Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-21 · Administracinė byla Nr. I-8089-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-116-492/2015Nutartis · 2015-10-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-08-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-21
Bylos Nr.
I-8089-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01932-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8089-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-01932-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7, 16–22) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 15000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K. Nurodė, jog netinkamos suėmimo sąlygos pasireiškė kamerų perpildymu, ploto trūkumu. Šiuos nepatogumus prilygino asmens kankinimui bei orumo pažeminimui, o dėl tokių Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, nervingas ir kt. Dėl patirtų išgyvenimų patyrė žalą, kurią įvertino 15000 EUR.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 30–39) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pateikdami duomenis apie kamerų plotus ir tuo metu kameroje buvusį asmenų skaičių nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2007-03-08 iki 2011-04-20, kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateikti duomenys (b. l. 31–35) tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2007-03-08 iki 2011-04-20.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė atnaujinti senaties terminą. Nurodė, jog jam kalint Lukiškių TI-K jis nežinojo, kad galima kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, taip pat nežinojo ir kad pareiškėjo teisės pažeidinėjamos, o Lukiškių TI-K administracija tokios informacijos neteikė.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suprasti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas nuo 2007-03-08 iki 2011-04-20. Iki 2010-04-11 galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurios 6.15 p. buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m. kameros ploto. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja higienos norma HN 76:2000 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo nustatytą. Minimali gyvenamojo ploto kamerose norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento 2010-05-11 direktoriaus įsakymu Nr. V-124, kurio 1.3.1. p. nurodytas 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Pažymėtina, kad teisės aktai, kurie reglamentavo/reglamentuoja ploto dydžius tenkančius vienam asmeniui kameroje, kiti teisės aktai reglamentuojantys kardomojo kalinimo sąlygas, taip pat Civilinis kodeksas, kuriame reglamentuotas neturtinės žalos atlyginimas ir ieškinio senatis buvo ir yra viešai prieinami teisės aktai, todėl pareiškėjas elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo realią galimybę sužinoti ir išsiaiškinti dėl kamerų ploto tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, tuo labiau, kad, kaip nurodė, kalėdamas Lukiškių TI-K patyrė didelius išgyvenimus ir kitus neigiamus jausmus, kas reikštų, jog pareiškėjas suprato/turėjo suprasti, kad kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Be to, nuteistųjų asmenų kreipimasis į teismus dėl tų pačių aplinkybių (ploto pažeidimas vienam asmeniui kamerose, kamerų neatitikimas higienos normų reikalavimams), dėl kurių su skundu kreipėsi ir pareiškėjas yra labai dažnas reiškinys, t. y. teismuose nagrinėjama gausu tokio pobūdžio skundų, tame tarpe skundai gaunami ir iš asmenų, kurie bausmę atlieka/atliko Lukiškių TI-K, todėl pareiškėjas kalėdamas Lukiškių TI-K turėjo galimybę anksčiau nei 2015 metais (t. y. jam laisvės atėmimo bausmę atliekant dar Lukiškių TI-K) sužinoti apie galimai pažeistas savo teises ir susipažinti su pareiškėjo skunde keliamus klausimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiais klausimais formuojama praktika. Tuo tarpu vien tik pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė dėl nežinojimo, kad pareiškėjas ir anksčiau turėjo tokią galimybę kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu senaties terminui atnaujinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei nustačius, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už ginčo laikotarpį nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, o atsakovės atstovas, nagrinėjamu atveju, prašo taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015-03-28 (skundo teismui išsiuntimo diena) ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui neturinė žala galėtų būti priteistina tik už laikotarpį nuo 2012-03-28 iki 2015-03-28 (trejų metų laikotarpis). Taigi, klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų būti sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2012-03-28 iki 2015-03-28, o pareiškėjas reikalavimą priteisti žalą reiškia už laikotarpį nuo 2007-03-08 iki 2011-04-20, todėl pritaikius trejų metų senaties terminą, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjas Bronius Januška