Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. pareiškimą dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. K., V. B., Ž. V., V. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp J. U. (pardavėjo) ir pareiškėjo (pirkėjo) buvo sudaryta Sutartis, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjui buvo parduota: 0.3600 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0.9400 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 1.4900 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypai). Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, žemės sklypai registruoti J. U., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu. Sutarties 5 punkte nurodoma, kad pirkėjas šią Sutartį per 3 mėnesius turi įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Marijampolės filialo Šakių rajono gyventojų aptarnavimo biure, priešingu atveju pirkėjui neturint teisės disponuoti žemės sklypais. Pareiškėjas žemės sklypus įsigijo esant santuokoje su suinteresuotu asmeniu, L. K. Bylos duomenimis, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. K. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas 2016 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė įregistruoti M. G. nuosavybės teises į žemės sklypus, kadangi Sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai numatė privalomą sandorio registraciją Nekilnojamojo turto registre per tris mėnesius nuo tokio sandorio sudarymo.

Lietuvos notarų rūmų pateiktos palikėjo J. U., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos duomenimis, Jurbarko rajono notarei 2003 m. vasario 11 d. pateiktu pareiškimu, palikimą priėmė J. U. sutuoktinė T. U. ((duomenys neskelbtini)) ir dukra V. B. (suinteresuotas asmuo). T. U. pergyvenusiai sutuoktinį 2003 m. vasario 25 d. išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas, registro numeris (duomenys neskelbtini) į piniginį indėlį su palūkanomis ir atkuriamomis santaupomis, esančiomis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), J. U. vardu ir 2003 m. vasario 25 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, registro numeris (duomenys neskelbtini) į ½ piniginį indėlį su palūkanomis ir atkuriamomis santaupomis, esančiomis sąskaitoje (duomenys neskelbtini), J. U. vardu, ½ valiutinio indėlio su priskaičiuotomis palūkanomis, esančiomis sąskaitoje (duomenys neskelbtini) J. U. vardu. Teismo iniciatyva išreikalauto Testamento registro išrašo duomenimis, T. U. palikimą priėmė suinteresuoti asmenys V. V. ir Ž. V.

1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki CK, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodęs, kad nurodytame kontekste paminėtini ir išaiškinimai dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, tai, kad pareiškėjas neturėjo teisinių žinių, todėl ne visos Sutarties sąlygos jam buvo aiškios ir suprantamos, taip pat suinteresuotų asmenų poziciją, kad jie iš esmės neprieštarauja termino atnaujinimui, darytina išvada, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: pardavėjas siekė parduoti, o pirkėjas – pirkti žemės sklypus, pardavėjas gavo iš pirkėjo sutartą daikto kainą, turtą perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė, daugiau nei 26 metų naudojosi ir valdė kaip savo (1964 m. CK 253 straipsnis). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Įvertinus išdėstytą darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjas nustatytu terminu neįvykdė pareigos įregistruoti Sutartį viešajame registre dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarties stabilumo principais, pareiškimas tenkinamas, atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjui atlikti teisinę registraciją (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), valstybės įmonėje ,,Registrų centras“ (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 42,58 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, kadangi jos viršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 578 straipsniais,

teismas nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), teisinei registracijai valstybės įmonėje ,,Registrų centras“ atlikti.

Priteisti iš pareiškėjo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,58 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų penkiasdešimt aštuonių centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.