Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-757-557/2014

Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00061-2012-0

2014 m. spalio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: L. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 9.35 val. Palangoje, Vasaros gatvėje, vairuodama automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“ ir 158 punkto, numatančio, kad „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu” reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodama šalutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, o būtent ji, važiuodama šalutiniu keliu – Vasaros gatve, įvažiuodama į pagrindinį kelią – Kretingos gatvę, nedavė kelio pagrindiniu keliu – Kretingos gatve važiuojančiam motociklui „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam P. D., dėl to abi transporto priemonės susidūrė ir eismo įvykio metu nukentėjo motociklą „Chituma“ vairavęs P. D., kuriam eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai: dešinio peties sąnario sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, o motociklo „Chituma“ keleivei P. B. K. eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė galvos žaizda, didelė subaponeurotinė kaktos kraujosruva, muštinės-plėštinės dešinės blauzdos viršutinio ir apatinio trečdalio žaizdos, atviras daugiaskeveldrinis blauzdos kaulų lūžimas su minkštųjų audinių sutraiškymu, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisėja, nagrinėdama bylą, rėmėsi joje esančiu ikiteisminio tyrimo pradžioje atliktu ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo būtent jos, L. P., padaryti KET pažeidimai. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad priežastinis ryšis yra nusikaltimo sudėties požymis, ir jo nustatymas yra tik teismo, o ne ekspertų kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o teisinius – tik teismas. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Tam ir yra teismas, kad veika ir jos padariniai būtų vertinami teisiniu požiūriu. Eismo saugumo taisyklių pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Tik teismo kompetencija yra vertinti ekspertų išvadas ir sutikti su jomis visiškai ar iš dalies. Eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai dėl minėto požymio buvimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-368/2012). Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą turi būti ne tik patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų išsamumas ir teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas, bet ir nustatoma, ar pateiktas išvadas patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Šiuo atveju teisėja nenorėjo ir nebandė aiškintis aplinkybių, piktybiškai ignoravo prašymus iškviesti autotechninį ekspertą, paskirti autotechninę ekspertizę, raštu užduodant ekspertui klausimus, jog pastarasis galėtų susipažinti su visa bylos medžiaga ir pateikti tinkamą bei išsamią išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Siekdamas motyvuotai atsakyti į nuteistosios L. P. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas eismo įvykių ekspertas D. Jucius. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistoji L. P. padarė jai inkriminuojamą BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, apylinkės teismas jos kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Nuteistoji L. P. teigia, kad ji į sankryžą iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiavo įsitikinusi, kad iš kairės pusės atvažiavę du automobiliai rodo posūkio signalą ir tikrai suka į dešinę pusę ir kad kitų transporto priemonių pagrindiniame kelyje nėra, tik tada ji lėtai bandė išvažiuoti į kairę pusę Klaipėdos link, ir šį veiksmą, jos teigimu, atliko laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau į jos automobilio priekinę dalį atsitrenkė motociklas „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. D.. Apeliantės teigimu, būtent motociklo vairuotojas P. D. važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. lenkdamas du automobilius savo motociklu, kuris yra mažesnių gabaritų už automobilius ir tokiu būdu pasislėpdamas už jų bei tapdamas nepastebimu kitiems eismo dalyviams. Tačiau, priešingai nuteistosios tvirtinimui, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių L. P. teiginius, jog P. D. sankryžoje atliko lenkimo manevrą, t. y. lenkė jo važiavimo kryptimi į šalutinį kelią sukančius du automobilius. 2012-10-09 specialisto išvada Nr. 11K-260(12), fotonuotraukos, eismo įvykio vietos planas, fotolentelės patvirtina nukentėjusiojo P. D. parodymus, jog dėl jo eismo juosta pagrindiniu keliu Kretingos gatve važiavusių dviejų automobilių, kurie sankryžoje rodė posūkį į Vasaros gatvę, jam užteko vietos važiuoti tiesiai nekeičiant krypties, t. y. jam nereikėjo atlikti lenkimo manevro, tokiu būdu įvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, ar stabdyti transporto priemonės, ir jis toliau važiavo tiesiai pagrindiniu keliu Kretingos gatve, nes jokių kliūčių gatvėje nematė. Kaip matyti iš byloje esančios 2012-10-09 specialisto išvados Nr. 11K-260(12), eismo įvykio metu nelygiareikšmių gatvių sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiavęs automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairiąja puse atsitrenkė į skersai jo judėjimo krypties pagrindiniu keliu iš kairės į dešinę savo judėjimo krypties dešine kelio puse arčiau kelio vidurio važiavusio motociklo „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinįjį šoną. Iš byloje esančių fotolentelių (t. 1, b. l. 12–13) taip pat matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko P. D. vairuojamo motociklo važiavimo krypties eismo juostoje. Šie duomenys taip pat paneigia apeliantės teiginius apie tai, neva P. D. sankryžoje, kur lenkimas draudžiamas, pažeisdamas KET reikalavimus atliko lenkimo manevrą.

Baudžiamojoje byloje pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistas V. Pačebutas atliko tyrimą ir 2012-10-09 pateikė specialisto išvadą Nr. 11K-260(12) (t. 1, b. l. 31–35), kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai – nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio juo važiavusiam motociklui „Chituma“ ir su juo susidūrė. Prieš eismo įvykį automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. P. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam motociklui „Chituma“. Prieš eismo įvykį motociklo „Chituma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.

Apeliacijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. Jucius, paaiškindamas minėtą specialisto išvadą parodė, kad visi tyrimui reikalingi duomenys ekspertui buvo pateikti ir jų pakako išvadai padaryti. Ekspertui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog prieš įvykį motociklu buvo manevruojama ir važiuojama priešpriešine eismo juosta. Prieš susidūrimą motociklas važiavo savo judėjimo krypties eismo juosta, tačiau arčiau kelio vidurio. Vairuotojui niekas nedraudžia atsitraukti nuo dešinio krašto, kad apvažiuoti jo kelyje kliūtį. Šiuo atveju tokia situacija ir buvo susidariusi – sukantys į dešinę automobiliai, rodydami posūkį, pasitraukė prie dešinio važiuojamosios dalies krašto ir sumažino važiavimo greitį, tokiu būdu atlaisvindami dalį eismo juostos, kuria iš paskos važiavo motociklas. Techniniu požiūriu motociklui nebuvo draudžiama apvažiuoti lėčiau važiuojančias transporto priemones, sukančias į dešinę. Teismui konstatavus aplinkybę, kad motociklu buvo vykdomas sukančių į dešinę pusę dviejų automobilių apvažiavimo manevras, techniniu požiūriu nepasikeistų išvada, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai, nes ji, išvažiuodama iš šalutinio kelio, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi, kaip matyti iš specialisto D. Juciaus paaiškinimų, pakartotinė ekspertizė byloje jau esančios specialisto išvados, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai, nepaneigtų. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti motociklo važiavimo greitį, byloje nesurinkta.

Specialistas V. Pačebutas, atlikęs tyrimą remdamasis jam pateikta 1 tomo, b. l. 8–18, 27, 36–43 esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. eismo įvykio apžiūros protokole, vaizdo lentelėse, papildomame Kelių eismo įvykio apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokoluose, tirti pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuotais duomenimis, padarė objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai – nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį kelią nedavė kelio juo važiavusiam motociklui „Chituma“ ir su juo susidūrė. Ši išvada patvirtinta nukentėjusiojo P. D. versiją, kad nuteistosios L. P. vairuojamas automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pat susidūrimą įvažiavo į jo važiuojamosios kelio juostos dalį ir sudarė jam kliūtį.

Nuteistoji L. P., remdamasi specialisto V. Pačebuto 2012-10-09 išvada Nr. 11K-260(12), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad prieš eismo įvykį motociklo „Chituma“, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. D. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems asmenims, atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę, bei 2012-09-28 papildoma eksperto išvada Nr. G 2169/12 (01), kurioje nurodyta, kad alkoholio koncentracija P. D. kraujyje eismo įvykio metu galėjo būti nuo 0,43 promilės iki 0,62 promilės, teigia, kad pats nukentėjusysis P. D., aplaidžiai ir neatsakingai elgdamasis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio jis yra kaltas.

Byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad nukentėjusysis P. D. įvykio metu galimai buvo lengvo girtumo laipsnio. Kaip žinia, dėl alkoholio vartojimo dėmesys ir orientacija yra susilpnėjusi, tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kad šis nukentėjusiojo P. D. galimai padarytas imperatyvaus KET reikalavimo pažeidimas turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimą bei padarinius. Duomenų, kad P. D. būtų pažeidęs kitus KET reikalavimus, nėra. Kaip minėta, duomenų, kurių pagrindu objektyviai būtų galima nustatyti motociklo važiavimo greitį, byloje nesurinkta. Vienok pati L. P. viso proceso metu neginčijo, neginčija to ir apeliaciniu skundu, kad nukentėjusysis būtų važiavęs, viršydamas leistiną greitį. Pats P. D. nurodė, kad važiavo apie 50 km/h greičiu, t. y. neviršydamas leistino greičio ir, kaip pats paaiškino, dėl dviejų automobilių, sukusių į Vasaros gatvę, jam nebuvo reikalo stabdyti ar daryti lenkimo manevrą, jam užteko vietos ir jis toliau važiavo tiesiai pagrindine gatve, nes kelyje nematė kliūčių, tada pajuto smūgį į galinį motociklo ratą. Kaip matyti iš anksčiau aptartos specialisto išvados, eismo įvykio metu nelygiareikšmių gatvių sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiavęs automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies kairiąja puse atsitrenkė į skersai jo judėjimo krypties pagrindiniu keliu iš kairės į dešinę savo judėjimo krypties dešine kelio puse arčiau kelio vidurio važiavusio motociklo „Chituma“, valst. (duomenys neskelbtini), dešinįjį šoną. Ekspertas D. Jucius paaiškino, kad vairuotojui niekas nedraudžia atsitraukti nuo dešinio krašto, kad apvažiuoti jo kelyje kliūtį. Šiuo atveju tokia situacija ir buvo susidariusi – sukantys į dešinę automobiliai, rodydami posūkį, pasitraukė prie dešinio važiuojamosios dalies krašto ir sumažino važiavimo greitį, tokiu būdu atlaisvindami dalį eismo juostos, kuria iš paskos važiavo motociklas. Techniniu požiūriu motociklui nebuvo draudžiama apvažiuoti lėčiau važiuojančias transporto priemones, sukančias į dešinę ir dėl to techniniu požiūriu nepasikeistų išvada, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos L. P. veiksmai, nes ji, išvažiuodama iš šalutinio kelio, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad motociklo vairuotojui P. D. dėl jo važiavimo kryptimi važiavusių ir į kairę sukusių dviejų automobilių nebuvo kliūčių toliau važiuoti tiesiai, važiuojant arčiau kelio vidurio, t. y. jam nereikėjo dėl to stabdyti ar daryti lenkimo manevrą, ir jokių KET reikalavimų pažeidimų jis nepadarė. Kita vertus, pats susidūrimo mechanizmas – automobilio atsitrenkimas priekiu į motociklo šoną – patvirtina, jog L. P. sudarė P. D. netikėtą ir iš toliau nepastebimą kliūtį, ko pasekoje P. D. nebeturėjo techninės galimybės reaguoti į tokio pobūdžio kliūtį - stabdyti motociklą ar juo manevruoti (kaip nurodo apeliantė, motociklo atsiradimas kelyje ir jai savo ruožtu buvo staigus netikėtumas, dėl kurio ji nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo). Tuo tarpu L. P., išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad už dviejų į Vasaros gatvę iš pagrindinio kelio sukusių automobilių važiuoja P. D. vairuojamas motociklas ir jos sprendimas daryti posūkio manevrą, neįsitikinus, kad kelyje nėra kliūties, buvo nesaugus ir lėmė eismo įvykio kilimą.

Taigi tiek anksčiau aptarta specialisto V. Pačebuto išvada, tiek eksperto D. Juciaus paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad nuteistoji L. P. į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio įvažiavo neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, t. y. matydama į šalutinį kelią posūkį rodančius du automobilius, tačiau neįsitikinusi, kad už jų nevažiuoja kitos transporto priemonės, šiuo atveju – P. D. vairuojamas motociklas. Todėl pripažįstama, kad tokiais savo veiksmais nuteistoji L. P., įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio sudarė, kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiam nukentėjusiojo P. D. vairuojamam motociklui, dėl to įvyko eismo įvykis. Jeigu L. P. būtų laikiusis kelių transporto eismo saugumo taisyklių – prieš įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią būtų įsitikinusi, kad posūkio manevrui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus sudaromos kliūtys pagrindniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms – eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. 3 d. numatyti padariniai, nebūtų įvykęs. Remiantis specialisto V. Pačebuto išvada, kuri buvo gauta remiantis objektyviais duomenimis, bei eksperto D. Juciaus paaiškinimais teisme, nenustatyta, kad motociklo vairuotojo P. D. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Nors nuteistoji L. P. teigia, jog analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-07-03 nutartyje Nr. 2K-398/2012 konstatavo, kad būtent motociklo vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, tačiau, priešingai apeliantės tvirtinimui, minimoje kasacinėje nutartyje, skirtingai nei šioje byloje, buvo konstatuota, kad motociklas judėjo lygiagrečiai su kitomis ta pačia kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, išvažiuodamas į priešingą judėjimo kryptį, ir toks manevras byloje nustatytomis eismo sąlygomis prieštaravo KET 180 punkto, nustatančio, kad prieš pradėdamas lenkimo manevrą, transporto priemonės vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jam netrukdo kiti eismo dalyviai ir jis jiems netrukdys, taip pat privalo būti įsitikinęs, kad galės sėkmingai užbaigti lenkimo manevrą ir grįžti į savo juostą, bei KET 135 punkto, nustatančio, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, reikalavimams. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad P. D. lenkimo manevro nedarė ir nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ir nors yra duomenų, kad P. D. veiksmai neatitiko KET reikalavimų, tačiau, kaip jau minėta, jie patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu L. P. nebūtų pažeidusi KET reikalavimų. Be to, apeliantės minimoje kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo nustatytos kitokios eismo įvykio aplinkybės, t. y. buvo nustatyta, kad nors automobilio vairuotojas, išteisintasis Š. L., neturėjo teisės įvažiuoti į Pašilės gatvę iki to momento, kol jam iš kairės judėjo transporto priemonės, tačiau, kitam eismo dalyviui sudarius sąlygas atlikti manevrą, buvo padaryta išvada, kad išteisintojo atlikti veiksmai negali būti laikomi nepriimtinais ir keliančiais grėsmę eismo saugumui, nes jis stengėsi įsitikinti, ar galės saugiai pravažiuoti, t. y. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip numatyta KET 53 punkte, todėl bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad Š. L. jam inkriminuotų KET punktų nepažeidė. Tuo tarpu šioje byloje, L. P. išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, analogiškos situacijos, kuomet pagrindiniu keliu važiavęs automobilis specialiai sustojo praleisti iš šalutinio kelio išsukantį automobilį, nebuvo, ir ji, matydama iš pagrindinio į šalutinį kelią posūkį rodančius du automobilius, savo rizika priėmė sprendimą daryti posūkio manevrą neįsitikinusi, kad už jų važiuoja kitos transporto priemonės, šiuo atveju P. D. vairuojamas motociklas, ir įvažiuodama į jo važiuojamosios kelio juostos dalį, nedavė jam kelio važiuoti tiesiai, tokiu būdu sudarydama kliūtį, ko pasekoje jie sisudūrė.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistosios L. P. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą ir jos veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistosios kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas.

Nors, kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistoji L. P. taip pat prašo „panaikinti pripažinimo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduodant ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka“, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji P. D. ir B. P. K. šioje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tik išaiškino pastariesiems teisę pareiškti ieškinį civilino proceso tvarka, tačiau BPK 115 str. 2 d. numatyto sprendimo nepriėmė, t. y. nepripažino civiliniam ieškovui teisės į ieškinio patenkinimą ir neperdavė klausimo dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios L. P. apeliacinį skundą atmesti.