Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio, Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G., apeliacinį skundą dėl 2016 m. lapkričio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės nuosprendžio, kuriuo:

R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. ir jai už nusikalstamos veikos padarymą paskirta bauda 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio.

Teismas taip pat nusprendė iš R. G. išieškoti 10,85 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino kaltu ir V. R., tačiau nuteistasis Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteista už tai, kad būdama UAB "(duomenys neskelbtini)" (į. k. 303240772, registruota adresu: Sodų 21-9, Vilnius) buhaltere (2014-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. P-14-18 su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone - UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės R. G.), pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11str. 1d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su bendrovės direktoriumi- V. R. ir viena, adresu: Pušaloto 139, Panevėžys, laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2014-12-07, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą o būtent:

Pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

13 str. 1 d. 3-5 punktų reikalavimus, kad dokumentų rekvizitai (apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose;

6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu; kadangi ji, kartu su V. R., savo parašais patvirtindami suklastojo tikrus dokumentus: 2014-04-07 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 76230 litų (22077,73 eurai), 2014-04-30 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 21100 litų (6110,98 eurai), 2014-05-24 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 278300 litų (80601,25 eurai), 2014-05-24 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. (pateikus paskolos, sudarytos su R. F., sutarties kopiją) priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 266200 litų (77096,85 eurai), 2014-12-07 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 131000 litų (37940,22 eurai), nors šiuose kasos pajamų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ji įtraukė į apskaitą, tai yra V. R. įneštus 506630 Lt (146730,19 eurai) įtraukė į „Sąskaitą Nr. 653 Atskaitingi asmenys“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos atskaitingiems asmenims padidėjimas ir 266200 Lt (77096,85 eurai) įnešimą į kasą įtraukė į sąskaitą Nr. 401001, kaip Fedorovičiaus suteikta paskolą, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis; kadangi ji, kartu su V. R., savo parašais patvirtindami suklastojo tikrus dokumentus: 2014-11-14 kasos išlaidų orderį, kad V. R. išduota 48000 litų (13901,76 eurai) ir 2014-06-30 kasos išlaidų orderį, kad V. R. išduota 92000 litų (26645,04 eurai), nors šiuose kasos išlaidų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ji įtraukė į apskaitą, tai yra į „Sąskaitos Nr. 272 Kasa“ registrą, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis;

13 str. 1 d. 3-5 punktų reikalavimus, kad dokumentų rekvizitai (apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose;

6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, bei

2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 41 punkto reikalavimus, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius, 5 punkto reikalavimus, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma; kadangi ji savo parašais patvirtindama suklastojo tikrus dokumentus: 2014-04-07 kasos išlaidų orderį Nr. 13, kad V. R. išduota 76230 litų (22077,34 eurai), 2014-05-14 Kasos išlaidų orderį Nr. 20, kad V. R. išduota 24200 litų (7008,8 eurai) ir 2014-05-24 kasos išlaidų orderį Nr. 24, kad V. R. išduota 544500 litų (157698,1 eurai), nors šiuose kasos išlaidų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ji įtraukė į apskaitą, tai yra į „Sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Kasa“ registrą, nors minėti trys Kasos išlaidų orderiai neturėjo dokumentų privalomųjų rekvizitų- įmonės vadovo ir asmens gavusio pinigus, parašų, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis. Dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.

Teismo posėdžio metu nuteistoji R. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ištirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo motyvais bei įrodymų vertinimu iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų argumentus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas nenurodė, kokia kaltės forma yra padarytas nusikaltimas ir kodėl R. G. veiksmus teismas kvalifikavo būtent pagal BK 222 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir pripažįsta, kad apylinkės teismas pakankamai lakoniškai pasisakė veikos kvalifikavimo klausimu, tačiau kartu konstatuoja, kad teismas esminių pažeidimų, dėl kurių būtų galima veikos kvalifikavimą pripažinti naikintinu ar keistinu, nepadarė.

Skunde taip pat pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta, kad nuteistoji UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus būtų tvarkiusi apgaulingai. Nurodoma, jog pagal BK 222 str. 1 d. atsakomybė kyla tik tuomet, kai veika padaroma tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad tvarko apskaitą apgaulingai, to siekia ir todėl atlieka konkrečius veiksmus arba nuo privalomų atlikti veiksmų susilaiko. Aukštesnės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta. Visų pirma pažymėtina, jog BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už vieną iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų – apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris, be kita ko, gali pasireikšti dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose, taip pat ir tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymu į buhalterinę apskaitą. Tai yra veika, kuria sąmoningai pažeidžiami buhalterinę apskaitą nustatantys norminiai aktai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), taip pat reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais jų metu arba jiems pasibaigus ar įvykus bei atitinkami duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (12 straipsnio 1, 4 dalys). Atkreiptinas dėmesys, jog 2014-02-17 tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ minimoje sutartyje nurodyta, jog R. G. vadovaujama įmonė ,,UAB (duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja vesti kontrolę nuo 2014-02-17 ir vėlesnių finansinių metų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentuose registruose, tvarkyti buhalterinę apskaitą prisilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų galiojančių normatyvinių aktų reikalavimų, teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais (1 t. 97 - 99 b. l. ). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė tik R. G., ji atstovavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ VĮ ,,Registrų centre“, VDI, VMI, VSDFV skyriuose bei pasirašydavo visus minėtos įmonės buhalterinius dokumentus. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės įsteigimo R. G. buvo atsakinga už įmonėje vykdomą buhalterinę apskaitą. Nuteistasis V. R. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog S. R. pasiūlius kartu atidaryti įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jie kartu nuvažiavo į Panevėžį pas R. G., ten visi kalbėjo apie naujos įmonės įkūrimą ir sutarė, kad R. G. tvarkys tos įmonės buhalteriją. V. R. teigė, jog Radzevičius jam paaiškino, kad R. G. buvo įkūrusi įmonę ir jie tą įmonę iš jos perka (4 t. 23 b. l.). Tapačias faktines aplinkybes nurodė ir byloje apklaustas S. R., kuris pažymėjo, jog 2014 m., pasitarę su R. G., nusprendė, jog reikia įsteigti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą reikėtų perkelti į kuriamą įmonę, tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Teigė, jog Panevėžyje tą įmonę įsteigė R. G.. S. R. nurodė, jog įforminant ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimą viską organizavo R. G. (4 t. 45 – 46 b. l. ). Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog įsteigus UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės akcijas valdė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. G. (2 t. 62 b. l. ). Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje vienas iš nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, už kurių padarymą R. G. yra pripažinta kalta, buvo susijęs UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos pradžia, o tiksliau UAB (duomenys neskelbtini) pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras įsigijo 644930 Lt turtą, tą sandorį UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiuose įformino, nurodė tikslią sumą 644930 Lt, tačiau nėra nepateikti dokumentai, kad ,, „(duomenys neskelbtini)““ pinigus gavo, be to nurodyta, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta direktoriaus V. R. į kasą įneštais 772830 Lt, (iš jų 266200 Lt nurodyta kaip iš R. F. gauta paskola), nors pastarasis liudytojas teigė, jog jis nėra suteikęs jokios paskolos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jokios sutarties savo valia tikina nesudaręs, o parašas yra ne jo (4 t. 44 b. l.). Taigi ši aplinkybė, kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad R. G. nuo pat įmonės veiklos pradžios puikiai žinojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, kas galimai turėjo įtakos jai inkriminuoto nusikaltimo padarymui. Be to, pažymėtina, jog R. G. inkriminuoti veiksmai tvarkant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo pavienis atvejis, kuris leistų teigti, jog ji, t. y. nuteistoji, veikė atsitiktinai ar šie veiksmai buvo atlikti suklaidinus ją - pateikiant ar nepateikiant reikiamus dokumentus. Priešingai, R. G. veiksmai yra sistemingi, pasikartojantys. Dalis tų veiksmų buvo nukreipti finansinės naudos prielaidų sukūrimui, taip pat siekiant išvengti tam tikrų mokestinių prievolių. Konstatuotina, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje nustatytos didelės pinigų sumos ir su jomis atliktos klaidingos operacijos, taip pat kitos nustatytos faktinės aplinkybės - tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcijas valdė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra R. G., o pastaroji nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, t. y. nuo 2014-02-11 iki 2017-02-17, kuomet buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, buvo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, leidžia daryti išvadą, jog R. G. atlikti veiksmai apgaulingai tvarkant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą yra sąmoningai atlikti siekiant nuslėpti tikrąsias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterijoje atliktas pinigines operacijas.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog R. G. nepasirašė nei vieno UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų/pajamų orderio – visuose juose yra tik R. G. parašo antspaudas. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą ir pažymi, jog R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme pripažino pasirašinėjusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų dokumentus, nes buvo įgaliota pasirašyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagal 2014-02-17 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. P-14-18 1.2 p. (3 t. 122 b. l., t. 4 b. l. 56). R. G. patvirtino, kad nors ji pirminių dokumentų nematė, tačiau ant dokumentų esantys parašai yra jos ir ji to negali neigti. Pastebėtina, kad pati R. G. savo parašo autorystės klausimo niekada nekėlė ir jo neginčijo, tai yra jos vardu tvirtintų dokumentų tikrumas kvestionuojamas nebuvo. Be to, R. G. įmonėje dirbanti jos dukra E. N. pirmos instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad yra mačiusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį ir nurodė, jog ten būdavo direktoriaus V. R. parašas bei patikslino, jog tik pasirašius direktoriui kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė pasirašydavo ir R. G. (4 t. 40 b. l.). Tai patvirtino ir liudytoja K. D., nurodžiusi, kad ant pirminių dokumentų pasirašydavo įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pusės – įmonės atstovas – direktorė R. G. (4 t. 42 – 43 b. l).

Skunde teigiama, jog visi byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog R. G. tebuvo tik nusikalstamos veikos padarymo įrankis, t. y. atitinkamai įrašai į buhalterinę apskaitą buvo daromi pagal S. R. ir V. R. pateiktus dokumentus ir žodinius nurodymus. Šis skundo argumentas yra atmetamas. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad tam tikras buhalterines operacijas, kurios pripažintos kaip padarytos veikiant apgaule, atlikti nebuvo reikalingi nei S. R., nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. buhalterijai teikiami dokumentai. Kaip jau minėta, specialisto išvadoje nurodoma, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras įsigijo 644930 Lt vertės turtą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose įformino 644930 Lt išdavimą V. R., atsiskaitymui už nupirktą turtą, tačiau nepateikti dokumentai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigus gavo, t. y. šiuo atveju nebuvo reikiamų dokumento rekvizitų, kurie patvirtintų, kad nurodyta ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistoji buvo vertinama kaip labai gera savo darbą išmananti specialistė (buhalterė). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ steigėja buvo pati R. G. ( 2 t. 62 b. l.). Visa tai leidžia daryti išvadą, jog pastaroji žinojo, kokie dokumentai ir kokie ant tų dokumentų reikalingi rekvizitai leidžia buhalterinę operaciją laikyti tinkamai ir teisėtai atlikta. Be visų kitų pažeidimų, užfiksuotų minėtoje specialisto išvadoje, joje taip pat užfiksuotas pažeidimas, susijęs su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patirtais nuostoliais, tai yra nustatyta, kad į minimos įmonės kasos išlaidas buvo įtraukti trys kasos išlaidų orderiai, kuriuose įformintas 644930 Lt išdavimas direktoriui V. R., neturintys dokumentų privalomųjų rekvizitų – įmonės vadovo ir asmens, gavusio pinigus, parašų, kas sąlygojo apskaitos tvarkymo 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4¹ p. pažeidimus. Pažymėtina, kad R. G. dirbo vyriausiąja buhaltere savo vadovaujamoje įmonėje, turinti ne vienerių metų darbo stažą, todėl iškilus bent menkiausiai abejonei dėl apskaitos tvarkymui reikalingų dokumentų ar netinkamų pateiktų dokumentų patikslinimo turėjo ir galėjo šiais klausimais kreiptis į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. R.. Pažymėtina, jog minima aplinkybė numatyta ir minėtoje buhalterinės apskaitos paslaugų sutartyje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ kurioje nurodoma, jog sutarties vykdytojas, tai yra R. G. vadovaujama bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, turi teisę reikalauti iš užsakovo, šiuo atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad būtų atlikti kontroliniai ir kiti reikalingi veiksmai, materialinių vertybių inventorizacija, taip pat vykdytojas turi teisę iš užsakovo gauti buhalterinės apskaitos tvarkymui ir vedimui atlikti visus reikalingus dokumentus.

Be to, skunde nurodoma, kad net jeigu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaita ir buvo tvarkoma apgaulingai, baudžiamoji atsakomybė už tokį sąmoningai apgaulingą apskaitos tvarkymą kyla tik tada, kai dėl atliktų/ neatliktų apgaulingų veiksmų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje yra pateikta specialisto išvada, kurioje yra tiksliai (centų tikslumu) nustatytos visos finansinės prievolės, visi įsipareigojimai, kurie neva buvo nuslėpti. Tuo remiantis skunde pažymima, jog šiuo atveju atlikta veika, nepriklausomai nuo to kas ja atliko, negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija neginčija skunde nurodyto teiginio, jog būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos požymis yra padariniai, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai dėl BK 222 str. dispozicijoje nurodytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens (ūkio subjekto) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau kartu nesutinka, jog šiuo atveju R. G. inkriminuoti veiksmai neatitinka BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Pažymėtina, kad aukščiau minimi padariniai nustatomi remiantis kompetentingų institucijų, specialistų ar ekspertų atlikto tyrimo rezultatais – aktais, išvadomis ir pan., kuriuos teismai privalo įvertinti (kaip ir kitus bylos įrodymus) laikydamiesi įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nustatytų taisyklių. Kaip minėta, šioje byloje 2015-11-12 yra pateikta specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ Minėtoje išvadoje specialistė, atsakydama į jai užduotą klausimą, pateikė savo vertinimą ir nurodė, jog pagal pateiktus dokumentus, dėl padarytų pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jo struktūros, šią išvadą argumentavo (2 t. 61 – 73 b. l.). Tai, kad specialistė savo pateiktoje išvadoje centų tikslumu nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansines prievoles bei visus įsipareigojimus, kurie buvo nuslėpti, priešingai nei nurodoma skunde, reiškia, jog buvo reikalaujama specialių žinių norint apskaičiuoti tikrąjį juridinio asmens vykdomą veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Pažymėtina, jog jei nebūtų buvęs atliktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos tyrimas, vien tik iš buhalterinės apskaitos duomenų nebūtų galima iš dalies matyti tikslių aukščiau paminėtų juridinio asmens vykdomos veiklos duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkinės veiklos tyrimo tikslas ir yra tiksliai nustatyti, ar buvo padaryti pažeidimai, o jei buvo - kokie pažeidimai padaryti tvarkant buhalterinės apskaitos dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju abejoti specialistės kompetencija nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. G. apeliacinį skundą atmesti.