- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- 2-301-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00087-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- M. M.
2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.4; 2.6.1.6.1; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5
2020 m. liepos 3 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės bankrutavusios M. M. individualios įmonės (toliau - ir M. M. IĮ) ieškinį atsakovei D. S., trečiajam asmeniui M. M. dėl restitucijos taikymo sandorius pripažinus negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutavusi M. M. individuali įmonė nurodė, kad ji buvo pareiškusi ieškinį atsakovei prašydama pripažinti negaliojančiomis 2014 m. birželio 20 d. pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė medvežę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Medvežė) ir 2014 m. birželio 21 d. tų pačių šalių sudarytą Medvežės panaudos sutartį, pagal kurią atsakovė ją perdavė valdyti ir naudoti ieškovei, taikyti restituciją natūra ir Medvežę grąžinti ieškovei, o, jei ji neišsaugota - priteisti ieškovei iš atsakovės 64 349,56 Eur. Teismo sprendimo dalis, kuria minėti sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, yra įsiteisėjusi, o iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas perdavė tik bylos dalį dėl restitucijos taikymo. Ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo ir ieškovei iš atsakovės priteisti 64 700,00 Eur, nes pagal bylos duomenis Medvežės pas atsakovę nėra, jos buvimo vietos nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neatskleidė.
Ieškovės atstovo vertinimu, iš atsakovės ieškovei pinigais restitucijos pagrindu turi būti priteista 64 700,00 Eur, nes: 2005 m. lapkričio 2 d. Medvežė buvo įsigyta už 198 215,94 Eur ir tai buvo tuo metu Lietuvoje retas ir vertingas turtas; iki pirkimo pardavimo sandorio sudarymo Medvežė buvo kapitališkai suremontuota ir tinkamos būklės; atsakovė tik ją įsijusi suteikė naudotis ieškovei pagal panaudos sutartį ir iš to 2015-2017 metais gavo materialinės naudos; tai kvalifikuoto specialisto nustatyta reali Medvežės rinkos vertė ginčijamo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo dienai, nustatyta įvertinus turto nusidėvėjimo laipsnį ir rinkos kainas; nors Medvežė buvo areštuota, atsakovė ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai ir nedėjo pastangų, kad būtų nustatyta Medvežės buvimo vieta, kad ją būtų galima apžiūrėti ir nustatyti realią konkrečią šio turto rinkos kainą arba restituciją taikyti natūra; ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir jo vienas iš požymių yra Medvežės perleidimo sandorio sudarymas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko be svarbių priežasčių. Atsiliepime į ieškinį bei kituose procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės, nes jokios Medvežės iš trečiojo asmens ar jo įmonės nepirko, dokumentų nepasirašinėjo, pinigų už ją nemokėjo, šiuo turtu nedisponavo ir jo neturi. Tvirtina, kad trečiasis asmuo M. M. elgėsi nesąžiningai, suklastojo dokumentus, pasinaudojo apgaule gautais jos asmens duomenimis, todėl jis turėjo būti atsakovu. Dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo pagal jos pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vertina, kad ginčo sandoriai sudaryti trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų pagrindu.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M. į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijami sandoriai teisėti, kadangi Medvežės pardavimo atsakovei metu įmonė turėjo tik einamųjų, o ne ženkliai pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, be Medvežės turėjo kito vertingo turto, todėl ginčijamų sandorių sudarymu nebuvo pažeisti nei įmonės, nei kreditorių interesai. Paaiškino, kad atsakovė Medvežę buvo perdavusi naudotis įmonei, tačiau 2017 m. gegužės 30 d. gavęs atsakovės pretenziją Medvežę atsakovei grąžino nurodydamas, kur Medvežė randasi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl restitucijos taikymo tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. vasario 25 d. įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr2-403-278/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-347-881/2020 (toliau – teismų sprendimai), turinčiuose šioje byloje prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 2 punktas), visiškai patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuspręsta pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 20 d. M. M. IĮ ir D. S. sudarytą pirkimo pardavimo sandorį, kuriuo individuali įmonė pardavė, o D. S. už 1 210 Lt (350,44 Eur) nupirko Medvežę, bei 2014 m. birželio 21 d. M. M. IĮ ir D. S. sudarytą Medvežės panaudos sutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-347-881/2020 buvo nutarta panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą sudaro faktinės ir aplinkybės ir teisiniai argumentai, susiję su tuo, ar, sandorius pripažinus negaliojančiais nuo sudarymo momento, yra pagrindas taikyti restituciją, jei pagrindas taikyti restituciją yra, nustatyti, kokia restitucijos forma taikytina, ir, jei ji taikytina pinigais, kokia pinigų suma iš atsakovės priteistina ieškovei.
Bylos duomenys rodo, kad pripažinto negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 20 d. M. M. IĮ ir D. S. sudaryto pirkimo pardavimo sandorio dalyku buvo Medvežė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurią M. M. individuali įmonė 2005 m. lapkričio 2 d. įsigijo už 198 215,94 Eur ir kuri 2014 m. birželio 10 d. pabaigos aktu buvo perleista M. M. IĮ nuosavybėn (1 t., b. l. 19-27, 30).
Tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas. Taikydamas restituciją visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).
Pripažinus negaliojančiu aukščiau paminėtą sandorį, sprendžiama, ar restitucija šioje byloje taikytina (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.222 straipsnis, 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Pripažinęs sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikydamas restituciją, teismas turi išsiaiškinti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima į jį nukreipti išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 341/2013).
Teismo nuomone, šioje byloje restitucija turi būti taikoma, nes atsakovė, būdama protinga ir atidi pirkėja, prieš įsigydama Medvežę, prieinamomis priemonėmis turėjo pasidomėti, ar pardavėjas ir jo individuali įmonė neturi pradelstų skolų kitiems kreditoriams, ar netaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šias pareigas atliko, nors tokias galimybes turėjo, kadangi pagal bylos duomenis yra dirbusi trečiojo asmens įmonėje ir su juo tam tikru laikotarpiu palaikė artimus santykius. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ginčo turtą ji įsigijo už nepagrįstai mažą 350,44 Eur (1 210 Lt) ir aiškiai rinkos kainos neatitinkančią kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-565/2008). Įsiteisėjusioje 2019 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismo sprendime Nr. 2-403-278/2019 konstatuota, kad „Įvertinus, kad pagal bankrutavusios įmonės pateiktą J. A. atliktą transporto priemonės įvertinimą, nustatyta, jog sandorio sudarymo metu medvežės (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė buvo 64 700 Eur, konstatuotina, kad tiek įmonės savininkas M. M., parduodamas transporto priemonę ir tuo pažeisdamas kreditorių interesus, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į medvežę, tiek ir D. S., įsigydama medvežę itin maža kaina, buvo nesąžiningi, nes sudarant sandorį, atsakovė turėjo domėtis transporto priemonę parduodančios šalies turtine padėtimi, kokiu tikslu yra perleidžiama transporto priemonė ir akivaizdu, kad suprato, jog medvežės vertė yra ženkliai didesnė nei 1 210 Lt (350,44 Eur). Be to, atsakovė žinojo, kad minėta transporto priemonė įmonei yra reikalinga vykdyti ūkinei veiklai, nes sekančią dieną po įsigijimo sudarė medvežės panaudos sutartį su įmone. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad M. M. ir D. S. minėtu metu gyveno kartu, todėl neatmestina, jog atsakovei buvo žinoma M. M. individualios įmonės finansinė būklė bei tai, kad įmonė turi kreditorių, o parduodama savo turtą įmonė, jos savininkas siekia išvengti skolų išieškojimo nukreipimo į transporto priemonę. Iš bylos duomenų matyti, kad įgijusi nuosavybę į miškovežę, atsakovė D. S. su M. M. įmone sekančią dieną, 2014-06-21, sudarė transporto priemonės panaudos sutartį, galiojančią iki 2019-12-31 (b. l. 33), kas rodo, jog atsakovei transporto priemonė aiškiai nebuvo reikalinga. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2014-06-20 sudarytu sandoriu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be to, sandoris prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei ir buvo sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.5, 1.80-1.81, 1.86 straipsniai).“ Taigi, tarpusavio ryšius palaikę asmenys iš esmės elgdamiesi nesąžiningai susitarė realizuoti su mokumo problemomis susiduriančios ieškovės turtą už subjektyviai nustatytą mažą kainą, taigi atsakovė negali būti laikomas sąžininga turto įgijėja. Todėl ji turėjo numatyti sudaromų sandorių negaliojimo/nuginčijimo pasekmes bei prisiėmė jų atsiradimo riziką, įskaitant ir restitucijos taikymo pasekmes sandorio negaliojimo atveju.
Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Kadangi bankroto proceso tikslas yra kuo operatyviau ir kiek įmanoma tenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, teismo vertinimu, specifinės paskirties turto grąžinimas natūra nulemtų papildomų veiksmų atlikimą ir papildomas išlaidas bankrutavusiai įmonei, nepagrįstai iškreiptų bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių bei atsakovės interesų užtikrinimo pusiausvyrą. Tačiau nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas natūra (priteisiant bankrutavusiai įmonei iš atsakovės Medvežę) iš esmės nėra galimas, kadangi bylos duomenys (Medvežės pirkimo pardavimo sutarties, pinigų sumokėjimo kvito, panaudos sutarties, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus duomenys apie Medvežės registraciją atsakovės vardu, atsakovės advokatės V. Z. kontoros 2017 m. gegužės 30 d. trečiajam asmeniui M. M. adresuota pretenzija, kuria reikalaujama iki 2017 m. birželio 12 d. grąžinti be teisinio pagrindo pasisavintą ir naudojamą Medvežę, atsakovės paaiškinimai antstolei, kad Medvežę 2014 -2015 metais pasiėmė trečiasis asmuo ir kt. (1 t., b. l. 107, 122 -124)) patvirtina, kad pripažinto negaliojančiu sandorio dalykas – Medvežė – atsakovei buvo perduota, tačiau po panaudos sutarties su ieškove sudarymo atsakovė realiai Medvežės nebevaldo ir ji nėra jos žinioje. Trečiasis asmuo, nors nurodė, kad jis atsakovei Medvežę grąžino, nurodydamas, kur ji yra, tačiau šis jo paaiškinimas nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais, atsakovė Medvežės grąžinimo jai faktą neigia, todėl paaiškinimas vertinamas kaip neįrodyta prielaida. Kadangi daroma labiausiai tikėtina išvada, kad Medvežė atsakovei D. S. nebuvo grąžinta, restitucijos taikymas natūra negalimas, o restitucija atliekama ieškovei sumokant ekvivalentą pinigais.
CK 6.147 straipsnyje numatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą ir šioje byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teismas, nustatydamas iš atsakovės ieškovei priteistiną ekvivalentą pinigais, atsižvelgia į šias turto vertę didinančias ir mažinančias aplinkybes. Medvežė 2005 m. lapkričio 2 d. buvo įsigyta už 198 215,94 Eur. 2011 m. rugsėjo 6 d.. Draudimo polise nurodyta, kad Medvežės likutinė vertė buvo 105 334,80 Eur (1 t., b. l. 29). Pagal teismo eksperto J. A. įvertinimą konsultacinėje pažymoje Medvežės rinkos vertė pardavimo dienai (2014 m. birželio 20 d.) buvo 64 700 Eur (1 t., b. l. 34). Nors šioje pažymoje pažymėta, kad nustatant Medvežės vidutinę rinkos vertę ji nebuvo apžiūrėta, jos būklė nenustatyta, o surašyta pažyma yra tik informacinio pobūdžio ir neatitinka turto vertinimo ataskaitoms keliamų įstatymo reikalavimų, tačiau tai vis tiek yra vienas iš rašytinių įrodymų svarstant restitucijos taikymo klausimą. Šioje vietoje pažymėtina, kad nemokumo administratorius negali pateikti didesnės įrodomosios reikšmės įrodymų, nes Medvežės natūroje apžiūrėti nėra galimybių, kadangi atsakovė ir (ar) trečiais asmuo neatskleidžia, kur yra Madvežė, ir patys neteikia įrodymų apie jos galimą realią rinkos vertę. 2012 m. gegužės mėnesį Medvežei atlikto remonto vertė buvo virš 11 000 Eur (1 t., b. l. 108-110). Medvežė yra kilnojamasis turtas, pagamintas 2005 metais, tais pačiais metais perduotas naudotis individualios įmonės veikloje, įskaitant ir po 2014 m. birželio 20 d. panaudos sutarties sudarymo. Todėl iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. gruodžio mėnesį ir per bylos nagrinėjimo laikotarpį turtas turėjo dar labiau nusidėvėti, taigi, objektyviai negalėtų būti parduotas už tokią pat kainą, kaip 2014 m. birželio 20 d. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad 2000-2006 metų gamybos medvežių (duomenys neskelbtini) kainos, priklausomai nuo kompelktacijos, dirbto laiko, būklės ir kitų parametrų, svyruoja nuo 30 000 Eur iki 46 500 Eur (www.autoplius.lt; www.mascus.lt ir kt.). Nustatant turto vertę restitucijos taikymo atveju, kai nėra galimybės gauti patikimų įrodymų, reikia vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nepagrįstai perleistas turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).
Atsižvelgiant į virš išdėstytus argumentus daroma išvada, kad, ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma restitucija pinigais ir iš atsakovės D. S. ieškovei priteisiama 38 000 Eur už Medvežę, kurios natūroje grąžinti ieškovei nėra galimybės.
Kadangi ieškinys dėl esminių reikalavimų tenkinamas visiškai (iš dalies – dėl piniginio ekvivalento dydžio), o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą, tai bylinėjimosi išlaidos: 1060 Eur žyminis mokestis ir 14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės. Be to, iš atsakovės D. S. ieškovei priteisiama 190 Eur ieškovės išlaidų apmokėjus už transporto priemonės įvertinimą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymą; 1 t., b. l. 99-102, CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo tenkinti iš dalies.
Taikyti restituciją po 2014 m. birželio 20 d. M. M. individualios įmonės (juridinio asmens kodas 169284632) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos Medvežės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento.
Pritaikius restituciją iš atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei bankrutavusiai M. M. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas 169284632) 38 000 Eur.
Priteisti iš atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1060 Eur žyminio mokesčio, 14 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) ir 190 Eur bylinėjimosi išlaidų bankrutavusios M. M. individualios įmonės (juridinio asmens kodas 169284632) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.