Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

pareiškėjui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškime nurodyta, kad I. M. buvo (duomenys neskelbtini), vadovė nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. liepos 20 d. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 11 d. duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 14 499,04 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56- 332/2018).

Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-254-464/2020 ir joje cituojama praktika).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020 ir joje cituojama praktika).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: duomenys (b. l. 7-8, 12), balansas (b. l. 10-11), finansinių operacijų išrašas (b. l. 14). Kauno apygardos teismo nutartis (b. l. 15-17). VMI įsakymas (b. l. 1821).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. M. buvo paramos ir (duomenys neskelbtini), vadovė nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 11 d. duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 14 499,04 eurų. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1136-638/2022 iškėlė (duomenys neskelbtini), bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 12 d. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, VMI prie FM, vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą ir 2021 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-76201 išieškoti 14 499,04 eurų mokestinę nepriemoką iš turto. (duomenys neskelbtini), VĮ (duomenys neskelbtini) nėra pateikęs metinės finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2018 metus, todėl įvertinti (duomenys neskelbtini) turimo turto ir įsipareigojimų santykio šiai dienai nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini), pagal finansinės atskaitomybės duomenis buvo nemokus jau 2018 metais, kadangi turto iš viso turėjo už 130761,00 eurų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 127314,00 eurų. Jau 2018 metais (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai sudarė 97 procentus viso turimo turto vertės. Paskutinė paramos gavimo ir panaudojimo metinė ataskaita FR0478 pateikta 2021 m. vasario 10 d. už 2019 metų laikotarpį. Ataskaitos FR0478 formą privalo teikti Lietuvos paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardyti paramos gavėjai, gavę ir (arba) suteikę paramą ir (arba) labdarą Lietuvos Paramos įstatymo nustatyta tvarka, privalo pateikti pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 metų neteikia paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos. Vadinasi, nesant pateiktos aktualios paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478, galima pagrįstai teigti, kad (duomenys neskelbtini) nėra gavęs jokios paramos. VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis (duomenys neskelbtini) vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, (duomenys neskelbtini) nėra nei vieno apdrausto darbuotojo. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė (duomenys neskelbtini) atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio skola susidarė nuo 2019 m. birželio 30 d. pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaracija už 2016 m. balandžio mėn., birželio mėn., rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. viso 3642,04 eurų. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko išieškojimo veiksmus 14499,04 eurų sumai.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis: antstolio A. Š. kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/07246, buvo vykdomas išieškojimas iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudai dėl 3224,74 EUR skolos, pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-14403-736/2019; antstolio A. Š. kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/07874, buvo vykdomas išieškojimas iš (duomenys neskelbtini) S. S., kodas (duomenys neskelbtini) naudai dėl 738,00 eurų skolos, pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-26501-986/2019; antstolio A. Š. kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/08150, buvo vykdomas išieškojimas iš Fondo, UAB (duomenys neskelbtini), naudai dėl 3109,97 EUR skolos, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-11438-838/2019. Fondas jau nuo 2019 m. buvo nemokus, todėl (duomenys neskelbtini) vadovas žinodamas šią aplinkybę turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašus, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

Atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos naujojo korona viruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą Nr. Xlll-2861, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. VMI prie FM po karantino atšaukimo 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Akivaizdu, kad Fondo vadovė I. M. galėjo suvokti, kokia yra reali Fondo finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog (duomenys neskelbtini) yra nemokus, laikytina 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. VMI prie FM 2021 m. lapkričio 8 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai (duomenys neskelbtini) vadovei I. M. ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 8 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. (duomenys neskelbtini) vadovė I. M., žinodamas apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). I. M. neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Priverstinis mokestinės nepriemokos ir kitų kreditorių skolų išieškojimas iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) vadovė, turėdama pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises. I. M. apie (duomenys neskelbtini) nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma jau 2019 metais, įmonei VĮ Registrų centras pateikus finansinę atskaitomybę už 2018 metus, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė.

VMI prie FM 2021 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, o tai tik patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vadovui buvo neabejotinai žinoma apie (duomenys neskelbtini) finansinius sunkumus, todėl (duomenys neskelbtini) vadovei vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 8 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo, nes ji, kaip (duomenys neskelbtini) vadovė, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog (duomenys neskelbtini) mokumo atstatyti nepavyks, todėl darytina visiškai pagrįsta išvada, kad apie įmonės įsiskolinimą valstybės biudžetui jai buvo žinoma. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 29 d. iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 12 d.), todėl įrodinėti Fondo nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Fondo vadovė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2022 m. birželio mėn., taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina administracine nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad iš esmės prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nustatyta viena I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta jai už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, ir bausdamas asmenį, skirtiną nuobaudą individualizavo.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad I. M. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jai atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažeisto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, teismas atsižvelgė ir į I. M. išdėstytą poziciją, (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, todėl finansinė padėtis tapo labai sudėtinga, prašė nubausti kuo švelniau.

Esant šioms išvardintoms aplinkybėms, teismas (duomenys neskelbtini) buvusiai vadovei I. M. skiria švelnesnę nuobaudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi

nutaria:

(duomenys neskelbtini) buvusią vadovę I. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jai administracinę nuobaudą – 400 eurų (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti (duomenys neskelbtini) buvusiai vadovei I. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB Medicinos bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Baudos išdėstymo klausimą sprendžia VMI prie LR FM.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.