Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, LR pilietis, nevedęs, dirb. UAB "(duomenys neskelbtini)", projektų vadovu, dabartinės gyvenamosios vietos ir deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas ir

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, LR pilietė, išsiskyrusi, dirb. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė, dabartinės gyvenamosios vietos ir deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

V. R., būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" (į. k. 303240772, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bei nuo 2014-03-04 vieninteliu akcininku, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21str. 1d., būdamas atsakingas už UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su bendrovės buhaltere- R. G., tvarkiusią bendrovės buhalterinę apskaitą 2014-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. P-14-18 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2014-12-07, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą o būtent:

Pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 13 str. 1 d. 3-5 punktų reikalavimus, kad dokumentų rekvizitai (apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose;

6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu;

kadangi jis, kartu su R. G., savo parašais patvirtindami, suklastojo tikrus dokumentus: 2014-04-07 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 76230 litų (22077,73 eurų), 2014-04-30 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 21100 litų (6110,98 eurų), 2014-05-24 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 278300 litų (80601,25 eurų), 2014-05-24 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. (pateikus paskolos, sudarytos su R. F., sutarties kopiją) priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 266200 litų (77096,85 eurų), 2014-12-07 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 131000 litų (37940,22 eurų), nors šiuose kasos pajamų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis R. G. įtraukė į apskaitą, tai yra V. R. įneštus 506630 litų (146730,19 eurų) įtraukė į „Sąskaitą Nr. 653 Atskaitingi asmenys“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos atskaitingiems asmenims padidėjimas ir 266200 litų (77096,85 eurų) įnešimą į kasą įtraukė į sąskaitą Nr. 401001, kaip F. suteikta paskola, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis;

kadangi jis, kartu su R. G., savo parašais patvirtindami suklastojo tikrus dokumentus: 2014-11-14 kasos išlaidų orderį, kad V. R. išduota 48000 litų (13901,76 eurų) ir 2014-06-30 kasos išlaidų orderį, kad V. R. išduota 92000 litų (26645,04 eurų), nors šiuose kasos išlaidų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis R. G. įtraukė į apskaitą, tai yra į „Sąskaitos Nr. 272 Kasa“ registrą, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis.

Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.

R. G., būdama UAB "(duomenys neskelbtini)" (į. k. 303240772, registruota adresu: (duomenys neskelbtini) buhaltere (2014-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. P-14-18 su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone- UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės R. G.), pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11str. 1d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su bendrovės direktoriumi- V. R. ir viena, adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2014-12-07, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą o būtent:

Pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

13 str. 1 d. 3-5 punktų reikalavimus, kad dokumentų rekvizitai (apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose;

6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu;

kadangi ji, kartu su V. R., savo parašais patvirtindami suklastojo tikrus dokumentus: 2014-04-07 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 76230 litų (22077,73 eurai), 2014-04-30 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 21100 litų (6110,98 eurai), 2014-05-24 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 278300 litų (80601,25 eurai), 2014-05-24 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. (pateikus paskolos, sudarytos su R. F., sutarties kopiją) priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 266200 litų (77096,85 eurai), 2014-12-07 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 131000 litų (37940,22 eurai), nors šiuose kasos pajamų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ji įtraukė į apskaitą, tai yra V. R. įneštus 506630 Lt (146730,19 eurai) įtraukė į „Sąskaitą Nr. 653 Atskaitingi asmenys“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos atskaitingiems asmenims padidėjimas ir 266200 Lt (77096,85 eurai) įnešimą į kasą įtraukė į sąskaitą Nr. 401001, kaip F. suteikta paskolą, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis;

kadangi ji, kartu su V. R., savo parašais patvirtindami suklastojo tikrus dokumentus: 2014-11-14 kasos išlaidų orderį, kad V. R. išduota 48000 litų (13901,76 eurai) ir 2014-06-30 kasos išlaidų orderį, kad V. R. išduota 92000 litų (26645,04 eurai), nors šiuose kasos išlaidų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ji įtraukė į apskaitą, tai yra į „Sąskaitos Nr. 272 Kasa“ registrą, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis;

13 str. 1 d. 3-5 punktų reikalavimus, kad dokumentų rekvizitai (apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose;

6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, bei

2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 41 punkto reikalavimus, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius, 5 punkto reikalavimus, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma;

kadangi ji savo parašais patvirtindama suklastojo tikrus dokumentus: 2014-04-07 kasos išlaidų orderį Nr. 13, kad V. R. išduota 76230 litų (22077,34 eurai), 2014-05-14 Kasos išlaidų orderį Nr. 20, kad V. R. išduota 24200 litų (7008,8 eurai) ir 2014-05-24 kasos išlaidų orderį Nr. 24, kad V. R. išduota 544500 litų (157698,1 eurai), nors šiuose kasos išlaidų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ji įtraukė į apskaitą, tai yra į „Sąskaitos Nr. 272 Kasa“ registrą, nors minėti trys Kasos išlaidų orderiai neturėjo dokumentų privalomųjų rekvizitų- įmonės vadovo ir asmens gavusio pinigus, parašų, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis.

Dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.

Kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog su R. G. susipažino per S. R., su kuriuo kartu sportavo, jis yra jo draugas. Tai galėjo būti apie 2012 metus. Susipažinęs sužinojo, kad jis užsiima verslu kompiuterinių technologijų sferoje. Kartu bendravo, S. sakė, kad dirba statybose,tai jam buvo įdomu, nes jis turėjo patalpas Vilniuje, Perkūnkiemyje, kurias reikėjo įrengti. Jis jam viską aprodė, jis pradėjo įrenginėti tas patalpas ir S. R. jam pasiūlė kartu atidaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiiminėtų nekilnojamuoju turtu, t.y. jo pirkimu, statybomis, renovacija ir pardavimu. Prieš įsteigiant įmonę, kartu su S. R. nuvažiavo į Panevėžį pas R. G..S. R. jam buvo paaiškinęs, kad R. G. yra labai gera buhalterė ir ją rekomendavo. Tuomet važiavo pas R. G. pasirašyti buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį. Tai galėjo būti 2013 metų vasara ir tuo metu S. R. turėjo kažkokią kitą įmonę, kurios pavadinimo neprisimena. Su S. R. atvažiavo į Panevėžį pas R. G. į ofisą, ten, kur dirba ir kitos darbuotojos. Pokalbis vyko apie tai, kad bus steigiama nauja įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios tvarkyti reiks buhalteriją, buvo priimtas sprendimas, kad R. G. bus buhalterė. Po kažkurio laiko, S. R. pats bendravo su R. G. ir jam pasakė, kad reikia dar kartą važiuoti į Panevėžį. Jis jam paaiškino, kad R. G. buvo įkūrusi įmonę ir jie iš jos tą įmonę perka. S. R. pasiūlė jam būti tos įmonės, kurią nusipirks iš R. G., direktoriumi ir akcininku, pasakė, kad įmonė vadinsis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis S. R. jau porą metų pažinojo, juo pasitikėjo, todėl sutiko būti direktoriumi ir akcininku. Pats niekada įmonės neturėjo ir jos valdyme neturėjo patirties, buhalterijos tvarkymo popieriai buvo pasirašyti būtent pas R. G. ofise, gal galėjo būti 2014 metų kovo mėnesį. Kiek suprato, kad įgijo akcijas iš R. G., tapo direktoriumi ir akcininku iki pat 2015m. gegužės mėnesio. Bendrovės veikla: buvo perkamas nekilnojamas turtas, buveinė buvo Perkūnkiemyje, patalpose kurias jis remontavo ir pertvarkė į keturis butus. Kai reikėdavo, S. R., pasakydavo, kad reikia nuvažiuoti į Panevėžį pasirašyti kažkokius popierius, arba duodavo telefoną, reikėdavo pasiskambinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo buhalterę R. G. ir jis bendravo tik su ja. Suprato, kad būdamas tos bendrovės vadovu neša atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymą, visus dedamus parašus ant visų kvitų. Jis per daug pasitikėjo savo draugu S. R. ir R. G., kurie jam net nepaaiškino kaip ir ką reikia daryti, todėl taip ir atsitiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, tikrasis vadovas buvo S. R., o apskaitą tvarkė R. G. ir jis tikrai prisimena, kad su ja buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis. Ją pasirašė jis, o pasirašymo metu buvo S. R. ir R. G.. Didžiąją dalį dokumentų, kuriuos jam duodavo S. R., jis atveždavo į Panevėžį, čia jau R. G. duodavo jam popierius ir jis juos pasirašinėdavo. Ant kokių popierių dėdavo parašą, nesigilindavo. Ikiteisminio tyrimo pradžioje visus buhalterinius dokumentus paėmė iš R. G. S. R.. Matė specialisto išvadą, kas buvo nustatyta, sutinka.. Dabar jau žino, suprato, kad už teisingų duomenų pateikimą atsako įmonės vadovas. Viską pripažįsta, bet nepripažįsta, kad specialiai tai darė, o darė nežinodamas, pasitikėdamas draugu S. R.. Kaip direktorius, jis pasirašinėdavo sąskaitas faktūras, kai pirko medžiagas, 2014-04-07 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė 76230 Lt, tiek pinigų niekada neturėjo ir įnešti negalėjo. Jo parašas ant kasos pajamų orderio, tur būt jį pasirašė, kai jam davė pasirašyti ir neskaitė dokumento ant kurio pasirašo. 2014-04-30 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 21100 Lt neįnešė. Parašas jo ant kasos pajamų orderio, analogiškai ir su 2014-05-24 įnešimais: 278300 Lt ir 266200 Lt neįnešė į kasą. Apie tai, kad R. F. yra suteikta paskola, sužinojo tik tyrimo metu ir apie tą paskolą negali nieko pasakyti, jis tokių pinigų niekada neturėjo ir asmeniškai su R. F. jokios sutarties nesudarinėjo. 2014-05-24 bendrovės vardu pirko du butus Eitminų gatvėje, Vilniaus mieste. Jis kaip direktorius, su niekuo neatsiskaitinėjo, pinigų nepervedė, o 2014-11-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 48000 Lt negavo. Tą kasos orderį jam davė pasirašyti R. G. Panevėžyje, neskaitęs pasirašė. 2014-06-30 iš kasos 92000 Lt. negavo, ant kasos išlaidų orderio pasirašė nežiūrėdamas, nesidomėdamas. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašydavo įvairiai: būdavo jie po vieną, būdavo ir krūva. Bendrovės sąskaitą valdė S. R., jis jokių pinigų pervedimų nedarė. Nuo 2015-05 mėnesio perrašė visas akcijas S. R., jis tapo akcininku, jo tėvas-direktoriumi. Gryni pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ofise (duomenys neskelbtini)Ten stovėjo seifas ir jame būdavo kažkiek pinigų. Jei reikėdavo pinigų, jis užrašydavo, pasakydavo S. kiek kam reikia ir paimdavo pinigus, pats savavališkai nieko nedarydavo. Niekada jokių grynų pinigų jis pats nevežė ir neperdavė R. G., pats niekada nesakydavo R. G. kiek kokių pinigų pagal orderį reikia išrašyti. Kiek žino, R. G. bendraudavo su S. R., todėl ji ir žinodavo kokias datas, pavardes užrašyti į kasos orderius. Jokio susitarimo tarp jo, S. ir R., kad atliks kokius tai bendrus veiksmus, klastodami dokumentus, nebuvo. Kai pirkdavo medžiagas statybos darbams, tai išsirašydavo sąskaitas. Pradžioje tas sąskaitas faktūras kaupdavo ofise, o vėliau, kartą per mėnesį, nuveždavo jas R. G.. Dažniausia nuveždavau pats ir man pasakydavo S. R. kada reikia. Sau jokios naudos neturėjo imdamas pinigus iš seifo, yra atsakingas, išankstinio nusistatymo, tyčios neturėjo, kad reikia kažką suklastoti. Pagrindinė įmonės veikla buvo nekilnojamas turtas, todėl jis užsiiminėjo statybomis, viskuo, kas susieję su jomis. Pastatus surasdavo S. R., o pardavinėjo kažkokia įmonė, kuri užsiima pardavimais. Kiek prisimena, jis nenurodė R. G., kad ji išrašytų kasos pajamų orderius tokioms sumoms. Tokių pinigų jis neturėjo, apie jokias notarines sutartis nieko nežino.

Kaltinamoji R. G. parodė, jog nepripažįsta savo kaltės. 2014-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę apskaitos buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo ji.Iki 2015-05-14 bendrovė tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2015-05-14 buvo nutraukta buhalterinių paslaugų sutartis. Bendrovės apskaitą tvarkė remiantis tik pirminiais dokumentais, kuriuos pateikdavo kas mėnesį direktorius arba S. R.. Tuo metu direktorius buvo V. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surado S. R. ir su juo ėjo kalba apie buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kas bus direktorius, tuo metu dar nebuvo nuspręsta, buvo kalbama tik apie tai, kokią veiklą jie vykdys, ką darys, tai buvo preliminarūs planai. Kada jie įsigijo bendrovę, pradžioje, pagal dokumentus, direktorė buvo L., o po to- V. R.. Gal su L. ir buvo sudarę sutartį, bet dirbo daugiausia su V. R., kurį pristatė S. R., sakė, kad jie dirbs kartu, bendradarbiaus. Dokumentaliai direktorius buvo V. R., bet jo dešinioji ranka - S. R.. Kaip jie skirstydavosi pareigomis, nežino, bet bendraudavo su jais abiem. Dokumentus paimdavo bet kuri apskaitininkė, jei jos nebūdavo. Apskaitą tvarkė taip pat ne viena darbuotoja, nebuvo raštiškai priskirta kažkuri darbuotoja, kad dirbtų su ta įmone. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo- nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas. Bendrovės buveinė buvo Vilniuje. Su byloje pateikta specialistės išvada nesutinka, nes 2015-04-23 buvo atlikta VMI patikrinimas ir buvo parašyta išvada. Buvo tikrinama 2014 metų nuo sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio visa buhalterinė apskaita, ūkinės operacijos ir visa įmonės veikla. Išvadoje patikrinimo buvo nustatyti pažeidimai, kuriuos jie pašalino, tačiau jie nesutapo su specialistės išvada. Nesutinka su nepriskaitytais mokesčiais, gyventojų pajamų mokesčiu ir SODROS įmokomis, taip pat 3000 Lt išmoka direktoriui V. R.. Jie pavedimus ir visas grynųjų pinigų operacijas atlikdavo patys ir apklausos metu nei vienam nebuvo užduotas tas klausimas „kaip čia gavosi su tais 3000 Lt“, o ji VMI davėme raštišką paaiškinimą, kad tai buvo techninė klaida. Kada atliekamas bankinis pavedimas, yra tokia grafa, kur reikia aprašyti operaciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparašė, kad apyvartines lėšas išmokėjo V. R., netinkamai buvo apiforminta, su Sodra buvo atsiskaityta, bet tik netinkamai įformino, todėl nuo tų 3000 Lt negali būti atskaityti jokie mokesčiai. Nesutinka ir su kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių klaidingai išrašytomis sumomis. Specialistė jų nepripažįsta, bet jų bendrovė rėmėsi pirminiais dokumentais, pirkimo-pardavimo sutartimis ilgalaikio nekilnojamo turto, notarinėmis sutartimis, kuriose buvo parašyta, kad yra apmokėta. Tuo metu, kai buvo nupirktas nekilnojamas turtas, direktoriaus klausė iš kokių pajamų pirko. Jai žodžiu buvo paaiškinta, kad direktorius yra paėmęs savo asmeninę paskolą, kurios jų bendrovė nekontroliuoja ir nežino, kad iš jos yra apmokėta už tą nekilnojamąjį turtą. Paskui lyg ir S. R. skolinosi iš savo tėvo pinigų, kad prisidėtų prie to nekilnojamojo turto pirkimo, bet negavo jokių raštiškų dokumentų, t.y. paskolos sutarčių ar dar ko nors, kad galėtų įtraukti į buhalterinę apskaitą. Bendrovė tokių dokumentų neturėjo ir negalėjo jais remtis, įforminti buhalterinėje apskaitoje, įtraukiant kaip paskolą. Gal ne ta suma viename kasos pajamų orderyje buvo išrašyta - tai darbuotojos techninė klaida, pražiopsojo, ne taip išrašė. Jokių dokumentų V. R. nepateikė ir dėl to negalėjo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Dėl SODROS įmokų kad neįtraukė: esmė tame, kad Sodra nesiunčia jokių pranešimų apie priskaitytus delspinigius, kol nepaprašai pažymos. Todėl negalima įtraukti fiziškai, neturint jokių raštų iš SODROS. Nesutinka su specialistės išvada, nes po VMI patikrinimo 2015-04 mėnesį, buvo patikslintos ir PVM deklaracijos, ir netgi buvo patikslinta pelno deklaracija. Patikslinimai buvo daryti žymiai anksčiau, negu prasidėjo FNTT patikrinimas. Dėl pažeidimo, kad iki gegužės 31 dienos Registrų centrui nepateikti duomenys: kadangi 2015-05-14 buvo nutraukta sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, V. R. su S. R. buvo vakare atvažiavę su savo nauju buhalteriu, kuris turėjo perimti jų darbą ir jie sakė, kad patys pasitikrins ir patys priduos. Dėl patikrinimo nutraukė su bendrove buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, nebepasitikėjo jos bendrove. Už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t.y. R. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo 14 įmonių. 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik 3 darbuotojos, nes buvo tik pradėję veiklą. Ateidavo įmonės atstovas ir pagal įmonės veiklos apimtį, žodiniu nurodymu, buvo priskiriama kažkokia darbuotoja tvarkyti tos įmonės buhalterinę apskaitą. Parašo teisė būdavo jos. Jai pateikdavo įmonė bankinius išrašus, matė bankinį išrašą, kuriame buvo pervesti 3000 Lt, aiškinosi dėl tų pinigų. Buvo padaryta techninė klaida, ištaisyti negalėjo. Buhalterinėje apskaitoje parodė, kad direktorius įnešė į kasą tuos pinigus. Taip buvo išrašytas kasos pajamų orderis 3000 Lt. Gal pas V. R. ir nebuvo tokių pinigų, bet be direktoriaus nurodymų nebuvo niekas daroma, nebuvo tvarkomi jokie dokumentai. Buvo nurodyta V. R. išrašyti kasos išlaidų orderius 2014-05-24, 2014-05-14, 2014-04-07, nes tuo metu buvo pirktas nekilnojamas turtas: buvo sudaryta notarinė sutartis ir joje buvo parašyta, kad apmokėta už turtą. Kasos išlaidų orderiai 2014-11-14, 2014-06-30 direktoriaus V. R. nurodymu buvo išrašyti. Pinigai buvo išduoti V. R. nurodymu, kadangi buvo parduota dalis turto, yra notarinė sutartis kam buvo parduotas tas turtas, parašyta, kad už tą turtą apmokėta grynais pinigais ir į kasą atėjo pinigai. Orderius ne ji išrašė, bet parašas yra jos, ji turėjo antspaudą. Kasos išlaidų orderius išrašydavo apskaitininkės direktorės nurodymu. Jos kaltė, kad ji pasitikėjo direktoriumi, dabar pasimokė iš tų klaidų, kol nėra direktoriaus parašo, savojo parašo nededa. Ne ji suvedinėja dokumentus į registrus. Antspaudus ant išrašytų orderių dėjo apskaitininkės. Aš pati nepasirašinėjau nei vieno dokumento. S. R. visada kartu su V. R. atvažiuodavo. Galėjo taip būti, kad S. R. davė nurodymus kokiai sumai išrašyti orderį. Dabar nepamena, ar jai davė tokį nurodymą, ar apskaitininkei, galėjo būti ir taip, ir taip. Tas sumas ne ji pati išsigalvojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė Vilniuje. Atvažiuodavo direktorius, pasakydavo, kad įvyko tokie ar tokie sandoriai ir reikia išrašyti tokius tai dokumentus. Kadangi grynųjų pinigų kasos neturėjo, todėl orderius išrašinėdavo tik po to, kai sužinodavo iš vadovo, kad įvykusi operacija bei iš pateiktų sutarčių. Jokio tikslo išrašyti dokumentus, neatitinkančius tikrovės, neturėjo, jokios naudos iš to negavo.

Liudytoja E. N. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė buvo mama. Nuo 2016-03-04 ji tapo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Iki to laiko R. G. buvo direktorė, o jos pareigos tuo metu buvo - vadybininkė ir buhalterė. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo gal apie 100 įmonių, kurioms jų įmonė tvarkydavo buhalterinę apskaitą. Dirbo dar 5 merginos. Konkreti bendrovė nebūdavo priskirta kokiai tai darbuotojai. Buhalterinius dokumentus pasirašydavo tas, kuris juos tvarko. Tos įmonės, kurioms „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydavo dokumentus, sudarydavo su „(duomenys neskelbtini)“ sutartis. Ar sutartyje buvo numatyta kas yra atsakingas už apskaitos tvarkymą toje bendrovėje, nežino. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jai pažįstama, ji tvarkydavo įmonės dokumentus, kuriuos atveždavo direktorius. Jai dokumentus atveždavo į Pušaloto gatvę, paduodavo asmeniškai ir ji pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktus dokumentus suvesdavo į apskaitą. Atvažiuodavo dviese: S. R. ir V. R.. Dokumentus visada paduodavo S. R.. Pagal dokumentus direktorius būdavo V. R.. Dokumentuose būdavo direktoriaus V. R. parašai ir buhalterės. Kai pasirašydavo direktorius, tada pasirašydavo ir buhalterė. Kasos pajamų orderyje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, pasirašydavo R. G.. Ji teisės pasirašyti neturi. Pati jokių pirminių apskaitos dokumentų nėra rašiusi, nebent pats direktorius prašo kokį kasos orderį išrašyti, tada išrašydavo, o šiaip - tik suvesdavo pirminius apskaitos dokumentus į registrus. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ pati R. G. nėra prašiusi, kad ji kažką išrašytų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra Vilniuje, veikla- butų pirkimas. Kas suvedė, kad ši įmonė tvarkytų buhalterinę apskaitą Panevėžyje- nežino. S. R. ir V. R. kartu atvažiuodavo į Panevėžį. Prieš dedant parašą ant dokumentų, V. R. skaitydavo dokumentus. Realiai tai bendrovei vadovavo ir viską tvarkė S. R., nes V. R., kai jie atvažiuodavo, tai sėdėdavo ir tylėdavo, o kalbėdavo ir aiškindavo viską S. R. (paduodavo sąskaitas, jei kas neaišku sąskaitoje, paaiškindavo). Parašą dėdavo direktorius ir jokių pašalinių minčių dėl to nekildavo. V. R. paprašydavo išrašyti orderius, duomenis visus nurodydavo irgi pats S. R.. Po to, kai pasirašydavo V. R., tą orderį pasirašydavo buhalterė R. G..

Liudytoja G. Č. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2012-2014 metais. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Veikla-buhalterinės apskaitos tvarkymas kitoms įmonėms. Vadovė buvo R. G.. Ji suvesdavo įmonių pirminius dokumentus į buhalterinę apskaitą, aptarnavo gal apie 5 įmones, bet įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nieko nesako. Kaltinamasis V. R. jai nematytas. Aptarnaujant įmones dar pateikdavo PVM deklaracijas, bet pagrindas buvo suvesti pirminius apskaitos dokumentus. Sąskaitų faktūrų nerašydav, o kasos pajamų-išlaidų orderius išrašydavo pagal pirminius dokumentus. Teisę pasirašyti ant tų pirminių dokumentų turėjo tik R. G., jokių teisių pasirašyti ji neturėjo.

Liudytoja R. Š. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2014m. Bendrovė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, tvarko daug įmonių. Ji aptarnauja apie 20 įmonių: tvarko jų apskaitą, skaičiuoja atlyginimus, suvedinėja pirminius dokumentus: banko išrašus, sąskaitas faktūras, orderius. Pirminius dokumentus pateikia direktorė R. G. arba tų įmonių paskirti žmonės arba direktoriai. Kaltinamąjį V. R. pirmą kartą mato. S. R. tik iš vardo žino, jai neteko tvarkyti jokių įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Bet žino, kad tokios įmonės dokumentus jų įmonė tvarko. Kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius- nežino, bet tos įmonės dokumentus pristatydavo S. R.. Kam jis pristatydavo dokumentus, nežino V. R. neįsidėmėjo, jai kartu jų matyti neteko. Visus paruoštus dokumentus pateikdavo direktorei R. G.. Kas juos pasirašydavo, netekdavo matyti, bet tikriausia direktorė pasirašydavo. Ji pati jokių dokumentų nepasirašydavo, tokios teisės neturėjo.

Liudytoja E. T. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2012 m., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai neteko dirbti, bet kad tokią įmonę bendrovė aptarnavo- žino. Iš pavadinimo žinau tokią įmonę, bet jokių tos įmonės dokumentų jai tvarkyti neteko. Kas vadovavo tai įmonei- nežino. Kas pristatydavo tos įmonės dokumentus, nežino. Sutvarkius dokumentus, susegdavo juos į papkes ir atiduodavo direktorei R. G.. Ji jokių dokumentų neturėjo teisės pasirašinėti. Pasirašyti teisę turėjo tuo metu direktorė R. G. arba tos įmonės direktorius.

Liudytoja R. M. parodė, jog ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-11 iki dabar. Įmonė randasi (duomenys neskelbtini). Tame pačiame pastate yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės tvarko kitų įmonių buhalterinę apskaitą. Dabar direktorė yra E. N., o pradžioje buvo R. G.. Įmonėje dirba 6 merginos. Ji aptarnauja apie 20 įmonių. Paskirstymo kas kokią įmonę turi aptarnauti, nėra. Ji suveda į programą aptarnaujamos įmonės pirminius dokumentus: banko išrašus, kasos orderius, sąskaitas faktūras. Dokumentus pirminius joms atneša direktoriai. Sutvarkius dokumentus, susega į aplankalus ir deda į spintą. Toliau tuos dokumentus pasirašo direktorė R. G. ir tų įmonių direktoriai. Ji parašo teisės neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tvarkyti teko. Vedė sąskaitas gal kokį mėnesį laiko. Kas buvo direktorius – nežino, pavardės ir vardo nepamena, kaltinamasis V. R. jai nematytas, kur įmonė randasi nežinoma, tos įmonės dokumentus atveždavo direktorius, bet jai su juo neteko bendrauti. Ar tai galėjo būti S. R.- nežino. Sutvarkiusi dokumentus, juos padėdavo į dėžę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo nekilnojamuoju turtu. Ant dokumentų parašus dėdavo įmonės direktorius ir R. G..

Liudytoja K. D. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veda buhalterinę apskaitą įmonėms Panevėžyje ir Vilniuje. Panevėžyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ randasi adresu Pušaloto g. 139. Ji toje įmonėje dirbo nuo 2012 metų. Pradžioje toje įmonėje buvo direktore, o vėliau toje įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą, jai priklausė tvarkyti 6-7 įmonės. Ji ant pirminių dokumentų neturėjo teisės pasirašyti. Pasirašydavo ant pirminių dokumentų tos įmonės direktorius, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės - įmonės atstovas - direktorė R. G.. Jai tekdavo pirminius dokumentus suvesti į registrus, išrašyti kasos orderius. Savo nuožiūra kasos orderių neišrašinėdavo, įmonės direktoriai pasakydavo, atnešdavo įmonės direktoriai čekius, faktūras ir pagal tuos dokumentus išrašydavo kasos čekius. Ji dirbo Vilniuje, suderinusi su direktore R. G. savo darbo vietą. Jokių dokumentų iš Panevėžio tvarkyti nėra gavusi, aptardavo su R. G. kokios įmonės dokumentus tvarkys. UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Vilniuje, įmonės dokumentų jai neteko tvarkyti. V. R. pas ją nesikreipė, jo įmonės dokumentų netvarkė.

Liudytoja J. I. parodė, jog nuo 2014-04 iki 2015-04 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke. Direktorė buvo R. G.. Ji pateikdavo jai suvesti pirminius dokumentus, suvedusi, ji susegdavo juos į aplankalą ir grąžindavo R. G., nes ji turėjo teisę pasirašyti ant dokumentų. Jai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma, paslaugų neteko teikti šiai įmonei. V. R. nežinomas, apie S. R. neteko girdėti.

Liudytojas R. F. parodė, jog S. R. ir V. R. pažįsta. Su S. turėjo bendrą projektą, buvo kartu pasiėmę paskolą, norėjo padaryti biznį. Tai buvo gal du-trys metai atgal, norėjo kartu Vilniuje įkurti sporto klubą. Pradėjo įrenginėti patalpas, sukūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. R. tvarkė visus dokumentus, darė patalpas, pritrūko pinigų ir S. R. pasakė, kad perduotų jam patalpas ir jis darys ten butus. Jis perrašė jam savo dalį, neskaitydamas dokumentų. Tai buvo kvailumas, pasitikėjimas. Tai buvo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad jis iš „(duomenys neskelbtini)“ gauna grynais pinigais. Bet tų pinigų jis negavo. Su V. R. ir S. R. susipažino sporto klube. Žino, kad jie buvo verslo partneriai. Dabar sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V. R.. Neatsimena, kad būtų tekę turėti reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl paskolos sutarties paaiškino, kad S. jam buvo kažkada atsiuntęs į elektroninį paštą dokumentą, kad, prieš imant kreditą, būtų galima patikrinti jo duomenis. Kaltinamoji R. G. nėra žinoma,. Jis nėra suteikęs jokios paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rodė jam paskolos sutartį, kad jis skolina UAB „(duomenys neskelbtini)i“ 266200 Lt, bet jis tokių pinigų neskolino, jokios sutarties nesudarė, parašas ant sutarties yra ne jo. Jis klausė apie tai S. R., bet jis pasakė, kad nieko nežino, kad kažką padarė samdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Pavardės tos buhalterės nenurodė. Toje sutartyje buvo ir V. R. parašas, bet joje tikrai ne jo parašas. Jis tokių pinigų sumos (266200 Lt ) iš vis neturėjo.

Liudytojas S. R. teisme parodė, kad su R. G. susipažino gal prieš 7 metus. Ji buvo jo merginos giminaitė. R. G. turėjo rekomendacijas kaip geros buhalterės, todėl, turėdamas verslus, nutarė, kad galima būtų su ja bendradarbiauti. Tuo metu dirbo su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, buvo numatyta daryti sporto klubą, kurį vėliau perkėlė į nekilnojamojo turto verslą, nes nusprendė vietoj sporto klubo daryti butus ir juos išparduoti. Kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo jis, V. R. prisidėjo pagalbiniais darbais, darbų organizavimu. Tuo metu jie ir kreipėsi į R. G. dėl buhalterijos tvarkymo. Pasitikėdami, „(duomenys neskelbtini)“ kompanijos buhalterinį tvarkymą perdavė R. G.. Datų neatsimena, gal 2014 metais, pasitarę su R. G., nusprendė, kad reikia įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turtą perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Panevėžyje tą kompaniją įsteigė R. G.. Akcininkas didžiąją laiko dalį ir direktorius buvo V. R., o buhalterinę apskaitą tvarkė R. G.. Kadangi jis kažkiek tai atstovavo kompaniją, tai jis bendraudavo tik su Rima. Kas konkrečiai tvarkė buhalterinius dokumentus, nepasakys, nes visada bendravo tik su R. G.. Pristatydavo dokumentus kartais ir jis, o pasirašyti buhalterinius dokumentus galėjo tik V. R. ir R. G.. Įmonė užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu. Dokumentus dažniausia atveždavo į Panevėžį V. R.. Pasitikėdamas R. G., kad dokumentai yra tvarkingi, jis neperskaitydavo ir pasirašydavo dokumentus. Dažniausia pasirašytus ir sutvarkytus dokumentus pasiimdavo V. R.. Kartais ir jis būdavo tose patalpose. Visiškai pasitikėjo R. G.. Netinkamai tvarkė apskaitos dokumentus R. G., todėl ir buvo nustatyti pažeidimai. Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta, nes norėjo steigti sporto salę. Vėliau ten buvo įrengti butai, kurie buvo parduoti. Tas butų pardavimas buvo daromas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes R. G. taip patarė. Ji pasakė, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ turtą reikia perkelti į „(duomenys neskelbtini)“ ir taip abiejose įmonėse sutaupyti mokesčius. Taip rekomendavo R. G., kuri tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buhalterinę. Pinigai už parduotą „(duomenys neskelbtini)“ neįplaukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tai buvo popierinis pardavimas. Ir tą popierinį pardavimą padarė nurodžius R. G.. Pagal faktą, V. R. pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o realiai- ir jis kartu su juo pirko įmonę. Abiejų pinigai buvo panaudoti perkant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už kokią sumą nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepasakys, 50 % pinigų mokėjo jis. Po to, kai prasidėjo tyrimas, jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Faktiškas direktorius buvo V. R.. Visą administravimą vykdė jis. Antspaudas buvo ofise, kuris yra Vilniuje. Nuo to kabineto ir seifo raktus turėjo V. R.. Kokius darbuotojus priimti į bendrovę- tardavosi kartu su V. R.. Kai R. G. įsteigė „(duomenys neskelbtini)“, tai toliau buvo nuspręsta, kad buhalterinius dokumentus tvarkys ir toliau R. G.. Įforminant „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą viską organizavo R. G.. Ji ir notarą surado. Dalį dokumentų jis pasirašė ir V. R.. Realiai V. R. administravo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą: pristatydavo dokumentus dažniausiai R. G., medžiagas dažniausiai pirkdavo, pasirašinėdavo statybų dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas dažniausia būdavo seife, ofise, adresu Kareivių g. 6-314, Vilniuje. Nuo kabineto ir seifo V. R. turėjo raktą.

Atsakydamas papildomai į klausimus parodė, jog kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė R. G., buvo sutarta, kad toliau buhalteriją tvarkys R. G.. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis. Pagal tą sutartį, kaip buhalterė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose teisę pasirašinėti turėjo R. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciavo R. G.. Buvo notaras, kurį suorganizavo R. G.. Dalį dokumentų padavimo sandorio metu pasirašinėjo ir jis. Apie R. F. suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nėra žinoma, nelabai įsivaizduoja iš kur taip galėjo atsitikti. Iš R. F. buvo įsigytas kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ turtas: iš sporto salės gavosi keturi butai ir viena patalpa iš tos dalies priklausė R. F. ir „(duomenys neskelbtini)“ iš jo įsigijo tą turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė R. G. ir dokumentai „(duomenys neskelbtini)“ buvo pas R. G.. Pradinė mintis iš „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pereiti į nekilnojamojo turto veiklą buvo jo ir tai iniciavo jis. Pertvarkymo patalpų ir statybos darbus finansavo Kredito unija. Paskolą sporto klubui ėmė jis ir R. F., paskolą panaudojo pagal paskirtį- įrengė sporto klubą. Butų įrengimui iš sporto salės skolinosi pinigus: V. R. pasiskolino iš tėvo, o jis skolinosi pinigus iš artimųjų. Nėra tikras ar buvo pateiktos paskolos sutartys, kur skolinosi pinigus iš artimųjų, į buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ seife buvo visi kasos pinigai ir V. R. disponavo tais pinigais. Turėdavo teisę ir jis, sutaręs su V. R., jeigu kažkam reikėjo pinigų paimti iš kasos. V. R. rašydavo visus pinigų paėmimus. Visus dokumentus, tame tarpe ir sutartis, pateikdavo R. G. apskaityti. Bendrai yra pasiskolinta apie 20 000 EUR. Jis skolinosi iš savo tėvo V. R.. Tai buvo dar „(duomenys neskelbtini)“ projekto metu, galėjo skolintis apie 30 000 Lt ir tai galėjo būti 2014 metai. Rašytinė paskolos sutartis buvo sudaryta ir dabar ji yra ten, kur visi dokumentai. Kur tie dokumentai, nežino, nes pardavė įmonę su visais dokumentais ir viskas buvo pas R. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališki sprendimai nebuvo priimami, jis kartu su V. R. tardavosi kokias medžiagas pirkti, kaip darbus vykdyti, kartu su V. R. atvažiuodavo į R. G. įmonę. Jokių nurodymų kam ir kokiai sumai išrašyti kasos orderį, ar kitokius dokumentus, negalėjo, galėjo tik teikti informaciją ir kartais ją teikdavo. Su V. R. veždavo R. G. sutarčių originalus ir sąskaitas faktūras. Dėl paskolos sutarties su R. F. jam nežinoma, nežino iš kur ta sutartis ir kaip R. F. susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perleidžiant „(duomenys neskelbtini)“ turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pas notarą, kokios reikėjo medžiagos notarui, pateikė, kitaip būtų neįvykęs sandoris. Ar sandorio sudarymo metu pas notarą R. G. dalyvavo, neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu nėra iškelta jokios bylos.

Specialistė N. Š. parodė, jog atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už visus 2014 metus ir 2015-11-12, buvo surašyta specialisto išvada. Buvo remtasi pateiktais dokumentais, kurie yra pateikti 1 priede, banko išrašais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri padėjo įvertinti buhalterinės apskaitos pažeidimus. Atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyti pažeidimai. Buvo pateikta išvada, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tvirtina byloje pateiktą specialisto išvadą. Pagal buhalterinės apskaitos sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako bendrovės direktorė. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo R. G., o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius- V. R.. Iš pateiktų buhalterinių dokumentų, negalima buvo nustatyti pinigų kasoje, iškraipytas pinigų likutis atsiskaitomojoje sąskaitoje, dėl to, kad nebuvo įtrauktos ūkinės operacijos. Negalima buvo nustatyti, nes ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos, o pirminiai dokumentai rodo, kad ūkinės operacijos banko sąskaitose yra įvykę, tik jos yra neteisingai apskaitytos bendrovės apskaitoje. Negalima nustatyti pinigų kasoje ir atsiskaitomojoje sąskaitoje pagal pateiktus bendrovės dokumentus. Jie neteisingai yra atspindėti bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir apskaitos registruose. Specialisto išvadoje ir yra išvardinti pažeidimai, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto pinigų atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje. Buvo įformintos ūkinės operacijos banke, bet jos neapskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Ūkinės operacijos buvo įvykę, bet jos nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą: iš banko sąskaitos 453.36 Lt, o iš kasos-644930 Lt ir 140 000, kurie per du kartus buvo išmokėti V. R.. Nebuvo galima nustatyti įsipareigojimų VSDFV- 453.36 Lt, buvo neteisingai apskaityta skola atskaitingam asmeniui 506 630 Lt ir neteisingai buvo apskaityta skola kreditoriui R. F. – 266 200 Lt.

Pateiktos 2015-11-12 specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, Nr. 5-5/68 matyti, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant šiuos norminius teisės aktus:

1. Bendrovė 2014-07-24 mokėjimo nurodymu Nr.12 į V. R. asmeninę sąskaitą Nr.487300010101926307 buvo pervesti 3000 Lt, nurodant mokėjimo pagrindą „darbo užmokestis“, tačiau bendrovės apskaitoje 3000 Lt nefiksuoti „Sąskaitoje Nr. 4461 Mokėtinas darbo užmokestis“, o įtraukti kaip skolos sumažėjimas „Sąskaitoje Nr.4463 Sodra“. Bendrovė V. R. išmokėjo 3000 Lt atlyginimą, kurio priskaitymas (3296,70 Lt (apskaičiuotas su mokesčiais)) nefiksuotas darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tvarkant apskaitą buvo pažeista 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes bendrovė išmokėjo 3000 Lt atlyginimą, kurio priskaitymo (3296,70 Lt) nefiksavo 2014 m. liepos mėn. darbo užmokesčio žiniaraštyje, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu), nes bendrovė 2014 m. liepos mėn. į apskaitą neįtraukė 3296,70 Lt (apskaičiuotus su mokesčiais) darbo užmokesčio priskaitymo. Dėl apskaitoje neteisingai registruoto išmokėto 3000 Lt atlyginimo buvo iškraipyta įsipareigojimų struktūra.

Dėl 2014 m. liepos mėn. nepriskaityto darbo užmokesčio buvo nesumokėti mokesčiai: socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčiai ir įmokos garantiniam fondui. Vadovaujantis FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metodinio konsultavimo skyriaus 2007-01-11 rašte Nr.25/03-1-192 pateiktais paaiškinimais, nuo apskaitoje neužfiksuoto išmokėto atlyginimo buvo apskaičiuoti 1324,88 Lt (383,71 €) nesumokėti mokesčiai.

2. Tyrimo metu nustatyta, kad į apskaitos registrą „Sąskaitos istorija“ sąskaita Nr. Nr.2710 DBN bankas nebuvo įtraukti banko sąskaitos išraše užfiksuoti mokėjimai pagal VSDF reikalavimus 453,36 Lt (443,59 (įmokos)+ 9,77 Lt (delspinigiai)) ir banko mokesčiai 0,80 Lt, iš viso 454,16 Lt. Tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Dėl bendrovės apskaitoje neregistruotų ūkinių operacijų bendrovės apskaitoje iškraipyti turto ir įsipareigojimų duomenys bei neteisingai fiksuotos veiklos sąnaudos. Bendrovės tyrimui pateiktame sąskaitos „Nr.2710 DNB bankas“ registre 2014-10-28 fiksuotas 493,36 Lt likutis, o pagal banko sąskaitos išraše fiksuotas 39,20 Lt likutis, skirtumas 454,16 Lt.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (pagrindas išvados 1 lentelė) įsigijo 644930 Lt (iš jų: turto vertė - 533000 Lt, PVM 111930 Lt) turtą. Bendrovė kasos išlaidų orderiuose įformino 644930 Lt (2014-04-07 – 76230 Lt, 2014-05-14 – 24200 Lt, 2014-05-24 -544500 Lt) išdavimą V. R., atsiskaitymui už nupirktą turtą, tačiau nepateikti dokumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus gavo.

Bendrovės kasos dokumentuose užfiksuota, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta bendrovės direktoriaus V. R. į kasą įneštais 772830 Lt, (iš jų: 266200 kaip iš R. F. gauta paskola). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. R., R. F. nurodė, kad jie į kasą jokių pinigų nemokėjo ir neskolino, o S. R. teigia, kad „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų negavo.

Jei tikėti liudytojų (V. R., S. R. R. F.) duotais parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie į kasą įneštus 772830 Lt ir iš kasos išduotus 644930 Lt atsiskaitymui su UAB (duomenys neskelbtini)“. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nurodytus reikalavimus, kad dokumentų rekvizitai (apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu. Dėl į apskaitą įtrauktų neįvykusių ūkinių operacijų, 772830 Lt buvo padidintas bendrovės turtas ir 506630 Lt padidinta bendrovės skola atskaitingam asmeniui V. R. bei skola 266200 Lt R. F. (paskola).

4. Bendrovė dviejuose (2) kasos išlaidų orderiuose: 2014-06-30 92000 Lt, 2014-11-14 – 48000 Lt, iš viso 140000 Lt išdavimą V. R., kaip anksčiau į kasą įneštų pinigų (506630 Lt skolos) grąžinimą. Jei tikėti, V. R. parodymais, kad jis 140000 Lt negavo, tuomet kasos išlaidų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti į apskaitą. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nurodytus reikalavimus, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes kasos išlaidų orderiuose įformintas neįvykusias ūkines operacijas įtraukė į bendrovės tvarkomą buhalterinę apskaitą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nurodyta, kad dokumentų rekvizitai (apskaitos dokumento data, ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu. Dėl į apskaitą įtrauktų neįvykusių ūkinių operacijų, buvo pakeistas turto dydis.

Jei tikėti, V. R. parodymais, kad jis 140000 Lt negavo, tuomet negalima nustatyti kur buvo panaudoti į kasos išlaidas įtraukti 140000 Lt. Bendrovei padaryti 140000 Lt (40546,80 €) nuostoliai.

5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į kasos išlaidas buvo įtraukti trys kasos išlaidų orderiai (nurodyti 3 lentelėje), kuriuose įformintas iš viso 644930 Lt išdavimas direktoriui V. R., neturintys dokumentų privalomųjų rekvizitų - įmonės vadovo ir asmens gavusio pinigus, parašų. Tvarkant apskaitą pažeisti 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 41 punkto reikalavimai, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius, 5 punkto reikalavimai, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Padaryti pažeidimai trukdo įvertinti ar pinigai išmokėti kasos išlaidų orderiuose įvardintiems asmenims.

Dėl aukščiau 1-5 punktuose išvardintų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. (3t. b.l. 61-116).

Kaltinamasis V. R. kaltę dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pripažino, tačiau neigė tai daręs kartu su R. G.. Kaltinamoji R. G. kaltės nepripažino.

Tačiau įvertinus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. R., būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574, 21 str. 1d., būdamas atsakingu už UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su bendrovės buhaltere- R. G., tvarkiusią bendrovės buhalterinę apskaitą 2014-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. P-14-18 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, laikotarpyje nuo 2014-04-07 iki 2014-12-07, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t.y.: pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 13 str. 1 d. 3-5 punktų, 6 str. 2 d. reikalavimus, kadangi jis, kartu su R. G., savo parašais patvirtindami, suklastojo kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, nurodytus kaltinime, kuriuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis R. G. įtraukė į apskaitą, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis.

Kaltinamoji R. G., būdama UAB "(duomenys neskelbtini)" (į. k. 303240772, registruotos adresu: Sodų 21-9, Vilnius) buhaltere (2014-02-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. P-14-18 su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone- UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės R. G.), pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11str. 1d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su bendrovės direktoriumi- V. R. ir viena, adresu: Pušaloto 139, Panevėžys, laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2014-12-07, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:12 str. 1 d., 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 3-5 punktų, bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 41 punkto, 5 punkto reikalavimus, t.y. kartu su V. R., savo parašais patvirtindami suklastojo tikrus dokumentus- kaltinime nurodytus kasos pajamų orderius : t.y., kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 76230 litų (22077,73 eurai), 2014-04-30 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 21100 litų (6110,98 eurai), 2014-05-24 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 278300 litų (80601,25 eurai), 2014-05-24 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. (pateikus paskolos, sudarytos su R. F., sutarties kopiją) priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 266200 litų (77096,85 eurai), 2014-12-07 kasos pajamų orderį, kad iš V. R. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 131000 litų (37940,22 eurai), nors šiuose kasos pajamų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis R. G. įtraukė į apskaitą, tai yra V. R. įneštus 506630 Lt (146730,19 eurai) įtraukė į „Sąskaitą Nr. 653 Atskaitingi asmenys“ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos atskaitingiems asmenims padidėjimas ir 266200 Lt (77096,85 eurai) įnešimą į kasą įtraukė į sąskaitą Nr. 401001, kaip F. suteikta paskolą, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis; taip pat su V. R. savo parašais patvirtindami suklastojo tikrus dokumentus: 2014-11-14 kasos išlaidų orderį, kad V. R. išduota 48000 litų (13901,76 eurai) ir 2014-06-30 kasos išlaidų orderį, kad V. R. išduota 92000 litų (26645,04 eurai), nors šiuose kasos išlaidų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ji įtraukė į apskaitą, tai yra į „Sąskaitos Nr. 272 Kasa“ registrą, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis, be to savo parašais savo patvirtindama suklastojo tikrus dokumentus: 2014-04-07 kasos išlaidų orderį Nr. 13, kad V. R. išduota 76230 litų (22077,34 eurai), 2014-05-14 kasos išlaidų orderį Nr. 20, kad V. R. išduota 24200 litų (7008,8 eurai) ir 2014-05-24 kasos išlaidų orderį Nr. 24, kad V. R. išduota 544500 litų (157698,1 eurai), nors šiuose kasos išlaidų orderiuose įformintos ūkinės operacijos neįvyko, o juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ji įtraukė į apskaitą, tai yra į „Sąskaitos Nr. 272 Kasa“ registrą, nors minėti trys kasos išlaidų orderiai neturėjo dokumentų privalomųjų rekvizitų- įmonės vadovo ir asmens gavusio pinigus, parašų, dėl ko į apskaitą įtraukus neįvykusias ūkines operacijas, buvo pakeistas turto dydis. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, nesilaikant reikalaujamų buhalterinės apskaitos reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.

Minėti pažeidimai, tvarkant buhalterinę apskaitą buvo nustatyti atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės- finansinės veiklos patikrinimą, ką patvirtina pateikta 2015-11-12 Specialisto išvada. Nr. 5-5/68. Nurodytus specialisto išvadoje pažeidimus patvirtino ir teismo metu apklausta tyrimą atlikusi specialistė N. Š.. Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir liudytojų parodymai teisme. Liudytojas S. R. parodė, jog turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė nekilnojamu turtu, kreipėsi į R. G., kuri sutiko tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. 2014 metais, pasitarę su R. G., nusprendė, kad reikia įsteigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. G. pasiūlė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip sutaupyti mokesčius. Pinigai už parduotą uab „(duomenys neskelbtini)“ neįplaukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tai buvo popierinis pardavimas, kurį padarė nurodžius R. G.. Įforminant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą viską organizavo R. G., ji ir notarą surado. Bendrovės akcininkas ir direktorius buvo V. R., o buhalterinę apskaitą tvarkė R. G.. Kas konkrečiai tvarkė buhalterinius dokumentus nežino, bet jis bendraudavo visada tik su R. G.. Pasitikėdamas R. G., kad dokumentai yra tvarkingi, jis neperskaitydavo ir pasirašydavo dokumentus. Dažniausia pasirašytus ir sutvarkytus dokumentus pasiimdavo V. R.. Kartais ir jis būdavo kartu. Apie R. F. suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. Liudytoja apklausta E. N. parodė, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-03-04 yra direktorė, iki tol direktore buvo R. G.. Anksčiau jos pareigos buvo vadybininkė ir buhalterė, ji suvedinėdavo sąskaitas, važinėdavo pas klientus, laiškus siųsdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo gal apie 100 įmonių, kurioms tvarkydavo buhalterinę apskaitą. Tos įmonės, kurioms „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydavo dokumentus, sudarydavo su „(duomenys neskelbtini)“ sutartis. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pažįstama, nes tvarkydavo tos įmonės dokumentus, kuriuos atveždavo direktorius. Dokumentus atveždavo į Pušaloto gatvę, paduodavo jai asmeniškai ir ji surašydavo pirminius apskaitos dokumentus į apskaitą. Atvažiuodavo dviese: S. R. ir V. R.. Pagal dokumentus direktorius būdavo V. R.. Dokumentuose būdavo direktoriaus V. R. parašai ir buhalterės. Kai pasirašydavo direktorius, tada pasirašydavo ir buhalterė. Kasos pajamų orderyje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, pasirašydavo R. G.. Ji asmeniškai tokios teisės pasirašyti neturėjo. V. R. paprašydavo išrašyti orderius, duomenis visus nurodydavo irgi pats S. R.. Kai paprašydavo išrašyti orderį, jį išrašydavo, atspausdindavo ir paduodavo S. R.. Jis jį perskaitydavo ir paduodavo jį V. R. pasirašyti. Po to, kai pasirašydavo V. R., tai tą orderį pasirašydavo buhalterė R. G.. Analogiškai teisme parodė apklaustos liudytojos, dirbusios UAB „(duomenys neskelbtini)“: G. Č., R. Š., E. T., R. M., K. D., J. I., patvirtindamos, kad jos tvarkydavo įmonių, kurias nurodydavo R. G., buhalterinę apskaitą, sutraukdavo pirminius dokumentus į suvestines. Pačios joms priskirtų bendrovių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nerašydavo, neturėjo teisės ir jų pasirašyti. Už buhalterę galėdavo pasirašyti tik R. G.. Liudytojas R. F. patvirtino, kad jokių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei V. R., nei S. R. neskolino. 266200 Lt sumos jis niekada neturėjo. Specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės- finansinės veiklos patikrinimo konstatuota, kad bendrovėje apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 12 str. 1 d., 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 3-5 punktų, bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 41 punkto, 5 punkto reikalavimus, tai yra bendrovėje buvo suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai, surašant juos pagal neįvykusias ūkines operacijas, bei į apskaitą įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos.

Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1d., už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju V. R.. Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1d., vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, šiuo atveju R. G..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamųjų V. R. ir R. G. nusikalstama veika atitinka LR BK 222 str. 1 d., t.y. kaltinamieji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.

Kaltinamoji R. G. buvo kaltinama, kad pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus, t.y.: į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu), ji į V. R. asmeninę sąskaitą pervesto 3000 lt. (868,86 eurų) atlyginimo, nefiksavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai yra nefiksavo „Sąskaitoje Nr. 4461 Mokėtinas darbo užmokestis“, o įtraukė kaip skolos sumažėjimą į „Sąskaitą Nr. 4463 Sodra“, bei V. R. išmokėto 3000 Lt atlyginimo (3296,70Lt- apskaičiavus su mokesčiais) nefiksavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose; kadangi ji į apskaitos registrą „Sąskaitos istorija“ „Sąskaita Nr. Nr.2710 DBN bankas“ neįtraukė banko sąskaitos išraše užfiksuoto mokėjimo pagal VSDF reikalavimus 453,36 Lt (443,59 (įmokos)+ 9,77 Lt (delspinigiai)) ir banko mokesčiai 0,80 Lt, iš viso 454,16 Lt.

Kaltinamoji nesutiko su nepriskaitytais mokesčiais, gyventojų pajamų mokesčiu ir Sodros įmokomis, taip pat 3000 Lt išmoka direktoriui V. R., nurodydama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus ir visas grynųjų pinigų operacijas atlikdavo patys ir apklausos metu nei vienam nebuvo užduotas tas klausimas „kaip čia gavosi su tais 3000 Lt“, o ji VMI davėme raštišką paaiškinimą, kad tai buvo techninė klaida. Kada atliekamas bankinis pavedimas, yra tokia grafa, kur reikia aprašyti operaciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neparašė, kad apyvartines lėšas išmokėjo V. R., netinkamai buvo apiforminta, su Sodra buvo atsiskaityta, bet tik netinkamai įformino, todėl nuo tų 3000 Lt negalėjo būti atskaityti jokie mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, jog nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, paneigiančių kaltinamosios versiją dėl šio buhalterinio pažeidimo, R. G. iš kaltinimo šis epizodas šalintinas. Esant minėtoms aplinkybėms, nenustačius kaltinamųjų kaltės dėl minėto pažeidimo, byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys 381,72 Eur. sumai dėl žalos atlyginimo, jog UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai siekė išvengti mokesčių į Fondo biudžetą mokėjimo, dėl ko Fondo biudžetui padaryta 381,72 Er žala / t. 3., b.l. 165-166/, atmestinas /LR BPK 115 str.3d.1p./.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia pripažintina, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. R. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems V. R. ir R. G. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamųjų asmenybę, aplinkybes.

Kaltinamieji padarė apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 str.), kaltinamieji praeityje neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, abu dirba. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybę, į tai, kad neteisti, dirbantys, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jiems skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Jos dydį parenkant atsižvelgiama į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skiriamos baudos dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas vidurkis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys 381,72 Eur. sumai dėl žalos atlyginimo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai siekė išvengti mokesčių į Fondo biudžetą mokėjimo, dėl ko Fondo biudžetui padaryta 381,72 Er žala / t. 3., b.l.165-166/, atmestinas /LR BPK 115 str. 3 d.1p./.

Iš kaltinamųjų išieškotinos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. pagrindu proceso išlaidos teismo šaukimams po 10,85 Eur iš kiekvieno į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirti baudą 30 MGL (1129,80 Eur ) dydžio.

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d ir paskirti baudą 80 MGL (3012,80 Eur ) dydžio.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, prijungtus su voku prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“( reg.adresu (duomenys neskelbtini)).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį 381,72 Eur. sumai dėl žalos atlyginimo, atmesti /LR BPK 115 str. 3d.1p./.

Išieškoti iš V. R. ir R. G. po 10,85 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.