų apskaičiavimo nereiškė. Todėl darytina išvada, kad KVJUD, skaičiuodama netesybas pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas, neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovas, šioje byloje reikšdamas prevencinį ieškinį, nepagrindė ir neįrodė nė vienos būtinos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Todėl ieškovo reikalavimai atmestini.

Dėl priešieškinio

Byloje nėra ginčo, kad ieškovui darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2013-10-06. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovo 2013-10-30 raštas Nr. UD-9.4.51.4045, adresuotas TID, nėra pagrindas konstatuoti, kad rangos darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2013-11-28.

Pagal Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.9 punktą sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.

Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 8.4 punktas numatė galimybę pratęsti darbų atlikimo trukmę tik tuo atveju, jei sutarties galiojimo laikotarpiu vykdant darbus bus nepalankios meteorologinės ar kitos sąlygos, kurių metu ne dėl Rangovo kaltės nebus galima atlikti sutartyje numatytų darbų. Rangovui pateikus tai patvirtinančius dokumentus ir užsakovui patvirtinus jų pagrįstumą, darbų trukmė pailginama tiek, kiek truko tokios sąlygos. Per pratęstą laikotarpį rangovui nėra taikoma sutarties 8.7 punkte numatyta atsakomybė. Šiuo atveju atskirų vykdymo sąlygų koregavimas numatytomis aplinkybėmis nelaikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, dėl kurio pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas privaloma kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo.

Sutarties laisvės principas ginčo sutarties šalims turi būti taikomas tiek, kiek jo neapribojo Viešųjų pirkimų įstatymo normos ir paskelbto viešojo pirkimo dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-458/2007). Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tokių, kurios, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusios tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus („Teismų praktika“ Nr. 31). Ginčijamu atveju ieškovas ir atsakovas buvo susitarę dėl galimybės pratęsti statybos darbų užbaigimą esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Ieškovas minėta galimybe pasinaudoto du kartus. Rangos sutartyje nebuvo įtraukta nuostata, kuri leistų pratęsti darbų atlikimo terminą dėl trečiųjų asmenų kaltės, kurią kaip trečio pratęsimo teisėtą pagrindą nurodo ieškovas. Byloje nustatyta, kad jau 2012 m. spalio 8 d. buvo konstatuota, jog rangovas atsilieka nuo statybos darbų vykdymo pagal grafiką (TID 2012-10-11 raštas Nr. 1.2-2234). Analogiškai rangovo vėlavimas atlikti rangos darbus pagal grafiką yra užfiksuotas 2013 m. gamybinių pasitarimų protokoluose (pradedant 2013-02-14 pasitarimu). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki numatyto statybos darbų užbaigimo termino pabaigos rangovas būtų reiškęs pretenzijas dėl ne nuo rangovo priklausančių darbų vykdymo kliūčių. Pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas į sutartyje numatytą darbų įvykdymo terminą turi būti įtrauktas ir laikotarpis, reikalingas statybos užbaigimo dokumentacijai parengti ir statybos užbaigimo komisijos darbui (sutarties Bendrųjų sąlygų (su papildymu Konkrečiosiose sąlygose) 8.2 p.). Todėl sutiktina su atsakovo nuomone, kad rangovas, planuodamas užbaigti visų įsipareigojimų vykdymą iki 2013-10-06, turėjo statybos darbus užbaigti 2013 m. rugsėjo pradžioje, nes apie mėnesį laiko trunka statybos užbaigimo procedūros (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“). Todėl ieškovo argumentai, kad 2013-09-19, 2013-09-30, 2013-10-07, 2013-11-23 raštuose jis nurodė, kad dėl KVJUD kaltės negali užbaigti darbų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 20.1 punktas nustato, kad jeigu rangovas mano, kad „<...> jam turi būti suteikta teisė gauti kokį nors baigimo laiko pratęsimą ir (arba) kokį nors papildomą mokėjimą, tai rangovas privalo pranešti inžinieriui <..>“. Pranešimas turi būti išsiųstas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip po 28 dienų nuo tada, kai apie įvykį arba aplinkybes tapo žinoma rangovui ar jis turėjo būti apie tai sužinojęs. Ieškovas nei pranešimuose inžinieriui, nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kada jam tapo žinoma apie darbų vykdymo kliūtis, tačiau atsižvelgus į nurodomų aplinkybių esmę, akivaizdu, kad šios aplinkybės ir jų galima įtaka darbų atlikimui rangovui tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) nedelsiant po sutarties pasirašymo ir darbų pradėjimo. Nagrinėjamu atveju rangovas reiškia pretenzijas, praleidęs sutartyje nurodytą 28 dienų informavimo apie darbų atlikimo kliūtis terminą. Sutarties Bendrųjų sąlygų 20.1 punktas (2 pastraipa) nustato, kad, jeigu apie pretenziją rangovas nepraneša per tą 28 dienų laikotarpį, tai baigimo laiko pratęsimas neturi būti suteikiamas. Rangovui neturi būti suteikta teisė gauti papildomą mokėjimą ir užsakovas turi būti atleistas nuo visų su pretenzija susijusių įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs šalių atstovų pasisakymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės (elektros energijos tiekimas, nenupirkti papildomi darbai, nepakankamas vandens tiekimas, netinkamai įformintas leidimas) neturėjo jokios įtakos statybos darbų užbaigimo terminams. Jei ieškovas rangos darbus būtų vykdęs pagal grafiką, apie iškilusias aplinkybes kaip darbų užbaigimo kliūtis būtų nurodęs anksčiau, tai šios aplinkybės ir būtų pašalintos anksčiau.

Netesybos yra viena iš sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, jos taikomos (skaičiuojamos) sutarties šaliai už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą (CK 6.73 str., 6.258 str.).

Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.7 punktas nustato, kad jeigu rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimo, tai pagal 2.5 punktą jis privalo užsakovui sumokėti kompensaciją. Kompensacija už uždelsimą turi būti laikoma Pasiūlymo priede įrašyta suma, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos Perėmimo pažymoje (šiuo atveju – iki Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo ir patvirtinimo). Rangovo Pasiūlymo priedo 8.7 punkte numatyta, kad kompensacijos dėl darbų uždelsimo suma yra 0,01 proc. nuo sutarties kainos per dieną, o didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma – 10 proc. nuo sutarties kainos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas (rangovas) neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų iki pratęsto įsipareigojimų įvykdymo termino – 2013-10-06, jam per laikotarpį nuo 2013-10-06 iki 2013-12-20 (Statybos užbaigimo akto surašymo ir patvirtinimo dienos) skaičiuotini delspinigiai – 0,01 proc. nuo 92 946 511,04 Lt sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną (75 dienos x 0,01 proc. x 92 946 511,04 Lt = 697 098,83 Lt). Nagrinėjamu atveju atsakovas apskaičiavo 697 098,83 Lt netesybas. Ieškovas neginčijo, kad 697 098,83 Lt netesybų suma buvo apskaičiuota pagal sutarties nuostatas, ir jokių pretenzijų dėl netinkamo matematinio netesybų apskaičiavimo nereiškė, tačiau nurodė, kad netesybų suma yra nepagrįstai didelė.

Savo esme šalių sulygtos netesybos yra iš anksto nustatyti būsimi kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Teismui yra suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį tam, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pastaroji teismo teisė nėra ribojama sutartinių santykių formos ar pobūdžio, todėl teismas turi diskrecijos teisę kontroliuoti netesybų dydį ir tais atvejais, kai jos skaičiuojamos viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. nutartis Nr. 2A-890/2014).

Sutartyje nustatytos 0,01 procento netesybos nėra aiškiai per didelės nei absoliučia išraiška, nei ginčo atveju. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, jog abi sutarties šalys yra pelno siekiantys verslo subjektai. Sutartis sudaryta ieškovui laimėjus viešąjį konkursą. Rangos sutarties nuostatos, įskaitant ir dėl netesybų skaičiavimo, ieškovui buvo atskleistos iš anksto, tačiau jos jam buvo priimtinos. Todėl negalima pripažinti netesybų skaičiavimą nesąžiningu (projekto vertė daugiau kaip 100 000 000 Lt (su PVM), apskaičiuotos netesybos nesiekia 1 procento nuo viso projekto vertės, apskaičiuota netesybų suma sudarytų apie 3,5 proc. metinių palūkanų), o kartu ir neatitinkančiu šalių susitarimo turinio. Teismas darydamas tokią išvadą atsižvelgia ir į šalių sudarytos sutarties svarbą, nes nuo sudarytos rangos sutarties vykdymo laiku priklausė tiek Klaipėdos valstybinio uosto, tiek ir Klaipėdos miesto plėtra. Pripažinus, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš AB „Latvijas Tilti“ netesybų, iš ieškovo atsakovei KVJUD priteistina 697 098,83 Lt netesybų suma, ją įskaitant į atsakovės KVJUD mokėtinas ieškovui sumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Todėl iš ieškovės AB „Latvijas Tilti“ atsakovui priteistinas jo sumokėtas 8 228 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str. 2 d.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, išlaidos už advokato teisines paslaugas negali būti priteisiamos didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos). Bylos duomenimis, atsakovui advokatas suteikė priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimo, atstovavimo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val., paslaugas. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų mastą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių (Rekomendacijų 11. punktas) ir pagrįstomis pripažinti 8 000 Lt atsakovo turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovui priteisiama 8 000 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas. Bendrai iš ieškovo atsakovui priteistina 16 228 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais:

nusprendžia:

ieškovės AB „Latvijas Tilti“ ieškinį atmesti.

Atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš ieškovės AB „Latvijas Tilti“ 697 098,83 Lt netesybų, šią sumą įskaitant į atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovei AB „Latvijas Tilti“ mokėtinas sumas.

Priteisti iš ieškovės AB „Latvijas Tilti“ atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 16 228 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Albina Pupeikienė