- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-29
- Bylos Nr.
- 1-1034-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06531-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- I. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis individualioje įmonėje, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2019 m. vasario 16 d., apie 00 val. 20 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,63 promilių girtumas), po išgertuvių kilus konfliktui, jis, tyčia vieną kartą spyrė žmonai I. J. į koją, paėmė už plaukų, tempė per laiptus ant pievos, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, vonioje spyrė žmonai I. J. į kairę koją ir pilvą bei paėmęs plastikinį skalbiklio butelį juo du kartus trenkė I. J. į veido sritį, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai I. J. padarė odos nubrozdinimus kakle, poodines kraujosruvas krūtyse, dešiniame petyje, dilbiuose, kairėje šlaunyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus, paaiškindamas, kad viską pasakė ikiteisminio tyrimo metu, abu su žmona I. J. buvo išgėrę, įvyko buitinis konfliktas, kuris dabar yra priskiriamas baisiam nusikaltimui. Vaikai buvo išvežti pas tėvus į kaimą, įvykio dieną namuose nebuvo. „Mes niekada nesame smurtavę vienas prieš kitą, tai įvyko per klaidą“. Prašė teismo atsižvelgti į tai, jog atsiprašė žmonos, susitaikė, gyvena ir augina vaikus, dirba, stengiasi išlaikyti šeimą, tokius tikslus turi ir ateity, nenori prarasti galimybės gyventi ir bendrauti su šeima.
Kadangi kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 16 d. apklaustas R. J. parodė, jog 2019 m. vasario 15 d. grįžo į namus apie 21 val. 00 min. Su juo kartu atvyko ir jų šeimos pažįstama V., apie 40 metų. Jis prieš atvykstant namo buvo išgėręs, prieš grįžtant į namus 0,5 litro tūrio butelį buvo išgėrę trise (nebuvo apsvaigęs). Į namus iš parduotuvės nusipirkęs atsivežė viskio butelį 0,7 litro. Užėjęs į namus pamatė savo žmoną I. J., sesę D. J. ir V. D.. Matė, jog vartojo degtinę „Absolut“, kokio tūrio butelis jis nežino, neįsidėmėjo. Įėjęs pasakė, jog atsivežė pažįstamą, tai yra buvusią žmonos bendradarbę V., ir pats moteris palikęs nuėjo į dušą. Savo atsineštą viskio butelį paliko ant stalo. Duše buvo maždaug apie valandą. Išėjęs iš dušo, pasidarė kokteilį, žiūrėjo televizorių. Tuo metu visi kalbėjosi ir bendravo. Moterys gėrė degtinę, o jis gėrė savo atsivežtą viskį. Jam atėjus iš dušo, apie porą valandų dar visi pabendravo prie stalo. Jis savo atsineštą viskio butelį iki galo neišgėrė. Po kurio laiko bekalbant jo sesuo D. J., draugė V. D. ir V. išvažiavo, išsikvietė taksi automobilį. Namuose liko jis su žmona I. J., vaikai buvo viršuje, galimai miegojo. Jis su savo žmona gyvena apie 19 metų, ir akivaizdžiai matė, jog ji buvo apgirtusi, nusišnekėjo. Jam į mobilų telefoną paskambino draugas ir paklausė jo, ar jis gali atvažiuoti. Jis pasakė, jog ras blaivų vairuotoją ir atvažiuos. Tada paskambino negeriančiam draugui, kuris sutiko pavairuoti. Kokiems skambino draugams, jų įvardinti nenori. Jis paklausė savo žmonos I. J., kur yra automobilio BMV X5, raktai. Žmona girdėjo pokalbį, kuriame jis sakė, jog atvyks kitas vairuotojas pavairuoti automobilį. Jis dar žmonai I. J. pasakė, kas toks atvažiuoja pavairuoti jo automobilio ir žmonai pasakė, jog jam paduotų automobilio raktus. Žmona nesutiko, pasakė, kad raktelių neduos. Jis gal penkis kartus paklausė, kur yra jo automobilio raktai, tačiau žmona nesakė. Jis pradėjo automobilio raktų ieškoti namuose, žiūrėjo spintelėse ir kitose vietose. Jam beieškant raktų abu konfliktavo, vienas kito atžvilgiu išsakė įvairius žodžius, kokie tai buvo žodžiai, jis nepamena. Ar žmona I. J. verkė konflikto metu, jis nežino, jokių daiktų namuose nemėtė. Konflikto metu jis savo žmonos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, žmonos nelietė. Jo žmona I. J. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri užsiima baldų gamyba. Jis ne kartą matęs ir pati žmona jam ne kartą yra sakiusi, jog darbo metu rankų ir kojų srityse jai atsiranda sumušimai, nubrozdinimai, įsivaro rakštis, nes dirba darbininke medžio įmonėje, darbe atlieka įvairiais operacijas. Jis pagalvojo, kad žmona I. J. jį gąsdina su policija, paėmė iš žmonos rankų mobilų telefoną ir atidaręs lauko duris telefoną išmetė į lauką. Išmetus telefoną girdėjo, kaip žmona I. J. dar jam kažką sakė, tačiau jis nekreipė dėmesio. Nuėjo į virtuvės kambarį ir iš esančios dėžutės pasiėmė pinigų. Kaip tik tuo metų pamatė į jo namus įeinančius policijos pareigūnus, kurie pasiaiškino aplinkybes ir jį sulaikė. Prieš išvedant jį iš namų jis dar išgėrė stiklinę viskio. Jo ir žmonos konflikto niekas nematė. Dėl įvykusio konflikto su žmona jis gailisi, tačiau, jokio smurto prieš ją nenaudojo (b. l. 92-93). 2019 m. gegužės 31 d. apklaustas R. J. įtariamojo apklausos metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, perskaitė, jis lieka prie savo duotų parodymų, nesutinka su jam pareikštu įtarimu. Papildymų jokių neturi, jis nieko komentuoti nenori, viską pasakys teisme. Jis su byla neateis susipažinti, nei jam įdomu, kam jam reikia (b. l. 100).
Nukentėjusioji I. J., teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, paaiškindama, jog susitaikė su vyru, buvo kaip buvo, iš dalies kalti abu.
Kadangi nukentėjusioji atsisakė duoti parodymus, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Nukentėjusioji I. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 16 d. parodė, kad 2019 m. vasario 15 d. namuose (duomenys neskelbtini), ji su vyro seserimi D. J. ir V. D. išgėrinėjo. Apie 22 val. 00 min. į namus atvažiavo jos vyras R. J. kartu su V. P., kuriai apie 40 metų. Visi sėdėjo kambaryje ir išgėrinėjo. Išgėręs vyras pradėjo jai priekaištauti nebūtus dalykus, sakė, kad ji nusišneka ir visaip kitaip kabinėjosi, kaip ji suprato pasirodyti norėdamas prieš jos drauges. Dėl to apie 24 val. 00 min. D. J., V. D. ir V. P. išsikvietė taksi ir išvažiavo. Draugėms išvažiavus R. J. pradėjo reikalauti automobilio raktų, nes norėjo kažkur važiuoti. Kadangi jis buvo gerokai išgėręs ji R. J. automobilio raktų nedavė. Dėl to pradėjo reikalauti, kad ji duotų raktus. Virtuvėje R. J. jai vieną kartą įspyrė į kairę koją vis reikalaudamas atiduoti raktus. Ji tuomet pasiėmė cigaretę ir išėjo į verandą. Verandoje ji atsitūpė ir pradėjo verkti. R. J. priėjo prie jos ir vėl pareikalavo duoti raktus. Ji atsisakė ir tuomet R. J. griebė jai už plaukų ir per laiptus pargriovęs ištempė į lauką ant pievos ir tampydamas už plaukų po žemę reikalavo automobilio raktų. Negavęs raktų ją paleido ir ji parėjo į namus į vonią nusiprausti. Kai tik įėjo į vonią atsitūpė ant grindų ir vėl pradėjo verkti. R. J. vėl atėjo prie jos ir vieną kartą įspyrė į kairę koją ir vieną kartą į pilvą. Apipylė vandeniu ir paėmęs plastikinį skalbiklio butelį du kartus trenkė jai per veidą. Tuo metu atvyko pareigūnai ir konfliktas pasibaigė. Dėl tokio vyro elgesio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. R. J. su pertraukomis girtauja nuo 2018 metų vasaros. Niekada anksčiau nėra prieš ją smurtavęs. Dėl patirtų sužalojimų pas teismo medicinos ekspertą nesikreips. Prie apklausos protokolo prideda gydytojo išrašo 1 lapą (b. l. 24-25). 2019 m. balandžio 29 d. akistatos metu tarp įtariamojo R. J. ir nukentėjusiosios I. J., nukentėjusioji I. J. parodė, kad jos vyras R. J. būdamas neblaivus iš jos reikalavo mašinos raktelių, ji raktelių nedavė. Ir tada abu susistumdė. Ji pati buvo neblaivi, gal per daug viską sureikšmino. R. J. jai įspyrė į koją 1 ar 2 kartus. Tada R. J. ją griebė už plaukų ir kažkaip nuvertė nuo laiptų stumdamas su ranka. Pusės ji neatsimena, nes buvo išgėrusi ir išsigandusi. Mašinos rakteliai buvo pas ją. R. J. raktų ir prašė. Tada ji nuėjo į vonios kambarį nusiprausti, R. J. atėjęs rėkė ant jos, kad raktelių nedavė. Dabar neatsimena, ar R. J. ją vonioje mušė, gal ne, apklausoje sakė, kad mušė, nes ji buvo šoke, tiek susinervinusi, kad nežino, ką ji pasakė. Na tik terasoje ir virtuvėje apsistumdė. Tai virtuvėje apsižodžiavo ir R. J. jai įspyrė 2 kartus į koją, į kurią nežino ir tada jai išėjus į terasą, R. J. jai griebė už plaukų ir patempė ir ji pargriuvo ant laiptų. Užsigavo ant laiptų petį, liko mėlynė. Vonioje neatsimena, ar ją mušė, nes buvo tokioje būsenoje, bei pati išgėrusi. Jai skaudėjo labai petį, kai griuvo nuo laiptų ir trenkėsi kažkur, tik kitą dieną pamatė, kad petys mėlynas. R. J. jai skalbiklio buteliu į veidą netrenkė, pasakė taip, nes buvo susinervinusi ir išgėrusi. Šiuo metu su R. J. susitaikė, jos atsiprašė, R. J. pretenzijų neturi. Smurtavo pirmą kartą. R. J. parodė, kad jis I. J. parodymus girdėjo, juos suprato, tvirtina I. J. parodymus, tai yra I. J. sako panašiai galima pakoreguoti. Visų pirma I. J. niekas nespardė, neneigia, kad abu apsistumdė, paprasčiausia apsistumdė terasoje ir apsistumdymo metu gal jis kažkaip paėmė I. J. už plaukų, bet už plaukų jis I. J. netempė. Terasoje yra medinės grindys ir žiemą jos būna slidžios, tai gal susistumdymo metu I. J. paslydo ir griuvo. Tyčia jis I. J. negriovė, jam iš viso reikėjo tik raktelių, nenorėjo, kad taip gautųsi, nenorėjo I. J. sužaloti. Jis nebūtų pats važiavęs su mašina, pas jį žmogus turėjo atvažiuoti. Jis I. J. nespyrė. I. J. jis atsiprašė, ji jam atleido ir jie abu susitaikė (b. l. 38-39). 2019 m. balandžio 29 d. I. J. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl 2019 m. vasario 16 d. dienos įvykio, ji pati daug ko neatsimena, buvo išgėrusi, nes turėjo svečiuose drauges ir vartojo alkoholį. Tarp jos ir R. J. įvyko žodinis konfliktas, dėl mašinos raktelių, abu neblaivūs susiginčijo. Ji pyko ant R. J., nes manė, kad R. J. girtas važiuos ir nedavė mašinos raktelių, tik dėl to. O R. J. būdamas neblaivus taip pat jai nenusileido ir abu susistumdė, kai R. J. bandė iš jos atimti mašinos raktelius. Per tą apsistumdymą, gal R. J. jai ir laikė paėmęs už plaukų už kuodo, o ji tuo metu griuvo ant laiptų ir atsitrenkė į terasos kampą. Virtuvėje jie tik ginčijosi dėl mašinos raktelių, R. J. sakė, kad jai nespyrė į koją, ji net nebežino kaip viskas tiksliai ir buvo, buvo išgėrusi, susinervinusi, ji meluoti tikrai nenori, gal per daug tuo metu neblaivi buvo, viską sureikšmino ir perdėtai nupasakojo, gal ir nespyrė R. J. jai. O susižalojimai pas ją nuo griuvimo, gal dar kur nors užsigavo. Vonioje ji ir R. J. tik rėkė vienas ant kito ir viskas. Tikrai abu susitaikė ir ji R. J. jokių pretenzijų neturi, nepyksta ant jo ir myli R. J.. Taip gavosi dėl alkoholio nori, kad ši byla būtų nutraukta. R. J. jos nuoširdžiai atsiprašė. Ji meluoti tikrai nenorėjo tiesiog dėl girtumo, piktumo taip viskas gavosi. Su R. J. nori toliau ramiai gyventi, nėra šeimų be dūmų (b. l. 40-41).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. L. dėl tiriamų byloje aplinkybių parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjas, 2019 m. vasario 16 d. tamsiu paros metu gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje soduose (duomenys neskelbtini). Nuvyko į vietą su kolega R. K., namuose durys buvo praviros, užėjo į vidų. Pamatė iš vonios išeinantį kaltinamąjį R. J., kuris pasakė, kad tai jo nuosavybė ir kad jie išeitų. Jam buvo paaiškinta, kad gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuomet pamatė, kad vonioje, iš kurios išėjo R. J., ant grindų sėdi moteris, šlapia, purvina, susivėlus, verkia, rauda. Moteris pasakė, kad ją primušė vyras, už plaukų ištempė į lauką, tampė lauke, spyrė kelis kartus, sudavė su skalbiklio buteliu, ją vonioje prausė. Ant I. J. kaklo, rankų buvo žymės – mėlynės, paraudimai. Sakė, kad vyras geria ilgą laiką su pertraukom, kad smurtavo pirmą kartą. Ką ji pasakojo, buvo filmuojama su planšete. Abu, tai yra R. J. ir I. J., buvo matyti, kad apgirtę. Pasakius R. J., kad važiuos į policijos komisariatą, jis nuėjęs į kambarį išgėrė stiklinę degtinės su sultimis. Moteris buvo labai išsigandusi, ją nuvežė į ligoninės priėmimą, kad užfiksuotų padarytus sužalojimus, nes moteris sakė, kad jai spyrė į pilvą. Daugiau jokių liudytojų nebuvo, išskyrus vaikus, kurie buvo pasislėpę, užlipę į antrą aukštą. Jis (R. L.) vaikus matė, jie buvo išsigandę, sakė, kad girdėjo triukšmą. Bendravo su berniuku, apie 12-14 m.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad žiemą tikslios datos nurodyti negali, jam dirbant reagavimo skyriaus oper. grupėje kartu su tyrėju R. K. iš Vilniaus OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali, dėl smurto šeimoje. Nuvykus nurodytu adresu namo durys buvo praviros, lauke jau buvo tamsus paros metas. Jokio triukšmo nesigirdėjo. Jis užėjo į namo vidų, iš karto pamatė, kad išėjo vyras, kuris jam agresyviai pasakė „eik iš mano namų, čia privati nuosavybė“, jis ėjo tiesiai link to vyro per tokią patalpą ir patalpos gale, dešinėje pusėje buvo praviros vonios kambario durys. Vyras išėjo iš vonios ir ėjo į jį. Jis vyrui pasakė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto, paklausė, kas čia vyksta ir vonioje pamatė sėdinčią ant grindų, visą šlapią (rūbai šlapi) moterį, kuri verkė. Moters rūbai buvo visi šlapi, purvini, plaukai ištaršyti – susivėlusi. Ji verkė. Jis jos paklausė, kas nutiko, moteris verkdama pasakė, kad vyras jai kelis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas ir už plaukų iš namų ištempęs tampė po kiemą, o paskui vonioje ant jos pylė vandenį, prausė ją ir su skalbiklio buteliu vieną kažkur trenkė. Vyras rėkė „ką čia nusišneki, nieko čia nebuvo“. Bekalbant matėsi, kad abu sutuoktiniai yra neblaivūs. Jis vyrui pasakė, kad reiks važiuoti į policijos komisariatą, kad būtų išaiškintos visos įvykio aplinkybes, vyras nuėjęs į kambarį įsipylė degtinės stiklinę su sultimis ir išgėrė. Kambaryje matėsi, kad buvo girtauta, ant stalo stovėjo maisto likučiai bei buteliai. Pas moterį matėsi sužalojimai – mėlynės, kraujosruvos ant kaklo ir rankų. Moteris buvo labai išsigandusi ir ji aiškino, kad nesupranta, kas jos vyrui „užėjo“, nes smurtavo pirmą kartą prieš ją. Moteris pasakė, kad vyras girtauja su pertraukomis ilgą laiką. Moteris buvo pristatyta į Ukmergės skubios pagalbos skyrių dėl sužalojimų nustatymo, medikų apžiūrai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 64-65).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. K. parodė, kad yra Vilniaus VPK Operatyvaus valdymo poskyrio tyrėjas. 2019 m. vasario 16 d. su kolega R. L. nuvyko pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Durys buvo praviros, jie užėjo, viduje degė šviesa. Namuose buvo aršus vyriškis, varė juos iš namų, liepė parodyti orderį. Moteris buvo šlapia, apipilta vandeniu, sakė, kad ją sumušė vyras, kad ji buvo ištempta į lauką, kad vyras išmetė telefoną į lauką. Prisimena, kad moteris buvo išsigandusi, ant rankų buvo žymės, lyg ir ant kaklo ar veido. Jis (R. K.) išėjęs į lauką pažiūrėti, ar likę kokie tempimo pėdsakai, kolega pasiliko viduje. Jis (R. K.) kitų asmenų nesutiko. Moterį išvežė į ligoninę, o vyrą – į policijos komisariatą.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė teismo ekspertė R. G. patvirtino savo duotą išvadą ir parodė, kad I. J. buvo atvykusi į Vilniaus skyrių 2019 m. vasario 20 d. 9 val. 00 min., buvo apžiūrėta gyvai. Pilve nebuvo sužalojimų, veide taip pat nebuvo, buvo kakle, smulkių kraujosruvų dilbyje ir petyje, šlaunyje buvo masyvi kraujosruva. Vienkartiniu nugriuvimu tokiose skirtingose lokalizacijose sužalojimų padaryti neįmanoma, nes vienas sužalojimas yra kaklo dešinėje, kitas – kairėje šlaunyje, tai yra, priešingoje pusėje. Tai daugybiniai sužalojimai, be to, kairėje šlaunyje kraujosruva gali būti padaryta atsitrenkus, bet pagal požymius būdinga ne griuvimo metu galinčiam atsirasti sužalojimui, o nuo smūginio poveikio, kakle esantis nubrozdinimas būdingas nagams, bukam paviršiui, krūtyse buvo smulkios kraujosruvos, jos būdingos pirštams. Nugriuvus nuo laiptų kraujosruvos krūtyje neatsiranda ir dar tokios smulkios. Įprastomis aplinkybėmis mažai tikėtina, kad kakle galima pasidaryti sužalojimą nugriuvus terasoje. Pagal požymius, negalima paneigti, kad sužalojimai padaryti vienu metu, 3-6 dienų laikotarpyje.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti R. J. vaikai, D. J. ir D. J. parodymus duoti atsisakė (b. l. 161-162, 163-164).
Kaltinamojo kaltei padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytųjų paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14).
Iš blaivumo testo matyti, kad 2019 m. vasario 16 d. R. J. nustatytas 2,63 promilės girtumas, I. J. nustatytas 1,06 promilės girtumas (b. l. 68).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos matyti, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 00 val. 25 min. gautas pranešimas, pranešėjas I. J., telefono numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vyras kelia ranką prieš žmoną, girdisi triukšmas, jėga atėmė telefoną iš žmonos, vaikas verkia, žmona prašo paskubėti (b. l. 141-146).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo dėl informacijos matyti, jog iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 16 d. yra užfiksuotas vienas skambutis, jo įrašas pateikimas (b. l. 145-146).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. K. tarnybinių pranešimų 2019 m. vasario 16 d. matyti, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rastas girtas R. J. ir neblaivi jo žmona I. J., kuri papasakojo, kad vyras namuose ir namo kieme smurtavo prieš ją, tampydamas už plaukų, įspirdamas į pilvą, du kartus į koją, du kartus plastikiniu buteliu sudavė į veidą (b. l. 1, 66-67).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog jame užfiksuota informacija, kaip I. J. pasakoja atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams apie patirtą nuo sutuoktinio R. J. smurtą (b. l. 128).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. K. 2019 m. vasario 16 d. nutarimo matyti, jog I. J. pripažinta nukentėjusiąją (b. l. 26).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. išvados Nr. G 616/2019(01) matyti, kad I. J., gim. 1984 m., padaryta odos nubrozdinimai kakle, poodinės kraujosruvos krūtyse, dešiniame petyje, dilbiuose, kairėje šlaunyje, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausia aštuoniais trauminiais poveikiais, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku ir būdu (b. l. 47).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. J. ir nukentėjusioji I. J. nedavė parodymų. Nei nukentėjusioji, nei tuo metu įtariamasis R. J. nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, jų parodymai duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl šių apklausų metu gauti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra beverčiai ir niekiniai. Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-693/2016). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis matyti, jog nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo pabaigoje, atsisakė (pakeitė) ikiteisminio tyrimo parodymų, duotų iš karto po įvykio teigdama, kad 2019 m. vasario 16 d., apie 00 val. 20 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), fizinis smurtas nebuvo naudojamas, įvyko tik žodinis konfliktas, be to, ji teigė aplinkybių nebeprisimenanti, nes buvo išgėrusi alkoholio ir susijaudinusi, o dabar su vyru R. J. susitaikė ir pretenzijų jam neturi. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, atsisakydama duoti parodymus.
Tačiau tokie nukentėjusiosios parodymai skyrėsi nuo jų parodymų, duotų netrukus po įvykio ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui R. K. (b. l. 24-25), todėl teismas, tam, kad išsiaiškinti parodymų keitimo priežastis, vertina ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus su kitais duomenimis, esančiais byloje. Ar padaryta nusikalstama veika, teismas vertina, remdamasis nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais iš karto po įvykio (b. l. 24-25), 2019 m. vasario 16 d. policijos pareigūno R. K. tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 66-67), šio pareigūno bei kartu su juo į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno R. L. parodymais duotais teisme, BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 141-144) ir teisme išklausyto BPC pateikto telefoninio pokalbio įrašo (b. l. 146) duomenimis, kuriais nustatyta, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 00 val. 25 min. pagal gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai R. L. ir R. K., kurie teisme patvirtino, kad įvykio vietoje buvo vyriškis ir moteris, jie abu buvo neblaivūs, kitų suaugusių asmenų bute nebuvo. Policijos pareigūnas R. L. parodė, kad matė vaiką, kuris tik paaiškino, kad girdėjo triukšmą, būdamas antrame aukšte, tačiau moteris – I. J. patvirtino, kad vyriškis jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, už plaukų ištempė į lauką, tampė lauke, spyrė kelis kartus, sudavė su skalbiklio buteliu. Ir R. L. ir su juo atvykęs pareigūnas R. K. patvirtino, kad ant moters kūno matėsi smurto žymės, tai yra paraudimai, mėlynės, moteris sėdėjo vonioje ant grindų, visa šlapia (rūbai šlapi), verkė, jos plaukai buvo išsitaršę. Įvykio vietoje nukentėjusiosios I. J. pokalbis su atvykusiais policijos pareigūnais užfiksuotas vaizdo įraše prie bylos (b. l. 128). Tai pažymėta ir pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 20). Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2019 m. vasario 16 d. apklausus liudytoja I. J., ji iš esmės patvirtino šias pirmines įvykio aplinkybės, nurodė, virtuvėje sutuoktinis R. J. jai vieną kartą įspyrė į kairę koją, kai ji išėjo į verandą, atėjęs R. J. griebė jai už plaukų ir per laiptus pargriovęs ištempė į lauką ant pievos ir tampydamas už plaukų po žemę reikalavo automobilio raktų. Kai ji grįžo namo į vonią, R. J. vėl atėjo prie jos ir vieną kartą įspyrė į kairę koją ir vieną kartą į pilvą, apipylė vandeniu ir paėmęs plastikinį skalbiklio butelį du kartus trenkė jai per veidą. Pažymėtina, jog šioje apklausoje BPK 182 straipsnio pagrindu I. J. buvo išaiškintos BPK 81 straipsnyje, 83 straipsnyje ir 163 straipsnyje numatytos jos, kaip liudytojos, teisės ir pareigos bei atsakomybė, I. J. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir su tuo ji sutiko, pasirašė. Tai, jog tokie nukentėjusios parodymai nebuvo ir negalėjo būti įtakoti bylą tyrusių tyrėjų, patvirtina aplinkybė, jog 2019 m. balandžio 29 d., praėjus daugiau, nei 2 mėnesiams, įvertinus tai, jog nukentėjusioji turėjo pakankamai laiko nusiraminti ir apgalvoti susidariusią situaciją, akistatos su R. J. metu parodė, kad gal per daug viską sureikšmino, atsisakydama parodymų, kad sutuoktinis jai spyrė į pilvą ir skalbiklio buteliu sudavė į veido sritį, pažymėjo, jog R. J. jai įspyrė į koją, tampė už plaukų terasoje, ji nugriuvo. 2019-04-29 papildomos apklausos metu I. J. parodė, jog su vyru susitaikė, jis atsiprašė ir šiam pretenzijų neturi, pažymėdama, kad su sutuoktiniu apsistumdė. Atkreiptinas dėmsys, jog nukentėjusioji I. J. priėmė sprendimą vykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, apžiūrėta ketvirtą parą po įvykio, jai nustatyti odos nubrozdinimai kakle, poodinės kraujosruvos krūtyse, dešiniame petyje, dilbiuose, kairėje šlaunyje, kietu buku daiktu (daiktais), padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros, vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 47). Teismo posėdžio metu specialistė teismo ekspertė R. G. patvirtino savo išvadą, paaiškindama, jog vienkartiniu nugriuvimu tokiose skirtingose lokalizacijose sužalojimų padaryti neįmanoma, nes vienas sužalojimas yra kaklo dešinėje, kitas – kairėje šlaunyje, tai yra, priešingoje pusėje. Pagal požymius, sužalojimai padaryti vienu metu, 3-6 dienų laikotarpyje.
Be to, byloje esantys BIRT duomenys bei teisme perklausytas BPC pateiktas telefoninis įrašas patvirtina, kad dėl įvykusio incidento į BPC skambino būtent I. J., kuri informavo, kad neblaivus sutuoktinis girtas nori vairuoti, girdisi, kad triukšmauja, puola muštis, kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 16 d. patvirtino, jog pagalvojo, kad žmona I. J. jį gąsdina su policija, paėmė iš žmonos rankų mobilų telefoną ir atidaręs lauko duris telefoną išmetė į lauką (b. l. 92-93).
Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, gauti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir patikrinti įstatymo nustatytais proceso veiksmais, tokie ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas jais neabejoja ir vadovaujasi, jų nepaneigė teismo posėdyje apklausti liudytojų R. L. ir R. K. parodymai. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji galėjo patirti kokį nors pareigūnų spaudimą, apie tai ji neužsiminė ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų veiksmų neskundė.
Kaltinamojo R. J. tyčią sukelti nukentėjusiajai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius įrodo jo atlikti veiksmai, kurie įrodyti specialisto išvada, liudytojų R. K. ir R. L. parodymais, patvirtinančiais, kad prieš I. J. panaudotas smurtas, po ko nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, dėl to ji ėmėsi aktyvių veiksmų, teikdama paaiškinimus atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, vėliau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, sutikdama būti pripažinta nukentėjusiąja.
Teismo įsitikinimu, byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl remdamasis byloje esančiais rašytinais įrodymais bei juos atitinkančiais liudytojų parodymais, pripažįsta, jog pilnai įrodyta, kad R. J. padarė šią veiką.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad R. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą šeimos nario sveikatai. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas du kartus Lietuvoje, teistumas išnykęs, paskutinį kartą teistas 2012 m. už nesunkų kūno sužalojimą Airijoje (b. l. 111-112), iki 2019 m. ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, taigi kaltinamojo veiką galima vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio. Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi dvi galiojančias nuobaudas, baudos sumokėtos (b. l. 108-109), į psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitas neįrašytas (b. l. 92-93), užsiima individualia veikla (b. l. 106-107), augina du vaikus (b. l. 155).
Teismas, atsižvelgia į tai, jog R. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuria nepadaryta ženkli žala, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė ir su ja skirti įpareigojimai R. J. elgesiui teigiamo poveikio nepadarys, viešųjų darbų ir arešto bausmė jam taip pat neskirtina, nes kaltinamasis dirba, užsiima individualia veikla, išlaiko šeimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. J. skirtina sunkiausia sankcijoje numatyta bausmė, tačiau jos dydis nustatytinas nežymiai didesnis už minimalų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. J. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2016 m. vasario 16 d. 00 val. 45 min. iki 2016 m. vasario 16 d. 18 val. 00 min., tai yra 1 (viena) diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti R. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad R. J. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų.
Pažymėtina, jog nors kaltinamasis nepripažino kaltės, nedavė parodymų, tačiau teismo posėdžio metu parodė, jog atsiprašė nukentėjusiosios, ką ji taip pat patvirtino, išreiškė apgailestavimą, kad įvyko, kas įvyko, norą toliau darniai gyventi šeimoje ir auginti vaikus. Teismo vertinimu pats baudžiamasis procesas turėjo didelę reikšmę kaltinamojo elgesiui, jis neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų. R. J. dirbantis, rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti R. J. galimybę pasitaisyti, sprendžia jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam teisės normoje numatytam laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. R. J. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sutuoktinę, todėl BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu kaltinamajam R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo laikas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-95), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) iš įvykio vietos paimtas skalbiklio butelis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2019 m. balandžio 3 d. kvitą B serija BBB Nr. URPK001125 (b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;
2) kompiuterinės laikmenos (2 vnt. CD) su vaizdo medžiaga iš įvykio vietos ir garso įrašu iš BPC, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. J. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. J. skirti įpareigojimus:
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;
- tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. J. taikytą laikiną sulaikymą nuo 2016 m. vasario 16 d. 00 val. 45 min. iki 2016 m. vasario 16 d. 18 val. 00 min., tai yra 1 (vieną) dieną, įskaityti į paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienoms.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu kaltinamajam R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) iš įvykio vietos paimtą skalbiklio butelį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate pagal 2019 m. balandžio 3 d. kvitą B serija BBB Nr. URPK001125, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
2) kompiuterines laikmenas (2 vnt. CD) su vaizdo medžiaga iš įvykio vietos ir garso įrašu iš BPC, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.