- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-483-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-00592-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-137-941/2014, pagal ieškovės M. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. Š. prašymu (1–14, 33–45 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011.
Nurodė, kad iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo dokumentus, kurių anksčiau neišdavė ir kurių civilinėje byloje nebuvo. Tai 1934-09-22 ieškovo J.R. prašymas Telšių rajono apylinkės teismui, 1935-01-03 teismo posėdžio protokolas, 1935-01-25 liudijimas, 1935-01-08 J. R. prašymas, 1935-02-19 teismo posėdžio protokolas, 1932 m. žemės vienkiemiais išskirstymo pilnas planas, 1935-01-08 prašymo kopija, 1935-02-19 teismo posėdžio protokolo kopija, 1932-06-28 teisminiai ginčai dėl testamento, 1938-02-15 J. J. R. ir B. K. prašymas patvirtinti 160 aktą, 1938-07 Ipotekos įstaigos pranešimas Telšių notarui. Nurodo, kad naujai pateikti įrodymai turi esminės reikšmės bylai, nes neginčijamai įrodo, kad 1994 m. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos neteisėtai. Pagal U. R. testamentą paveldėtą žemę lygiomis dalimis valdė J. R. ir J.R. po ½ dalį trims sklypams Nr. 2, 7, 11, šių sklypų nepasidalino ir visi trys žemės sklypai buvo J. ir J. R. ir B. K. bendra dalinė nuosavybė. 1932-08-25 sklypų pasiskirstymo protokolas, sudarytas matininko V.K. yra laikinas pirminis dokumentas, nesuteikiantis nuosavybės teisių į nurodytus sklypus. Neteisinga manyti, kad J. R. su B. K. priklausė žemės sklypas Nr.7, o J. R.– žemės sklypai Nr. 2 ir 11. Tai paneigia visa eilė rašytinių įrodymų. U.R. palikta žemė buvo bendra dalinė dviejų brolių J.ir J. nuosavybė, kuri niekada nebuvo padalinta ir niekada tos žemės dalys nebuvo pripažintos asmenine nuosavybe. Kad žemė buvo bendroji dalinė nuosavybė neginčijamai įrodo ir tas faktas, kad 1937 metais parduodant žemės sklypą kitam asmeniui, dalyvavo visi bendrasavininkai ir visi pasirašė. Naujai pateikti įrodymai neginčijamai įrodo, kas buvo tikrieji žemės sklypų Nr.2, 7, 11 savininkai ir tai, kad 1994 metais nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta neteisingai ir neteisėtai.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepimu į prašymą (120–122 b. l.) klausimą dėl proceso atnaujinimo paliko spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad ieškovė, prašydama atnaujinti procesą, nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kada iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo dokumentus, kurių byloje nebuvo.
Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (124–126 b. l.) su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė galėjo visus papildomai pateiktus dokumentus teikti ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, o jų nepateikimas buvo sąlygotas ne objektyvių priežasčių, o pasirinkto elgesio varianto. Nėra pagrindo pripažinti, kad pateikti dokumentai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri negalėjo būti žinoma ieškovei bylos nagrinėjimo metu. Be to, ieškovė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo dokumentų gavimo.
Atsakovas K. R. atsiliepime (127–132 b. l.) su prašymu nesutiko. Nurodė, kad situacija daug kartų išsamiai ir visapusiškai išanalizuota. Ieškovė tiesiog piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą, ieškovės pateikti archyviniai dokumentai visiškai nekeičia reikalo esmės ir neduoda pagrindo abejoti ankstesniais teismų sprendimais. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM prerogatyva. J. ir J. I. valdytos žemės atžvilgiu šie klausimai seniai išspręsti, teismai dėl to ne kartą aiškiai pasisakė. Ieškovės elgesys turi būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Atsakovas S.R. atsiliepime (136–137 b. l.) su prašymu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės elgesys gali būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovės pateikti archyviniai dokumentai visiškai nekeičia reikalo esmės ir neduoda pagrindo abejoti ankstesniais teismų sprendimais.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į prašymą (110 b. l.) nurodė, kad taikyti restituciją žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės, nes jis 2013-03-20 Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 37sk-190 buvo padalintas į 3 atskirus žemės sklypus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi (140–144 b. l.) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011.
Teismas nurodė, kad ieškovė su prašymu pateikė archyvinius dokumentus, iš kurių matyti, kad tarp ieškovės tėvo J. R. ir jo brolio J. R. bei sesers B. K. vyko teisminiai ginčai dėl motinos U.R. testamento, žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Dalies dokumentų byloje jos nagrinėjimo metu nebuvo, dalis - byloje buvo. Vertindamas dokumentus, kurių nebuvo, teismas nurodė, kad šie dokumentai naujų turinčių esminę reikšmę aplinkybių nepatvirtina, nes byloje buvo kiti, taip pat archyviniai dokumentai, patvirtinantys tas pačias ar su jomis susijusias aplinkybes, kaip ir pateiktieji su prašymu. Naujai pateikti dokumentai esmės nekeičia, aplinkybės, kurias jie patvirtina, yra aptartos, išanalizuotos ir įvertinos 2011-09-30 sprendime. Be to, dokumentai gauti iš Lietuvos centrinio archyvo, t.y. to paties šaltinio, kaip ir buvę byloje, todėl ieškovė galėjo visus papildomai su prašymu pateiktus dokumentus teikti ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
Teismas nurodė, kad asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas LR BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu – nekaltumo prezumpcija (LR BPK 44 str. 6 d.). Prašymuose metami kaltinimai nepagrįsti įsitesėjusiais procesiniais sprendimais. Priešingai, juos paneigia pačios ieškovės pateikti duomenys apie kreipimąsi į įvairias institucijas bei ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo dokumentų gavimo. Tai, kad ieškovė prieš tai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, esmės nekeičia, nes ieškovė bandė savo interesus ginti kitais būdais ir tai yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios negali pateisinti termino praleidimo.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovė M. Š. (151–162 b. l.) prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011, panaikinti 300 Lt priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Telšių apylinkės teismo 2011-09-30 sprendime yra įrašyti trys dokumentai, kurių duomenys nesutampa su dokumentų duomenimis. Tai Aktas 160 Nr., ištrauka 1937-08-10 (1 t., 188 b. l.) ir 1932-08-25 sklypų pasiskirstymo protokolas. Šių dokumentų pakeisti duomenys yra įrašyti į Telšių rajono apylinkės teismo 2011-09-30 sprendimą ir tai yra esminės klaidos, kurias reikia taisyti. Teismo sprendime nurašyta nuo Telšių NŽT vedėjos ir atsakovo advokato G. G. atsiliepimų, o atsiliepimuose nurodyta netiesa ir melas.
2. Trijuose sklypuose Nr. 2, 7, 11 buvo 41,19 ha naudojamos ir nenaudojamos žemės, kas neginčijamai įrodo, kad nei vienas iš savininkų, nei J. R., nei B. K., nei J. R. neturėjo asmeninės nuosavybės, o motinos žemę dirbo bendros dalinės nuosavybės pagrindu. Įvertinus tai, kad į sprendimą buvo įrašyti neteisingi duomenys iš dokumentų ir iš atsiliepimų, akivaizdu kad yra pagrindas proceso atnaujinimui.
Atsiliepimas
3. Telšių apylinkės teismas buvo vienašališkas ir 2011-09-30 sprendime panaudojo visą medžiagą, esančią atsakovo advokato G. G. ir Telšių NŽT vedėjos atsiliepimuose, o nesivadovavo byloje esančiais dokumentais, tuo pažeisdamas CPK 14 straipsnį. Kadangi teismas vadovavosi melagingais paaiškinimais, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą.
4. Telšių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neturėjo vadovautis 1932-08-25 sklypų pasiskirstymo protokolu (1 t., 55 b. l.), 1935 m. žemės ištyrimo ir rūšiavimo dokumentais (1 t., 65 b. l.), žemės apdėjimo sąrašais, nes žinojo, kad R. turtas yra registruotas 5 savininkų vardu ir nepatvirtintas notaro. Teismas taip pat negalėjo sprendime nurodyti, kad 1933-03-28 J.R. ir B. K. pasirašė sutikimo sutartį, nes neturėjo oficialios sutikimo sutarties.
5. Nauji dokumentai:1938-02-15 trijų savininkų ir pirkėjo prašymas Kauno Notarui patvirtinti 160 Nr. aktą (92–93 b. l.), 1938-10-31 pranešimas Nr. 566 (95 b. l.) ir Hipotekos įstaigos pranešimas Telšių notarui 1938 m. liepos mėn. (94 b. l.) paneigia NŽT buvusios vedėjos ir advokato G. G. netiesą, nurodytą atsiliepimuose.
6. Termino procesui atnaujinti ieškovė nepraleido, nes po apeliacinio teismo nutarties pastoviai kreipėsi į generalinę prokuratūrą, kad nustatytų Telšių rajono apylinkės teismo 2011-09-30 sprendime padarytus pažeidimus. Prokuratūra tyrė visus metus ir galutinį atsakymą davė 2013-05-30.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (174 b. l.) VĮ Registrų centro Telšių filialas prašo vadovautis anksčiau pateiktais argumentais, nurodytais atsiliepimuose į prašymą atnaujinti procesą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (181–182 b. l.) atsakovų K. R. ir S. R. advokatas G. G. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės M. Š. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje objektyviai išanalizavo situaciją civilinėje byloje ir pagrįstai konstatavo, kad pagrindų proceso atnaujinimui nėra. Atskirasis skundas pagrįstas daugiau emocijomis ir objektyvią tiesą iškreipiančiais pamąstymais, į kuriuos atsikirsti pakankamai sudėtinga.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš pateikto ieškovės M. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad ieškovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011 LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto pagrindu.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Ieškovė prašo atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėja įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėja suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2119 ieškovės ieškinį atmetė (2 t., 18–25 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės M. Š. apeliacinį skundą atmetė, Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą (2 t., 80–90 b. l.). Nesutikdama su Telšių rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo sprendimais, ieškovė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, tačiau 2012-04-30 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti ieškovės M. Š. kasacinį skundą.
Ieškovė M. Š. nurodė, kad iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo dokumentus, kurių civilinėje byloje nebuvo, pateikė pirmosios instancijos teismui 1934-09-22 J. R. prašymą teismui, 1935-01-03 teismo posėdžio protokolą, 1933-03-28 sutikimo sutartį, 1935-01-25 Žemės tvarkymo departamento Liudijimą, 1935-01-08 J. R. prašymą, 1935-02-19 teismo posėdžio protokolą, 1932-06-28 S. R.-G. prašymą, 1932-02-26 nutarimą, 1932-10-20 sprendimą, apeliacijos skundą, paaiškinimą į apeliacijos skundą, rezoliuciją, 1933-01-13 sprendimą, protokolą, 1933-03-11 nutarimą, 1937-09-03 prašymą, pranešimus, 1937-09-03 Aktą Nr. 160, Žemės Tvarkymo departamento raštą, eksplikaciją, sklypų paskirstymo papildomą lentelę, 1932 m. žemės vienkiemiais išskirstymo plano kopiją (63–103 b. l.). Iš pateiktų dokumentų, kuriuos ieškovė įvardija kaip naujus įrodymus, matyti, jog kai kurie pateikti dokumentai buvo pateikti į civilinę bylą Nr. 824-339/2011, juos pirmosios instancijos teismas įvertino ir jų pagrindu priėmė 2011-09-30 sprendimą. Tai 1933-03-28 Sutikimo sutartis, iš kurios matyti, kad B. K. iš mirusios motinos U. R. paliktąją iš testamento teisę įpėdininkystės 2000 Lt ir futrelę sutinka ir atsiima žeme, kuri randasi (duomenys neskelbtini) 13 hektarų ir 60 arų (66 b. l.). Aktas 160 Nr. (96–98 b. l.), kuriuo kreipiamasi į notarą F. M. dėl pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo B. K., J. R. ir J.R. pardavus 6,75 ha K. L. taip pat buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011 (1 t., 50–53 b. l.). 1932 m. žemės vienkiemiais išskirstymo plano kopija taip pat buvo pateikta civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011, tik kitokiu masteliu (1 t., 66 b. l.). Šiuos nurodytus dokumentus Telšių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo, juos įvertino ir dėl jų pasisakė 2011-09-30 sprendime. Kiti ieškovės M. Š. pateikti dokumentai rodo, jog tarp U. R. įpėdinių vyko teisminiai ginčai: tarp J.R. ir B. K. bei tarp J.R. ir S. R.–G.. Pateikti teismo sprendimai, protokolai, prašymai įrodo R. tarpusavio ginčus dėl paveldėto turto, tačiau jie nekeičia bylos esmės, neturi esminės įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. jeigu šie dokumentai būtų buvę nagrinėjant bylą, teismo sprendimas būtų buvęs toks pat. Ieškovės pateikta sklypų pasiskirstymo papildoma lentelė (102 b. l.) buvo sudaryta 1932-08-25 protokolo pagrindu, kuris buvo pateiktas Telšių rajono apylinkės teismui, nagrinėjant M. Š. ieškinį iš esmės (1 t., 54–55 b. l.).
Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais darytina išvada, kad ieškovės M. Š. pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentai nėra nauji įrodymai ir neturi esminės įtakos Telšių rajono apylinkės teismo 2011-09-30 sprendimui, t. y. net ir tuo atveju, jeigu jie būtų buvę pateikti nagrinėjant bylą iš esmės, teismas būtų priėmęs tokį pat sprendimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad visus šiuos dokumentus ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.
Ieškovė M. Š. vieną iš pagrindų atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011 nurodė LR CPK 366 str. 1 dalies 3 punktą, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomi melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pagal šio punkto nuostatas tokiu pagrindu procesas gali būti atnaujintas (CPK 370 str. 3 d.) tik kai yra visos juose nurodytos sąlygos. Taigi, nurodyto straipsnio 3 dalies punkte nurodytas nusikalstamas veikas gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o ne kitas baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas, todėl siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nustatyta tvarka patvirtintas nuorašas. Be to, minėto straipsnio 3 punkte nurodyti faktai, kaip ir 1 ir 2 punkte nurodytos aplinkybės, turi turėti bylai esminę reikšmę. Esminiai jie yra tada, kai pripažįstama, kad jeigu nurodyti faktai būtų konstatuoti nagrinėjant bylą, tai galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
Ieškovė M. Š., prašydama atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 3 punktu ir kaltindama valstybės tarnautoją A. K., nuslepiant nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, o teismą – pakeitus dokumentų duomenis, nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio minėtų asmenų nusikalstamas veikas. Taigi, nepateikus šių įrodymų, o taip pat neįrodžius, kad šios veikos turėjo esminės įtakos teismo sprendimo priėmimui, konstatuotina, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui.
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (LR CPK 368 str. 1 d.). Iš Pateiktų Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautų dokumentų kopijų matyti, kad minėtų dokumentų kopijos patvirtintos: 2012-03-06, 2012-03-12 ir 2012-03-21. Ieškovė M. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-03-21 lydraštį, iš kurio matyti, kad dokumentai, kuriuos ji pateikė teismui prašydama atnaujinti procesą, jai išsiųsti 2012-03-21 (170 b. l.). Kadangi byloje nėra duomenų kada minėti dokumentai buvo įteikti ieškovei, vadovaujantis protingumo principu, laikytina, kad jie ieškovei galėjo būti įteikti po 3-5 dienų nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, t. y. 2012 m. kovo 24-26 dienomis. Kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė M. Š. pateikė 2013-08-28, t. y. beveik po pusantrų metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 368 str. 1 d.). Ieškovė nurodo, kad ji nepraleido įstatymo nustatyto termino, nes proceso atnaujinimo galutinis terminas yra 5 metai, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Proceso atnaujinimo terminas, numatytas LR CPK 368 str. 1 dalyje yra 3 mėnesiai nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Penkių metų terminas yra naikinamasis terminas, kuriam suėjus šalis nebegali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl svarbių priežasčių praleistas 3 mėnesių terminas gali būti atnaujintas šalies prašymu, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė neprašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, o taip pat nenurodė, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir Lietuvos generalinį prokurorą, nepateisina termino praleidimo.
Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės M. Š. nurodomi nauji dokumentai neturi esminės reikšmės bylai, t. y., jie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą Telšių rajono apylinkės teisme, ir jeigu jie būtų pateikti nagrinėjant bylą iš esmės, kitoks sprendimas nebūtų priimtas. Todėl nesant visų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje.
Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, kad nepateikė įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, o taip pat ir tai, kad dėl to buvo priimtas teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas jau išnagrinėtoje Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-824-339/2011. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atmetus ieškovės M. Š. apeliacinį skundą, netenkintinas prašymas panaikinti priteistas 300 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.