Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios N. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria kaltinamajai N. V. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas vienam mėnesiui – iki 2020 m. birželio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-491/2020 N. V. kaltinama tuo, kad būdama mažametės A. A., (duomenys neskelbtini), globėja ir žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 mažametės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina B. B. ir žinodama, kad šis teismo sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaiką turi būti vykdomas skubiai bei ji įpareigota nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne vėliau kaip keturioliktą dieną perduoti A. A. motinai, per teismo nustatytą terminą iki 2011 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo dalies, įpareigojančios ją perduoti A. A. motinai B. B., neįvykdė, A. A. motinai B. B. neperdavė iki tol, kol 2012 m. gegužės 17 d. A. A. antstolio buvo priverstinai perduota motinai B. B., tai yra, ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šiais veiksmais N. V. kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje.

2. Minėtoje byloje N. V. kaltinama ir tuo, kad ji 2012 m. gegužės 17 d. 06.30 – 07.20 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame jos tėvams L. ir V. K., žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 A. A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina B. B. ir ji įpareigota perduoti vaiką motinai, taip pat žinodama, kad 2012 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-300-188-2012 leista prievarta (pašalinant kliūtis) paimti A. A. iš jos buvimo vietos ir perduoti mergaitę motinai, aktyviais veiksmais trukdė antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiškai gniuždydama vaiką, nežymiai sužalojo B. B. bei panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: antstolei S. Vaicekauskienei kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis G. D. bei E. T. atvykus prie namo vykdyti teismo sprendimą ir perduoti vaiką motinai, antstolei S. Vaicekauskienei kelis kartus reikalaujant atidaryti užrakintas namo duris, šio reikalavimo nevykdė, namo durų, kurios iš vidaus buvo užremtos medine lenta, neatidarė, lentos nepašalino ir taip užkirto kelią antstolei patekti į namo vidų, po ko, antstolei priėjus prie namo vitrininio lango bei durų ir pakartotinai kelis kartus pareikalavus įleisti į vidų, durų neatidarė, tęsdama nusikalstamus veiksmus A. A. pastatė prieš langą, antstolei nurodžius patraukti vaiką nuo lango ir jo netraumuoti, šio reikalavimo nevykdė, tokiu būdu vertė vaiką stebėti kliūčių šalinimo veiksmus – techninių priemonių naudojimą, durų laužimą ir stiklo išmušimą, kambario viduje buvusių asmenų priverstinį pašalinimą, taip sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, priešingas vaiko interesams, darė žalą vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiškai gniuždė vaiką, tęsdama nusikalstamus veiksmus ir antstolei su pareigūnų pagalba patekus į namo vidų, kambaryje, antstolei nurodžius perduoti vaiką, šio teisėto reikalavimo nevykdė – sėdėjo ant kėdės apkabinusi mergaitę ir šaukdama reikalavo jos neliesti, tokiu elgesiu toliau traumavo vaiką ir kliudė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms vaiką paimti bei perduoti išieškotojai B. B., po ko, antstolės nurodymu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnams M. G. bei E. S. pradėjus šalinti kliūtį, t. y. kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę A. A. apglėbusios N. V., M. G. paėmus už N. V. dešinės rankos riešo bei alkūnės sąnarių, tokiu būdu laikant jos dešinę ranką, o tuo metu ir tokiu pat būdu E. S. laikant N. V. kairę ranką už riešo ir alkūnės sąnarių, kad vaiko motina B. B. galėtų atitraukti nuo jos savo dukrą, priešindamasi vaiko paėmimui, N. V. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė B. B. į pilvą ir kojas, tuo padarė B. B. keturias poodines kraujosruvas kairės šlaunies ir blauzdos, priekiniuose ir išoriniuose paviršiuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, o B. B. paėmus mergaitę nuo N. V. kelių bei išėjus iš namo, N. V., atsistojusi nuo kėdės, ištraukė E. S. laikytą kairę ranką ir tyčia kairės rankos kumščiu tris kartus smogė jos dešinę ranką laikiusiam M. G. į dešinę galvos pusę ir veidą, tuo M. G. sukėlė fizinį skausmą, N. V. trukdė antstolio veiklai, nežymiai sutrikdė B. B. sveikatą ir pasipriešino valstybės tarnautojui. Šiais veiksmais N. V. kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 231 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje.

3. Ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00521-19 buvo pradėtas 2019 m. lapkričio 6 d., Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu atskyrus jį iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00103-11, po to, kai N. V. pagal teisinės pagalbos prašymą dėl ekstradicijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) buvo perduota Lietuvos Respublikai, leidžiant ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl dalies jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 245 straipsnyje, BK 231 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje.

4. Kaltinamąją N. V. perdavus Lietuvos Respublikai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi jos atžvilgiu palikta galioti dar Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas dviejų mėnesių jo taikymas terminas, jį skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi N. V. kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta, ji iš suėmimo paleista bei jai paskirtos trys švelnesnės kardomosios priemonės: 1) intensyvi priežiūra trims mėnesiams, ją įpareigojant nenutolti nuo gyvenamosios vietos daugiau kaip 500 metrų, jei tai nesusiję su dalyvavimu baudžiamajame procese; 2) 10 000 Eur dydžio užstatas; 3) ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir paso – paėmimas. 2019 m. gruodžio 13 d. prokuroro nutarimu N. V. taikomos intensyvios priežiūros sąlygos sušvelnintos – ji įpareigota nenutolti nuo savo gyvenamosios vietos daugiau kaip 10 km atstumu šiaurės (šiaurės rytų ir šiaurės vakarų) kryptimi ir 2 km atstumu pietų (pietryčių ir pietvakarių) kryptimi, jei tai nesusiję su dalyvavimu baudžiamajame procese.

5. Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi pratęsė N. V. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 19 d. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas dar vienam mėnesiui, jį skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 19 d. Kaltinamajai N. V. nustatytos šios intensyvios priežiūros sąlygos: a) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; b) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); c) neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios N. V. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo ir skundžiamos teismo nutarties argumentus, kitą teismų informacinėje sistemoje esančią bylos medžiagą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria kaltinamajai N. V. buvo pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra vienam mėnesiui, t. y. iki 2020 m. birželio 19 d., yra teisėta, o nustatyti apribojimai ir kardomosios priemonės sąlygos – proporcingos.

8. Pagal BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnio nuostatas, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslų – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

9. Iš kaltinamosios gynėjo skundo matyti, kad gynyba pareikštus kaltinimus laiko nepagrįstais, visgi teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad N. V. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apie tai liudija 2020 m. sausio 8 d. kaltinamajame akte išdėstyti ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: nukentėjusiųjų M. G., S. V., B. B., liudytojų G. D., E. T. ir kt. parodymai, vaizdo įrašuose ir jų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, teismo medicinos specialistų išvados ir kiti duomenys. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos taikymo terminą) nebūtina nustatyti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – šiuo atveju intensyvios priežiūros – skyrimo ar jos termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Taigi pagrindas skirti kaltinamajai N. V. kardomąsias priemones egzistuoja.

10. Teisėjų kolegija pritaria Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties argumentams įžvelgiant riziką, jog kaltinamoji N. V. gali vengti baudžiamojo proceso. Apie tai byloje liudija faktas, kad praeityje vengdama ikiteisminio tyrimo kaltinamoji nutraukė visus socialinius ryšius Lietuvoje, išvyko ir slapstėsi JAV. Iš bylos duomenų, o taip pat 2014 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės N. V., kuriai pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, matyti, kad N. V. ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 8 d., t. y. dieną prieš tai, kai Lietuvos Respublikos Seimas panaikino jos, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narės, imunitetą, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tai aiškiai rodo, kad kaltinamoji praeityje jau siekė išvengti proceso ir jai gresiančių kaltinimų. To nesutrukdė jokie su Lietuvos Respublika ją tampriai siejantys socialiniai ryšiai. Pati kaltinamoji patvirtino, kad iš Lietuvos Respublikos išvyko baimindamasi savo ir jos šeimos narių baudžiamojo proceso – kitaip tariant, žinodama reiškiamus įtarimus. Esant šioms aplinkybėms teismo išvada, kad kaltinamoji gali vengti proceso yra visiškai suprantama ir teisinga.

11. Aukštesnysis teismas įvertino faktą, kad dabartinė kaltinimų apimtis N. V. yra susiaurėjusi, kad kaltinamoji ilgą laiką buvo suimta ir dėl galimo suėmimo termino įskaitymo į skiriamą bausmę, jei ji būtų nuteista, jos pasislėpimo rizika, vien tik vertinant byloje pareikštų kaltinimų ir gresiančios bausmės griežtumą, mažėja. Visgi tai nereiškia, kad minėtos aplinkybės, vertinant visą bylos kontekstą, neaiškumą dėl anksčiau reikštų kaltinimų, bylos eigą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamosios ir gynybos prašymus, didelį visuomenės susidomėjimą byla, byloje pareikštus ieškinius ir kt., neleidžia daryti išvados, kad proceso vengimo rizika yra išnykusi. Tokios rizikos kontekste teismas neįžvelgia pagrindo išvadai, kad apygardos teismas pratęsdamas kaltinamosios intensyvią priežiūrą dar vienam mėnesiui, t. y. iki 2020 m. birželio 19 d., vertinant pakankamai švelnias jos taikymo sąlygas (kaltinamoji dienos metu gali judėti visoje Lietuvoje be jokių atstumų ar maršrutų ribojimų) priėmė neteisingą ar neproporcingą sprendimą.

12. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konkrečios kardomosios priemonės skyrimas ar jos taikymo pratęsimas kiekvienoje byloje ir kiekvieno asmens atžvilgiu yra sprendžiamas individualiai, įvertinus bylos duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, asmenį charakterizuojančius duomenis ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju yra ne tik kaltinamajai pateikti kaltinimai, bet ir jos sprendimas ilgą laiką slapstytis nuo galimų kaltinimų, nepaisant visų turėtų socialinių ryšių ir kaltinamosios gynėjo akcentuojamų buvusių jos pareigų (anksčiau teisėja, vėliau Lietuvos Respublikos Seimo narė). Atsižvelgiant į tai, gynėjo argumentai apie paprastai švelnesnę teismų praktiką skiriant kardomąsias priemones analogiškas veikas padariusiems asmenims yra atmestini.

13. Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad ilgėjant procesui kaltinamajai paskirtų kardomųjų priemonių apimtis ir jai nustatyti įpareigojimai buvo rūpestingai vertinami, peržiūrimi ir nuolat švelninami: 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas N. V. be kita ko paskyrė kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 3 mėnesiams, įpareigodamas ją nenutolti nuo gyvenamosios vietos daugiau kaip 500 m.; nepraėjus nei mėnesiui, prokuroras nutarimu sušvelnino šios priemonės taikymo sąlygas, leisdamas kaltinamajai nuo namų nutolti didesniu atstumu; 2020 m. vasario 18 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas intensyvios priežiūros terminą trims mėnesiams, dar kartą sušvelnino šios priemonės sąlygas – leido nuo 6.01 val. iki 21.59 val. nebūti gyvenamojoje vietoje, neribodamas jos judėjimo Lietuvos teritorijoje; skundžiama nutartimi Panevėžio apygardos teismas paliko galioti tas pačias intensyvios priežiūros sąlygas, tačiau šios priemonės taikymo terminą pratęsė tik vienam mėnesiui. Taigi teisėjų kolegija atmeta ir kaltinamosios gynėjo argumentus, kad pratęsdamas intensyvios priežiūros taikymo terminą, kuris visumoje siekia 7 mėnesius, apygardos teismas neįvertino N. V. charakterizuojančių ir kitų reikšmingų bylos aplinkybių (BPK 121 straipsnio 4 dalis) bei pažeidė proporcingumo principo reikalavimus.

14. Aukštesniojo teismo išvadas dėl atsakingo ir rūpestingo požiūrio vertinant kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones, patvirtina ir faktas, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir kaltinamosios gynėjo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo, dar iki šio skundo išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme, apygardos teismas, iš anksto spręsdamas dėl tolesnio intensyvios priežiūros taikymo nuo 2020 m. birželio 19 d., vėlgi vertino ilgėjančio proceso trukmę ir šią kardomąją priemonę pakeitė švelnesne – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

15. Įvertindama visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 11 straipsnyje numatyta pareiga laikytis proporcingumo principo nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista, o skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios N. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.