Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-520-1057/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
1-520-1057/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44509-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-520-1057/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44509-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,kaltinamajam E. B. ir jo gynėjai advokato padėjėjai J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent – jis, 2022 m. lapkričio 23 d., apie 15.06 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai 2022 m. lapkričio 23 d., 15.23 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0736“, patikros sertifikato Nr. 1713801, jam nustatytas 2.22 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2022 m. lapkričio 23 d. jam paskambino, kad privalo iš autoserviso pasiimti automobilį, jis ir vairavo, padarė klaidą. Suprato, kad tai lemiama jo klaida. Buvo išgėręs. Išklausė 4 valandų kursą. Mašina jo. Gailisi, padarė klaidą. Laiduotojas jo sūnus, jis nuo jo gyvena gal kilometras, tame pačiame mikrorajone. Bendrauja nuolatos, ir telefonu. Bendrauja su sūnaus vaikais, su marčia. Gyvena su žmona. Žmona jį barė. Žmona turi vairuotojo pažymėjimą, bet neturi praktikos. Jaučiasi kaltas prieš šeimą.

Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikęs būti laiduotoju L. B. nurodė, kad jo darbas susijęs su (duomenys neskelbtini), kurie turi (duomenys neskelbtini) sunkumų. Posėdis tai tik pradžia. Tai nėra kodavimas. Tėčiui implantuotas implantas, kuris metus neleidžia skaldyti alkoholio. Jei jis išgertų alkoholio, jį pykintų, pakiltų spaudimas, tai biologinis alkoblokas. Jis buvo apsuptas (duomenys neskelbtini), kai išėjo į (duomenys neskelbtini), jis patyrė didelę emocinę krizę. Jis geriausias (duomenys neskelbtini) žinovas. Tėtis gavo pamoką, pasmerkimą ir palaikymą. Jis dabar yra atsigavęs. Jis yra vyriausias sūnus. Jam svarbi jo nuomonė. Jis klausdavo jo nuomonės. Pradžioj jis prisipažino dėl įvykio. Jį reikia palaikyti ir paskatinti. Jis tikrai supranta kas įvyko.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. B. parodė, kad 2022 m. lapkričio 23 d.,apie 08.00 val. savo automobilį ,,BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvarė į automobilių servisą (duomenys neskelbtini). Palikus ten automobilį, nuėjo į savo garažą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie 09.30 val. išėjo iš garažo, ir nuėjo link namų (duomenys neskelbtini). Namuose turėjo alkoholinio gėrimo 0,200 ltr. trauktinės ,,Dainava“ , kurią išgėrė. Apie 14.00 va. gavo pranešimą iš serviso, kad automobilis sutaisytas ir 14.30 val. nuėjo pasiimti savo automobilio iš serviso. Pasiėmus automobilį, važiavo link namų (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 15.00 val., pastatė automobilį, užgesino variklį, automobilyje turėjo 0,350 l trauktinės ,,trejos devynerios“ , ir ją visą išgėrė. Po ko išlipo iš automobilio ir jį užrakino. Nueinant, pamatė link jo einančius policijos pareigūnus. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas E. B. patvirtino pirminės įtariamojo apklausos metu duotus parodymus ir patikslino, jog 2022 m. lapkričio 23 d. alkoholinį gėrimą ,,trejos devynerios“ vartojo prieš vairuojant automobilį, kai atėjo į servisą, ir pasiėmė jam priklausantį ,,BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsisėdęs, minėtą buteliuką ir pavartojęs, kiek išgėrė nelabai prisimena, buteliuką įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Po to nuvažiavo link namų, (duomenys neskelbtini), namo kieme priparkavo automobilį, ir išlipo eiti link laiptinės, kai pasivijo policijos pareigūnai, pirminės apklausos metu suklydo pasakęs, kad vartojo sustojęs prie namų, nes tuo metu jam taip atrodė (b. l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad 2022 m. lapkričio 23 d., apie 14.50 val., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini), kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę išvažiavo automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, namų numeracijos didėjančia tvarka. Jis važiavo pastarajam iš paskos. Automobilio „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė jam įtarimą, kad gali būti neblaivus, nes važiavo labai lėtai, apie 15 km/val. greičiu, kartais nesilaikant savo eismo juostos ir beveik išvažiuojant į priešpriešiniam eismui skirtą juostą. Kadangi jo važiavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, jis nedelsiant paskambino pagalbos telefonu 112 ir apie tai pranešė. Važiuojant jam iš paskos nuolat pranešinėjo minėto automobilio važiavimo kryptį. Matė, kad automobilyje vairuotojas yra vienas, keleivių nebuvo. Po kurio laiko automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį kiemą kur sustojo stovėjimo vietoje. Jis sustojo netoliese ir laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, minėtą vairuotoją stebėjo. Automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parkavosi ilgai, apie porą minučių, o sustojus pastarojo vairuotojas išlipo iš automobilio. Tai buvo vyresnio amžiaus, tikslaus amžiaus nenurodys, su (duomenys neskelbtini) barzda vyriškis. Jam išlipus į kiemą įvažiavo policijos ekipažas, kurio pareigūnai sustojo prie minėto vairuotojo ir jį sulaikė. Laukiant policijos pareigūnų, šio vairuotojo nebuvo pametęs iš akiračio, sustojęs, savo automobilyje alkoholinių gėrimų pastarasis nevartojo. Vėliau bendraujant su atvykusiais policijos pareigūnais, sužinojo, kad vairuotojui nustatytas girtumas ir kad jis vairavo neblaivus (b. l. 4).

Šalies argumentai

G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d., apie 15.00 val., palaikant viešąją tvarką bei užtikrinant saugų eismą kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju E. A., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, su automobiliu „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėjas važiuoja iš paskos. Vėliau pranešėjas nurodė, kad automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, vairuotojas dar automobilyje. Iš karto atvykus nurodytu adresu buvo pastebėtas vyras išlipantis iš minėto automobilio. Vyras atrodė neblaivus, sunkiai kalbėjo, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nustatyta, kad vairuotojas yra E. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nurodė, kad vartojo alkoholį maždaug prieš 30 min. ir tada nuvažiavo į garažą pasiimti suremontuoto automobilio. Pranešėjas P. S. nurodė, kad pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį ir iš karto paskambino telefono numeriu 112 pranešti apie įvykį. Pranešėjas visą laiką važiavo iš paskos, kai automobilis sustojo adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas taip pat sustojo netoliese ir visą laiką stebėjo vairuotoją. Vairuotojui pirmu pūtimu, apie 15.06 val., nustatytas 2,34 prom. girtumas, antru pūtimu, apie 15.23 val., nustatytas 2,22 prom girtumas (blaivumas patikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0736“, patikros sertifikato Nr. 1713801). Atvykęs ekipažas V1746 įformino įvykį. Įvykis filmuotas V8043 automobilio kameromis (b. l. 12).

I. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d., apie 14.56 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. A. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad automobilis automobiliu „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja per ištisines linijas. Pastarasis važiuoja link (duomenys neskelbtini). Jis sujungė su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Atvykus, įvykis buvo perimtas iš ekipažo V8043, kurie asmeniui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nustatė girtumą. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.34 prom. girtumas, antru pūtimu buvo nustatytas 2.22 prom. girtumas. Automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę esančią adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojui E. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į penktąjį policijos komisariatą (b. l. 13).

„Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0736“ duomenimis E. B., 2022 m. lapkričio 23 d., 15.06 val., nustatytas 2,34 promilės, o antro tikrinimo metu, apie 15.23 val., nustatytas 2,22 promilės. Alkotesterio „Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0736“ patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. gruodžio 29 d. (b. l. 9-11).

Iš 2022 m. lapkričio 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. B., apie 15.32 val. buvo nustatyti ir užfiksuoti šie girtumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija. Atliktas neblaivumo patikrinimas „Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL-0736“, patikros sertifikato Nr. 1713801, kurio metu, apie 15.06 val., nustatytas 2,34 promilės, o antro tikrinimo metu, apie 15.23 val., nustatytas 2,22 promilės (b. l. 7-8).

Iš 2022 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo priedo matyti, kad automobilio salone ant priekinės keleivio sėdinės užfiksuoti du alkoholinių gėrimų buteliai (b. l. 16-23).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – E. B. (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2022 m. lapkričio 23 d. turėjo skambutį, kad privalo iš autoserviso pasiimti automobilį, jis ir vairavo, padarė klaidą, nes buvo išgėręs. Analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir anksčiau aptartų proceso dalyvių parodymai, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų G. B. bei I. N. tarnybinių pranešimų turinys, taip pat 2022 m. lapkričio 23 d. neblaivumo nustatymo aktas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, E. B. kaltei pagrįsti.

Taigi, įvertinus visa tai, E. B. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojo L. B. atsakomybėn. L. B. prašyme nurodo, kad jo tėvas yra geras ir nuoširdus žmogus, ramaus būdo, atsakingas. Jis tikrai pasitaisys ir jau dabar suprato savo padarytą klaidą ir padarė išvadas. Po šio įvykio jie daug kalbėjosi apie įvykio pasekmes. Tėvas visiškai užsikodavo, atsisakė alkoholio, išklausė kursus dėl alkoholio žalos. Jie kasdieną bendrauja, kalbasi, susitinka labai dažnai, pasakojasi vienas kitam savo problemas, padeda vienas kitam. Laidavimo laikotarpiu jis padarys teigiamą įtaką. Pateikti ir papildomi duomenys, iš kurių matyti, kad L. B. neteistas (b. l. 125),administracine tvarka paskutinį kartą teistas 2021 m. (b. l. 126-129), dirbantis (b. l. 120).Iš L. B. darbovietės charakteristikos matyti, kad jis apibūdinama teigiamai (b. l. 119). Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikęs būti laiduotoju L. B. nurodė, kad tėtis gavo pamoką, pasmerkimą ir palaikymą. Jam (tėvui) svarbi jo nuomonė. Jis klausdavo jo nuomonės. Pradžioj jis prisipažino dėl įvykio. Jį reikia palaikyti ir paskatinti. Jis tikrai supranta kas įvyko.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje taip pat yra pateiktas ir kaltinamojo E. B. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad laiduotoju būtų jo sūnus L. B.. Jie yra ne tik artimi žmonės, bet ir geri draugai. Jis gali su sūnumi pasikalbėti, pasidalinti išgyvenimais, paklausti patarimo. Jam sūnaus nuomonė labai svarbi todėl jis kreipiasi patarimo įvairiais klausimais. Teismui pateikta E. B. darbovietės ,, (duomenys neskelbtini)“ charakteristika. Jame nurodoma, kad kaltinamasis buvo pareigingas ir atsakingas darbuotojas (b. l. 131).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pritaria kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sūnaus L. B. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis E. B. praeityje neteistas. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo metu žala nepadaryta. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, L. B., kuris prašė perduoti E. B. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra kaltinamojo sūnus, neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis. Jis yra kaltinamojo sūnus, jie netoli vienas kito gyvena, todėl palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, L. B. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. vertas teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam E. B. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta, kad E. B. nusikalto neleistinai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti transporto priemones, šia teise šiurkščiai ir neteisėtai piktnaudžiaudamas. Dėl to atleidžiamam nuo atsakomybės E. B. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino atsižvelgiama į tai, kad E. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teistas, nepaisant to kaltinamojo prašomas 1 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo laikotarpis šiuo konkrečiu atveju nebūtų proporcingas. Jo nurodytos aplinkybės egzistavo ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau tai nepadarė įtakos E. B. laikytis įstatymuose numatytų elgesio taisyklių. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas šiek tiek didesnis negu minimalus, t. y. 2 metams, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 28 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Atkreiptinas dėmesys, jog bendra taisyklė yra ta, kad privalomas turto – nusikalstamos veikos įrankio arba priemonės – konfiskavimas arba tokio turto vertės išieškojimas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencija, gali būti netaikomas tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principo reikalavimus, t. y. išimtis iš minėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021).

Byloje nustatyta, kad šiuo atveju automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto E. B. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. B. (b. l. 38). Šios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad E. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės nuosavybėn.

Kiti klausimai

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui (b. l. 43), turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Kaltinamajam E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 55-60) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendė:

E. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo L. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą E. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. B. priklausantį automobilį „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

E. B. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) - palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. B., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: