Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2018 m. balandžio 21 d. apie 20.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 247, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 2,14 promilių girtumas).

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės metrologijos tarnybos Matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas 2006-03-08 Nr. 2089 su alkotesterio "Alcotest 6810" naudojimo instrukcija, 2006-03-08 Įsakymas Nr. V-21 dėl alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio "Alcotest 6810" metrologinio įteisinimo, 2017-12-30 UAB "Alkotesteris" direktoriaus M. A. raštas dėl alkotesterio "Alcotest 6810" naudojimo instrukcijos patvirtina, kad šis alkotesteris yra patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir leidžiamas naudoti. Alkotesteriu matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Leidžiamos paklaidos alkoholio koncentracija kraujyje ± 0,017 ‰ (iki 1,00 ‰), ± 1,7 % (nuo 1,00 ‰) (b. l. 12-24).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio "Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2005-02-17, savininkas- valdytojas yra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio "Toyota Prius“ (2005 m. gamybos) vidutinė kaina Lietuvoje 2018 m. balandžio mėnesį buvo 3440 Eur su PVM (b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2018-04-21 20.35 val. iki 2018-04-22 val. 13.28 val. (b. l. 36-37).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis R. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kvitu, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininką, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo R. V. duotais parodymais. Nors iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam R. V. kraujo mėginys nebuvo paimtas, tačiau pagal teismų praktiką apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatomas ne tik ištyrus asmens kraują, bet ir kitus duomenis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai (pvz., baudžiamosios bylos Nr. 1A-924/2012, A-910/2017, 1A-95-149/2017, 2K-2-2005, 2K-237/2009, 2K-237/2012, 2K-431/2017, 2K-121-697/2018). Alkotesterio „Alcotest 6810“ techniniai parametrai patvirtina, kad tikrinant blaivumą šiuo prietaisu yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje). Atsižvelgiant į tai, kad viena iš priemonių apsvaigimo nuo alkoholio faktui nustatyti yra alkoholio matuoklis, teismas daro išvadą, jog R. V. tinkamai nustatytas 2,14 promilių girtumas vairuojant transporto priemonę. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl laidavimo

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti jo tėvą A. V., kuris pateikė rašytinį prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 79).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-51/2010).

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis R. V. nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, Lietuvoje yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, už vairavimą esant neblaiviam anksčiau nėra baustas. 2017-12-13 jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės (BK 178 str. 1 d.) 2018-05-23 prokurorės A. P. nutarimu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. V. kaltę (b.l. 50-51, 89-92). R. V. 2015 -2016 m. buvo tris kartus baustas baudomis Vokietijoje už vagystes, tačiau Vokietijos Institucijų (AG Rottweil ir AG Villingen-Schwenn) nuosprendžių byloje nėra, paties kaltinamojo teigimu jis buvo baustas už smulkias vagystes, kas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 108 str.), todėl remiantis BK 5 straipsniu, numatančiu, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą, nėra pagrindo teigti, kad jis yra teistas už nusikaltimus užsienyje. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad R. V. du kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nebuvo šiurkštūs, baudą už ANK 417 str. 4 dalyje padarytą nusižengimą sumokėjo, apie kitos baudos sumokėjimą informacijos nėra, nuobaudos galiojančios (b.l. 52, 99). Kaltinamasis R. V. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, viso proceso metu nevengė atsakomybės, nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, savo veiksmais žalos nepadarė, yra jauno amžiaus, teigia supratęs kaltę ir padarė išvadas, kritiškai vertina savo elgesį, pažadėjo daugiau nepažeidinėti įstatymų, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Asmuo, kurį prašoma paskirti laiduotoju, A. V. yra kaltinamojo tėvas, jie palaiko artimus draugiškus santykius, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, sieja bendri interesai, laisvalaikio praleidimo būdai. Jis teigia, kad sūnus klauso jo nuomonės, sūnaus veiksmus dėl vairavimo išgėrus vertina blogai, pats alkoholio nevartoja. A. V. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, baustas vieną kartą 2013 m. už kelių eismo taisyklių pažeidimą (nežymų greičio viršijimą), tačiau tai nebuvo šiurkštus pažeidimas, bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 80, 100, 116, 117). A. V. teigia, kad gali kontroliuoti sūnaus elgesį, daryti jam teigiamą įtaką bei sutinka būti laiduotoju.

Įvertinęs A. V. asmenybę, jo pozityvią vertybinę orientaciją, požiūrį į kaltinamojo R. V. elgesį, artimus giminystės ryšius ir tarpusavio pasitikėjimą, gyvenimišką patirtį, į tai, kad yra vienos šeimos nariai, gyvena tame pačiame mieste (Vilniuje), juos vienija bendri interesai, mano, kad jis gali būti R. V. autoritetas ir daryti jam teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusižengtų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti paskirtas laiduotoju. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis R. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. vairuodamas neblaivus padarė vieną iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, žala nepadaryta, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl vairavimo teisės atėmimo terminą teismas nustato artimą vidurkiui, t. y. 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018-04-22 (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Prokuroras taip pat prašo konfiskuoti automobilio "Toyota Prius" vertę atitinkančią pinigų sumą – 3440 eurų.

Gynėja prašė šios poveikio priemonės netaikyti, nes kaltinamasis anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės būdamas neblaivus, stengiasi integruotis į visuomenę Lietuvoje po dešimties metų emigracijos, kur jo darbas buvo siuntų įmonėje. Automobilis, kurį vairavo R. V. negali būti laikoma nei nusikaltimo įvykdymo priemone, nei įrankiu, kadangi tai yra baudžiamosios veikos, numatytos BK 281 str. 7 dalyje sudėties elementas. Jei nebūtų vairuojama transporto priemonė, tai ir nebūtų įmanoma įvykdyti šitą veiką. Tuo tarpu nusikaltimo padarymo priemonė, įrankis apibrėžiami kaip daiktai, tam kad būtų sudarytos sąlygos lengviau nusikalsti ir, kad nusikalstama veika būtų įvykdyta sklandžiai.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilis yra laikomas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios tokio nusikaltimo padarymas nebūtų įmanomas. Transporto priemonė (automobilis) yra didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas nėra įstatymo uždraustas, tačiau įstatymas leidžia vairuoti asmeniui, esant blaiviam ir turinčiam specialią teisę tai daryti, o vairavimas, esant neblaiviam, įstatymo draudžiamas, sukeliantis jame numatytas teisines pasekmes. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas (kasacinės nutartys Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018). Byloje nustatyta, kad R. V., vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, tiesiogiai panaudojo šią tranpsorto priemonę nusikalstamai veikai padaryti, todėl jo vairuotas automobilis yra nusikaltimo priemonė BK 72 straipsnio prasme. R. V. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Kaip matyti šioje byloje, automobilis "Toyota Prius", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika ir kuris yra nusikaltimo priemonė, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui – J. Š., iš kurio R. V. automobilį buvo išsinuomojęs. Savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. V. panaudos išsinuomotą transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (vairuos būdamas neblaivus), todėl ši transporto priemonė negali būti konfiskuota. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. V. neskiriama bausmė, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereiškia, jog asmuo gali išvengti savo elgesio neigiamų pasekmių, visuomenės interesas turi būti užtikrinamas siekiant realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų įstatymams priešingo savo elgesio negatyvias pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė - 3440 eurų. Išimtinių aplinkybių, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. 2018-04-22 paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01134318) paėmimas (b. l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir šis dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. V. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę -uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. V. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio "Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3440 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01134318) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir perduoti šį dokumentą VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. V., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.