Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3-287/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-01Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-29Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
1-3-287/2011
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00352-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
G. P.
Advokatai
Aidas Venckus
Baudžiamoji byla Nr.1-3-287/2011 m.Teisminio proceso Nr.1-75-1-00352-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.78; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.13; 1.1.13; 1.2; 1.2.14; 1.2.14.5; 1.2.14.5.2; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 1 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjams advokatams Aidui Venckui ir Arvydui Peneliui, civilinio ieškovo atstovei advokatei N. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d.,

R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, teistas 2008-05-19 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, 2009-04-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi iš pataisos namų paleistas lygtinai 3 mėnesiams 13 dienų,

kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. P. ir R. D. 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 12 val., veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), T. D. namo kieme, pasiūlydami T. D. išsinuomoti „namelį ant ratų“, pasikviesti merginų ir važiuoti į gamtą, - taip įkalbėjo T. D. savo vardu išsinuomoti automobilį FIAT DUCATO, o jam sutikus, tą pačią dieną, apie 17 val., nenustatytu automobiliu, kurį vairavo G. P., atvežė T. D. į Pakruojo rajono, G. kaimą, kur jis žemės ūkio bendrovės „G.“ mechaninių dirbtuvių kieme pagal nuomos sutartį Nr.7 išsinuomojo iš ŽŪB „G.“ automobilį FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei šiuo automobiliu nuvažiavo iki degalinės, esančios už Kėdainių, S. kaime, degalinės „Statela“, esančios S. kaime, Kėdainių rajone, kieme, R. D. paprašius pavairuoti automobilį bei nuvažiavus nenustatyta kryptimi ir automobilio FIAT DUCATO T. D. ar G. ŽŪB negrąžinus, - taip apgaule, savo naudai įgijo automobilį FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 138061,76 litų vertės, padarydami ŽŪB „G.“ 138061,76 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis G. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad niekur nebuvo, nieko nedarė ir nieko nežino, nes niekur nedalyvavo.

Kaltinamasis R. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir nurodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose parodė, kad Pakruojo rajone iš viso nėra buvęs ir 2009-08-20 Pakruojo rajono G. kaime nebuvo ir apie automobilio FIAT DUCATO nuomą nieko negali pasakyti, nes tame reikale nedalyvavo. T. D. pažįsta nuo mokyklos laikų, nes lankė tą pačią mokyklą. Su D. jie nėra draugai, tačiau pažįstami ir susitikę kalbasi. Jis 2009 m. vasarą ar rudens pradžioje Alytuje iš asmenų, kurių neprisimena, bei iš paties T. D. girdėjo kalbas, kad T. D. išsinuomojo kažkokį automobilį ir dabar dėl to automobilio laukia teismo. G. P. jis taip pat pažįsta. Susipažino su juo 2009 m. pavasarį per pažįstamų pažįstamus, yra kartu žuvavę, bet draugai nėra. Jis nežino, kodėl T. D. teigia, kad jis kartu su G. P. dalyvavo su T. D. automobilio išnuomojime. Jis su T. D. susipykęs nebuvo, jų santykiai geri. Jis 2009 m. vasaros pabaigoje ir rugsėjo mėnesio pradžioje buvo išvykęs į Ukrainą ieškoti darbo. Po to buvo grįžęs ir gyveno Kaune. Po mėnesio vėl buvo išvykęs į Ukrainą ir po kelių savaičių grįžęs. Šiuo metu (apklausiamas 2010-02-14) ieškosi darbo Norvegijoje ir radęs, žada išvykti dirbti. Papildomai bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 20 d. jis buvo Vokietijoje, kur rašė prašymą dėl darbo.

ĮRODYMAI

Liudytoja I. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Tą dieną, kai T. D. atvažiavo išsinuomoti kemperio, ji su M. K. buvo žemės ūkio bendrovės „G.“ mechaninių dirbtuvių teritorijoje ir padėjo garaže. Ji surašė nuomos sutartį, ją rašė kemperio viduje. Ji klausė D., ar šis moka naudotis kemperiu, ar turi vairuotojo pažymėjimą. Prieš surašant nuomos sutartį, D. pateikė savo asmens tapatybės kortelę, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Alytuje. D. sakė, kad su žmona ir vaikais važiuos į Lenkiją, į druskos kasyklas. Sutvarkius dokumentus, D. sėdo į kemperį ir išvažiavo. Tai buvo 2009 m. rugpjūčio 20 d., po darbo, t.y., po 17 val., o tiksliai laiko neprisimena. Kemperis buvo išnuomotas G. žemės ūkio bendrovės ir nuomos sutartį pasirašė M. K., kaip žemės ūkio bendrovės „G.“ direktorius, bei T. D., o ji tik surašė nuomos sutartį, nes bendrovėje nedirba. Automobilis, su kuriuo atvažiavo T. D., buvo džipas, pilkos ar tai žalios perlamutrinės spalvos. Džipo priekyje sėdėjo du žmonės, o D. išlipo iš automobilio galo. Rašant sutartį ji matė, kad vienas iš džipe sėdėjusių asmenų buvo išlipęs iš džipo ir praėjo pro kemperį. Tas asmuo buvo apsivilkęs geltonos spalvos trumpom rankovėm marškinėlius, buvo trumpai kirptų lygių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,7-1,8 m ūgio. Tas vyriškis, kuris buvo apsirengęs geltonos spalvos maike, sėdėjo džipui už vairo. Džipas stovėjo kokių 2 -3 metrų atstumu priekiu į kemperį. Jai M. K. sakė, kad vienas iš tų vaikinų, kur sėdėjo džipe, buvo išlipęs ir klausė, kur yra tualetas. Kaip jie atrodė, M. K. jai jų neapibūdino. Garažų teritorijoje stovėjo dar vienas kemperis, tačiau D. kemperio nesirinko, nes iš karto buvo sutaręs dėl 6 vietų kemperio. Ir tas kemperis buvo nuplautas ir paruoštas. Prieš išnuomojant kemperį, dėl jo nuomos buvo skambinta ar prieš dvi, ar prieš tris dienas, gerai nebeatsimena. Ji negirdėjo, ar M. K. skambino telefonu ir klausė dėl kelio, nes tvarkė, plovė mašinas. Kemperis turėjo būti grąžintas rugpjūčio 24 dieną, tačiau negrąžino. M. K. pradėjo skambinti ir ieškoti D., tačiau jo telefonas neatsiliepė, neprisiskambino. Kelias dienas laukė, vėliau paskambinus atsiliepė vertėjas iš Lenkijos ir paaiškino, kad D. yra sulaikytas. Po to pats M. K. važiavo į Lenkiją.

Liudytojas J. A. parodė, kad kaltinamąjį D. pažįsta iš matymo, o kito kaltinamojo visiškai nepažįsta. 2009 m. rugpjūčio 24 d. jam paskambino pažįstamas E., pavardės nežino, gyvenantis Alytuje, ir paprašė pavežti, jis sutiko. Sutarė susitikti aikštelėje prie parduotuvės „Saulutė“. Jam nuvažiavus, E. jau laukė ir su juo dar buvo vienas vyras, tai yra, D. Tuo metu jis nežinojo, kad to kito žmogaus pavardė yra D. E. paprašė nuvežti iki Kauno, pažadėjo užpilti kuro, todėl jis sutiko. E. toliau nevažiavo, su juo važiavo tik D. Užvažiavus į degalinę, D. užpylė kuro, ir pasakė, kad dar kažkur reikia užsukti ir paimti dar vieną žmogų. Nuvažiavus, D. liepė palaukti, kažkam paskambino ir netrukus atėjo vyriškis, kaip vėliau važiuojant į Kauną pasisakė, kad yra T. D. Visi trys išvažiavo į Kauną. Nuvažiavus į Kauną, autostradoje link Klaipėdos, užsuko į degalinę, išleido T. D., o jis su D. nuvažiavo į kažkokią kavinę, liepė palaukti ir už kokių 15 minučių D. grįžo. Tada jie grįžo į degalinę pas T. D. ir D. pasakė, kad reikės pavažiuoti link Lenkijos sienos. Jis sutiko, D. davė 100 litų, už kuriuos prisipylė kuro ir su T. išvažiavo. D. nevažiavo, liko degalinėje. Jis nežino, kodėl D. buvo paliktas degalinėje. T. paklausus, kodėl važiuoja į Lenkiją, sakė, kad netoli, kad iki sienos. Nuvažiavus į Lenkiją sustojo kelyje Suvalkai - Augustovas, kažkokioje kavinėje ir T. pasakė, kad rašys pareiškimą, jog pagrobė namelį ant ratų, atseit jam prie kavinės pavogė automobilį su nameliu. Jis nesidomėjo, neklausinėjo, sakė, kad niekur nenori kištis. Tada T. D. liepė jam eiti į automobilį ir palaukti, o pats liko kavinėje. Matė, kaip atvažiavo policija, o ką T. rašė policijai, nematė. Juos sulaikė, nuvežė į nuovadą, automobilyje darė kratą. T. kažkur nusivedė, abu uždarė vienai parai, o po to paleido. Abu su D. jo automobiliu MAZDA grįžo į Alytų. Po grįžimo į Alytų, jis paskambino E. ir klausė, ką čia sugalvojo, o E. sakė nepykti, kad taip išėjo netyčia, taip gavosi. Nuo to laiko su E. nebebendrauja. Su T. D. ir R. D. ankčiau jis nebuvo pažįstamas. Jam buvo rodomas iš nuotraukų atpažinti kaltinamasis D. Iš visų nuotraukų jis buvo 90 procentų panašiausias į kaltinamąjį D. Kai natūroje jam buvo parodytas D., pasakė, jog panašus. Taip pasakė, nes gal suveikė baimė, ar dar kažkas, nors buvo įsitikinęs 100 procentų, kad tai tas pats D. Iš 4 asmenų atpažino D.

Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamasis G. P. yra jos vyras, o prieš tai, t.y., 2009 metais ir ankstesniais jie draugavo, kartu mokėsi. Kiek ji yra mačiusi G. draugų jai nėra kilęs įtarimas, kad kuris nors iš jų gali būti susijęs su nusikalstamu pasauliu. Jie 2009 metais su G. gyveno kartu ir rugpjūčio 9-13 dienomis atostogavo Palangoje, 15 d. buvo Kaune, o 18 d., ar 19 d. G. iš Alytaus atvežė į Kauno aerouostą savo seserį N. P., iš kur ji išskrido į Angliją. Tą pačią dieną jis aplankė ją, ir išvažiavo vakare į Alytų pas tėvus. Kiek ji prisimena, tai rugpjūčio 20 d. dirbo, o 21 d. išvažiavo į Alytų pas G. ir prabuvo pas jį keletą dienų.

Liudytojas D. P. parodė, kad kaltinamasis D. jam yra matytas, o kito kaltinamojo nepažįsta. Su D. nėra draugai. R. D. jis matė Vokietijoje 2009 metų rugpjūčio mėnesį, kažkur apie vidurį, nebeatsimena. D. jam paskambino nuo jo draugo A. ir prašė padėti dėl darbo. Jie susitiko prie prekybos centro Vokietijoje ir jis nuvedė D. pas savo darbdavį ir klausė, ar neatsirastų darbo. Tuo metu darbo nebuvo, tačiau D. parašė prašymą ir jam buvo pasakyta, jeigu atsiras darbo, jį priims. Jis matė, kaip D. rašė prašymą. I. D. yra vienas iš jo darbdavių. Darbdavių yra du: I. D. ir R. I. Jis gavo elektroninį laišką iš advokato Penelio ir paskambino savo darbdaviui I. D. bei paprašė, kad surastų kokius dokumentus, patvirtinančius, kad D. kreipėsi dėl darbo. I. D. rado D. prašymą dėl darbo ir jį nusiuntė advokatui Peneliui nurodytu adresu. I. D. ir kito bendrasavininko firma yra registruota kitame mieste. B. R. yra juridinis firmos adresas. Įmonėje kokia yra dokumentų priėmimo tvarka jis nežino. Visus popierinius reikalus tvarko pats šefas R. I. Vokietijoje su D. jis bendravo tik dvi dienas, tai yra, susitiko, nuėjo pas jo darbdavį, pernakvojo pas jį ir kitą dieną išvyko. Tai buvo 2009 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, savaitės pabaiga, dienos nebeatsimena. Jis prašymą priimti į darbą rašė rusų kalba. Jo įsidarbinimo istorija buvo tokia pati.

Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tik vieną kaltinamąjį yra matęs vieną kartą. 2009 m. rugpjūčio mėnesį jam paskambino asmuo ir paprašė išnuomoti automobilį su nameliu. Telefonu sutarė, kad atvyks. Po kurio laiko atvažiavo D. (tuo metu jo pavardės nežinojo) ir dar du asmenys. Su D. buvo surašyta automobilio nuomos sutartis, grąžinimo data. D. sėdo į automobilį su nameliu iš išvažiavo. Kai sutartu laiku automobilio negrąžino, jis pradėjo skambinti ir ieškoti D., tačiau telefonas neatsakė. Po kurio laiko atsiliepė vertėjas, kuris paaiškino, kad D. Lenkijoje yra sulaikytas, nes kreipėsi dėl automobilio vagystės. Jis nuvažiavo į Lenkiją, tikėdamasis, kad tenai bus automobilis su nameliu, tačiau automobilio nebuvo. Augustovo policijoje jį apklausė, išrašė pažymą, grąžino automobilio raktelius ir dokumentus. Grįžęs į Lietuvą, jis kreipėsi į policiją. Jis dirba žemės ūkio bendrovės „G.“ komercijos direktoriumi. Automobilis su nameliu priklausė bendrovei. Bendrovė turi keturis automobilius su nameliais ir juos nuomoja. Apie automobilių nuomą skelbia internetinėje svetainėje. Kai jam paskambino pilietis dėl automobilio su nameliu nuomos, pasisakė, kad jis yra iš Alytaus, sutarė, kada atvažiuos, klausė kelintų metų automobilis, kokia nuomos kaina, kokio modelio, klausė kelio. Po to skambučio tą pačią dieną jie ir atvažiavo. Jam skambino kelis kartus, skambino iš dviejų numerių. Tų numerių dabar nebeatsimena, tačiau tyrėjai juos buvo nurodęs. B. dėl kemperio nuomos taip pat skambino, nes jos telefonas yra nurodytas bendrovės internetinėje svetainėje. Jie atvažiavo rugpjūčio 20 d. vakare, apie 18 ar 19 val. Atvažiavo su visureigio markės automobiliu, šviesiai žalios perlamutrinės spalvos, atvažiavo į žemės ūkio bendrovės „G.“ mechaninių dirbtuvių teritoriją. Kemperis stovėjo dirbtuvių teritorijoje ir buvo paruoštas, nuplautas, sutvarkytas. Jie atvažiavo trise, už vairo sėdėjo P. (tuo metu jo pavardės nežinojo), ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino ir čia teismo salėje sėdi tas pats asmuo, kuris vairavo visureigį. D. išlipo iš visureigio galo. Su D. buvo surašyta kemperio nuomos sutartis. Pagal nuomos sutartį kemperis turėjo būti grąžintas 2009 m. rugpjūčio 24 d. Už kemperio nuomą pinigus mokėjo D., atrodo, kad už parą po 250 litų ir 1000 litų užstatą. Rašant automobilio nuomos sutartį D. pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Tą dieną jam teko bendrauti su P., nes šis buvo išlipęs iš visureigio ir buvo pakėlęs variklio dangtį, žiūrėjo tepalo lygį. Jis priėjęs paklausė, ar trūksta tepalo, atsakė, kad ne. Buvo priėjęs labai arti prie P. ir gerai jį matė, atpažino. P. buvo apsirengęs ryškiai geltonos spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis. Automobilį su nameliu nuomoja ne pirmą kartą, tačiau toks įvykis buvo pirmas. Iš pradžių kažkaip per daug nekreipė dėmesio, tačiau vėliau, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, viską gerai pergalvojo, permastė įvykių eigą ir atgamino įvykių seką. Mano, kad bendrovės turtas yra užvaldytas sukčiavimo būdu. Jeigu būtų kilę kokių abejonių dėl automobilio negrąžinimo, tikrai nebūtų nuomojęs. Žala dar neatlyginta, o draudimas taip pat neatlygino, nes tai nėra vagystė, o yra sukčiavimas. Automobilis su nameliu pirktas lizingu, tai yra, išperkama nuoma. Automobilis priklausė bendrovei. Pagal Lizingo sutartį bendrovė kiekvieną mėnesį moka nuomą. 2011 m. vasario 15 d. baigsis Lizingo sutartis. Bendrovė automobilio nebeturi, tačiau visus mokesčius, palūkanas moka pagal nustatytą grafiką.

Liudytoja Vitalija Patašienė parodė, kad kaltinamuosius gerai prisimena iš veidų. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl sukčiavimo būdu pasisavinto automobilio. Dėl asmens vardu E. buvo išsiųstas paklausimas konkrečiam policijos komisariatui. Neatsimena, ar buvo nustatytas toks asmuo. P. šiame procese atsirado D. nurodymu, nes D. jį nurodė. Kai jai buvo perduota byla, P. jau buvo kaip įtariamasis. Gerai nebeatsimena, ar ji pirmoji pareiškė jam įtarimą, ar kitas tyrėjas, tokie duomenys turėtų būti byloje. Negali atsakyti, kada P. buvo atpažintas. Gal pagal nuotraukas buvo jis atpažintas. Gal užteko atpažinimo pagal nuotraukas, jeigu nedarė atpažinimo natūroje. Ne ji atliko atpažinimą pagal nuotraukas. Natūroje atpažinimas buvo daromas įsitikinti, jog tikrai tas pats asmuo. Neatsimena, kokioje ikiteisminio tyrimo stadijoje byla atsidūrė jos žinioje. Tokie duomenys taip pat turėtų būti byloje. Kai buvo sulaikytas P., ar byla jau buvo jos žinioje neatsimena. Gal ir ji dalyvavo sulaikant P. Jeigu nutarimas rašytas jos, vadinasi taip. Šiam ikiteisminiam tyrimui atlikti buvo sudaryta tyrėjų grupė, veiksmai buvo atliekami pagal atskirus pavedimus. Liudytojas A. atpažino D. Ji viską stengėsi užrašyti taip, kaip sakė liudytojas. Atpažino ar panašus jai atrodo, kad tie žodžiai yra vienodi, niekuo nesiskiria. Neatsimena, ar ji rodė A. atpažinimui nuotraukas. Areštinėje D. rodė natūroje atpažinimui. Jeigu P. jau buvo atpažintas, todėl natūroje atpažinti nebuvo rodomas. Neatsimena kada buvo atliekamas P. atpažinimas iš nuotraukų, tai atliko ne ji. Atsimena tai, kad P. natūroje atpažinti K. rodė ji, dalyvavo ir P. advokatas. Visko nebeatsimena, nes turi daug bylų, daug asmenų ir visko atsiminti tiesiog neįmanoma. R. T. yra tyrėjas. Neatsimena, ar jis šioje byloje atliko kokius veiksmus.

Liudytoja I. P. parodė, kad G. P. yra jos sūnus ir nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki rugpjūčio 21 d. G. buvo namuose. Tą savaitę ji gerai atsimena, nes buvo iš užsienio grįžusi dukra. Rugpjūčio 17 d. vakare kartu su kaimyne R. jų kieme valgė vakarienę, tai yra, dukros išleistuvių vakarienę. Rugpjūčio 18 d. G. seserį (dukrą) vežė į Kauno oro uostą, nes ji išskrido į Londoną. Po to G. grįžo į namus. Ji dirba ir kiekvieną dieną būna darbe nuo 8 val. iki 16 val. Ketvirtadienį grįžusi iš darbo, apsitvarkė ir išėjusi į kiemą, sūnų G. rado pas kaimynę, o po to abu su G. pjovė žolę. Sekančią dieną (penktadienį) pas G. atvažiavo I. ir jie abu buvo išvažiavę.

Liudytoja L. R. parodė, kad ji pažįsta tik G. P., o kito kaltinamojo nepažįsta. G. P. pažįsta, nes su jo tėvais yra kaimynai. 2009 m. spalio 9 d. kaimynai P. grįžo iš Pakruojo ir papasakojo savo bėdas ir jie buvo šokiruoti, nes P. papasakojo, jog sūnus G. kaltinamas dėl automobilio vagystės. Tada jie pradėjo atgaminti tos savaitės dienas ir prisiminė, kad tuo laiku P. dukra buvo grįžusi atostogų iš Anglijos ir rugpjūčio 18 d. turėjo išskristi į Londoną. Pirmadienio vakare su kaimynais kieme valgė P. išleistuvių vakarienę. Rugpjūčio 18 d. G. seserį išvežė į Kauno oro uostą. Grįžęs iš Kauno G. padėjo jai užsikurti žoliapjovę, nes ji tvarkėsi kiemą, norėjo nusipjauti žolę. Vėliau G. su mama taip pat pjovė žolę. Vakare apie 19 valandą G. parvežė kebabų ir jie visi valgė kebabus. Sekančią dieną G. taip pat buvo namuose, bendravo, niekur nebuvo išvažiavęs. Jos vyras dirba priešgaisrinėje tarnyboje, dirba pamainomis. Rugpjūčio 19 d. rytą vyras išėjo į darbą, o namo grįžo tik po paros.

Liudytojas T. D. parodė, kad rugpjūčio 20 d., žino, kad buvo ketvirtadienis, kai jam paskambino G. P. ir paprašė susitikti prie parduotuvės ir po kokio pusvalandžio jie susitiko. G. P. atvažiavo su dar vienu vaikinu, kurio jis tada nepažinojo, bet dabar žino, kad tai D. P. pasiūlė išsinuomoti kemperį ir su panelėmis važiuoti prie ežero. Jis turėjo vairuotojo C kategoriją ir sutiko važiuoti išsinuomoti kemperio. Jam važiavimui liepė gražiau apsirengti. Už kokios valandos jie jam paskambino ir visi išvažiavo. Važiavo link Kauno ir jam paklausus, kur važiuos, pasakė, kad į Pakruojo rajoną, paklausus, kodėl taip toli, paaiškino, kad tik ten yra šešiavietis kemperis, kad susirado pagal skelbimus internete. Važiuojant link Pakruojo jam davė telefoną pasiskambinti kokioje tiksliai vietoje yra tas kemperis. Jis susiskambino su kemperio savininku, kuris paaiškino kur važiuoti, sutarė susitikti. Nuvažiavus į vietą išsinuomojo kemperį, sėdo jam už vairo ir išvažiavo. P. ir D. važiavo priekyje, o jis su kemperiu iš paskos. Važiuojant netoli Kėdainių jie užsuko į degalinę ir jis iš paskos su kemperiu irgi užsuko. Tada D. paprašė duoti pavairuoti kemperį, o jam liepė sėsti į jų automobilį. Iš degalinės jis išvažiavo su P., o D. su kemperiu. Važiuojant iš pradžių, apie 10 kilometrų dar matė iš paskos važiuojantį kemperį, o po to pamatė, jog kemperio nebėra. P. paaiškino, kad D. nuvažiavo paimti merginų. Atvažiavus į Alytų P. jam pasakė, kad paskambins kada važiuos prie ežero. Tačiau kitą dieną jam nepaskambino, atrodo, kad net pats jis skambino P. ir jam pasakė, kad neišeina su merginomis, nespėjo susiruošti. Sekmadienį jis vėl skambino, P. sakė, kad atvažiuoja, tačiau neatvažiavo. Pirmadienį vėl skambino, tada atvažiavo D. su dar vienu nepažįstamu vaikinu ir D. pasakė, kad pavogė kemperį, kad reikia važiuoti į Lenkiją ir Lenkijoje rašyti pareiškimą dėl vagystės. Jis buvo šoke, išsigando, pasimetė, kadangi kemperio nuoma sudaryta jo vardu, sėdo į jų automobilį ir išvažiavo. Automobilį vairavo tas nepažįstamas. Važiavo link Kauno, sustojo prie kažkokios degalinės, esančios šalia autostrados. D. liepė jam išlipti iš automobilio ir degalinėje palaukti, o pats su tuo kitu vaikinu kažkur išvažiavo. Po kokių 20 ar 30 minučių jie atvažiavo ir D. atvežęs jam padavė kemperio dokumentus ir raktelius ir liepė važiuoti į Lenkiją, sustoti prie pirmos degalinės, ar kokios užkandinės ir pranešti policijai, jog pavogė kemperį. Jis sėdo į tą automobilį ir su tuo nepažįstamu vaikinu išvažiavo į Lenkiją, o D. pasiliko toje degalinėje. Nuvažiavus į Lenkiją jis taip ir padarė, kaip liepė D., tačiau policijos pareigūnai suprato, kad jis meluoja ir jį sulaikė, tačiau po paros paleido. Išsigandęs grįžo į Alytų, nežinojo ką daryti, į policiją nesikreipė. Buvo susitikęs D. ir P., tačiau jie apkaltino jį, kad jis dėl visko kaltas, kad per jį taip įvyko, kad Lenkijos policijai nemokėjo pameluoti.

Papildomai, atsakydamas į klausimus, liudytojas T. D. parodė, kad kemperio nuomos dokumentus pasirašė jis, kad nuomos dokumentus pildė kažkokia moteris, o vyras pasirašė sutartį ir supažindino kaip naudotis kemperiu. Kai važiavo nuomotis kemperio, dėl kelio, dėl atvažiavimo į vietą, telefonu jis bendravo su vyru (kemperio savininku). Telefono numerį jam surinkdavo ir paduodavo kalbėti, o kuris iš kaltinamųjų nebeatsimena. Į vietą jie atvažiavo apie 18 ar 19 valandą, atvažiavo į kažkokią dirbtuvių teritoriją. Tą dieną, kai jie susitiko prie parduotuvės, prieš važiuojant nuomotis kemperio, G. P. D. vadino „Ž.“, tokia jo pravardė. „Ž.“ yra tas pats asmuo, sėdintis čia - teismo salėje teisiamųjų suole. Į Pakruojį jie važiavo su džipu, kurį vairavo G. P., kam priklauso džipas, jis neklausė, jo spalvos ir markės nebeatsimena. Pinigus už kemperio nuomą mokėjo jis, nes P. ir D. jam pinigus buvo padavę, tiksliau pinigai buvo padėti džipo priekyje tarp vairuotojo (P.) ir priekyje sėdinčio D., buvo padėta apie 2000 litų ir dar važiuojant jam buvo pasakyta, kad paimti tuos pinigus ir kiek reikės sumokėti už kemperio nuomą. Važiuojant D. ir P. jam liepė kemperio savininkui pasakoti, kad kemperis reikalingas važiuoti su šeimomis į Lenkiją, kad kemperį išsinuomos tik trim dienom, kad pirmadienį grąžins. Jis taip ir pasakojo, kaip jam liepė. To vaikino, kuris jį vežė į Lenkiją vardas yra J., o pavardės neatsimena.

Kai jie važiavo nuomotis kemperio, jis buvo apsirengęs balta maike ir baltais bridžais, o kaip buvo apsirengę D. su P. jis neatsimena. G. žemės ūkio bendrovės teritorijoje D. ir P. buvo išlipę iš džipo ir vienas iš jų bendravo su tuo vyriškiu, klausė, kur yra tualetas.

Alytuje daug kas žinojo, kad jis turi vairuotojo C kategoriją, kad ieškosi darbo. Tuo metu nepasidomėjo ar vairuoti kemperį reikia C kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Dabar žino, kad nereikia. Su P. jų santykiai buvo draugiški, nes jis buvo jo draugo draugas (bendras draugas), kartais kartu žaisdavo futbolą, alaus atsigerdavo. P. atvažiuodavo su savo draugais, o jis su savo draugais, nes turėjo bendrų draugų. Jis mano, kad važiuojant į Pakruojo rajoną, nuomotis kemperio, jam davė kalbėti telefonu ir klausti kelio, kad būtų tas pats balsas, kas skambino, tas ir atvažiavo. Telefono markės, kuriuo jam davė kalbėti, jis neatsimena. D. su P. jam liepė važiuoti į Lenkiją pranešti apie kemperio vagystę, nepasakė, kad reikia Lietuvoje kreiptis į policiją, o jis buvo pasimetęs, nesusigaudė situacijoje. Jam tiksliai nieko nepaaiškino, kaip kemperis buvo pavogtas. Jis sakė D., kad pats važiuotų į Lenkiją, tačiau D. pasakė, kad važiuoti į Lenkiją negali. D. jam nurodė, ką Lenkijoje šnekėti. Lenkijoje buvo apklaustas ir tas vairuotojas, kuris jį vežė, kuris apie kemperį nieko nežinojo, todėl policijai ir pasakė, kad jokio kemperio nematė, nebuvo, kad į Lenkiją atvažiavo be jokio kemperio, taip ir buvo išsiaiškinta, jog jis meluoja. Psichinėmis ligomis jis nėra sirgęs, yra baigęs 12 klasių, tačiau jam niekada neteko susidurti su tokiomis vagystėmis, kad kemperį pavogė Lietuvoje, o liepė važiuoti į Lenkiją ir pranešti apie jo vagystę. D. su P. jį prigąsdino, kad kemperis jo vardu ir jam bus blogai, o jie nė prie ko. Grįžęs iš Lenkijos, į Lietuvos policiją nesikreipė, nes bijojo D. ir P., bijojo jų grasinimų, nes jie jam pasakė suktis pačiam, kadangi pats kaltas, jog nemokėjo Lenkijoje pameluoti.

Pirmą kartą tą dieną, kai atvažiavo P., atvažiavo su Golfu, o kai jau važiavo į Pakruojo rajoną, P. važiavo su džipu. Į Lenkiją jį vežė vyšninės spalvos Mazda.

Liudytoja Birutė Kilčiauskienė parodė, kad kaltinamųjų neatsimena, nepažįsta. Jeigu šioje byloje yra jos parašai, tai gal atliko kažkokius veiksmus, nebeatsimena, nes praėjo daug laiko. Bylos esmės neatsimena, neatsimena, ar buvo koks nurodymas atlikti procesinius veiksmus šioje byloje. Neatsimena, ar apklausinėjo, jeigu yra surašytas protokolas ir jos parašas, vadinasi apklausinėjo. Kas jai atrodo reikalinga, tą užrašo. Apibūdinti, kaip buvo apklausinėjamas pareiškėjas, automobilio savininkas, negalėtų. Apklausdama, vadovaujasi BPK. Gal tuo momentu tas žmogus nežinojo, jeigu protokole nurodė, kad „apibūdinti negalėčiau, nes neatkreipiau dėmesio“. Jeigu iškyla kokių neaiškumų, galima apklausti dar kartą. Niekur nėra parašyta, kad apklausą turi atlikti iš karto. Nežino, kokius veiksmus šioje byloje atliko Patašienė.

Liudytojas V. V. parodė, kad kaltinamuosius prisimena iš pavardžių, pagal tarnybą, nes dirba tyrėju. Šioje byloje dalyvavo tik kratose Kaune ir Alytuje, o kad būtų atlikęs kitus procesinius veiksmus neatsimena. R. T. yra jo kolega, sėdi viename kabinete, matė, kaip T. atliko atpažinimą iš nuotraukų ir jis tą protokolą pasirašė.

Liudytojas R. T. parodė, kad dirba policijos komisariate tyrėju. Iš pat pradžių ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pavestas jam, o kai atsirado įtariamieji, bylos medžiaga buvo perduota kitai tyrėjai. Jam atrodo, kad buvo sudaryta tyrėjų grupė ikiteisminiams veiksmams atlikti. T. D. nurodė įtariamuosius, o po to vyko atpažinimas. Atpažinimą atliko kartu su kita tyrėja. Įtariamojo G. P. nuotrauką gavo iš duomenų bazės. Jis negali pasakyti, kodėl atpažinti P. dviems skirtingiems asmenims buvo pateikiamos skirtingos P. nuotraukos. Negali paaiškinti, kodėl P. nebuvo atpažintas natūroje, jeigu spalio 9 d. jis buvo sulaikytas, o atpažinimas iš nuotraukų buvo atliekamas spalio 12 dieną. Gal šis procesinis veiksmas nebuvo atliktas, kadangi Pakruojo mieste tuo metu nerasti panašūs žmonės, natūroje nebuvo galima parodyti, nebuvo galimybių. Jis atpažinimo natūroje nedarė.

Iš 2009-08-20 nuomos sutarties Nr.7 ir automobilio perdavimo-priėmimo akto (b.l. 10-14, I t.) matyti, kad ŽŪB G., atstovaujama komercijos direktoriaus M. K., išnuomojo bei perdavė naudotis automobilį-kemperį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, 2008 m. gamybos, T. D. trims paroms nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki rugpjūčio 24 d.

Iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEB 5405728 (b.l. 15, I t.) matyti, kad automobilis FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ŽŪB G. nuo 2009-06-18 iki 2010-06-17.

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, I t.) matyti, kad automobilio FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „SEB LIZINGAS“.

Iš finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymų, AB „SEB lizingas“ rašto, finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies ir mokėjimų grafiko-sąskaitos (b.l. 20, I t.; b.l. 1-32, 50-52, V t.) matyti, kad AB „SEB lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB „SEB lizingas“) sudarė finansinio lizingo sutartį su Pakruojo rajono G. žemės ūkio bendrove, pagal kurią perdavė G. žemės ūkio bendrovei naudotis automobilį FIAT DUCATO ir už kurį žemės ūkio bendrovė moka kasmėnesines nustatyto dydžio įmokas.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su foto lentele (b.l. 90-93, I t.) matyti, kad liudytojas J. A. atpažino kaltinamąjį R. D., kaip asmenį, kurį vežė savo automobiliu iki vietos, kur į jo automobilį dar įsėdo T. D., kuris vadino R. D. „ž.“ ir kuriuos jis vežė iš Alytaus iki Kauno.

Iš tarnybinių pranešimų dėl išklotinių analizės, gavus telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų tiekėjų turimą informaciją, bei pažymos (b.l. 116-117, 118-120, 161, I t.) matyti, kad iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris, kuriuo buvo skambinama ir tariamasi dėl automobilio nuomos) 2009-08-17 buvo 1 kartą skambinta I. B. į Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-20 buvo 5 kartus skambinta M. K. į Nr. (duomenys neskelbtini), iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. D., M. K. ir I. B. skambinta nebuvo, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. K. nuo 2009-08-25 iki 2009-08-27 buvo 24 kartus skambinta ir išsiųsta 11 SMS žinučių į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. D. Telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. D., su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. P. 2009 m. rugpjūčio mėnesį nebendravo, o su Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat naudojasi G. P., 2009 m. rugpjūčio 20-27 dienomis bendravo SMS žinutėmis ir pokalbiais 76 kartus. Pastarieji telefonų abonentai, kai G. P. naudojamas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė Alytaus bazinių stočių zonose, 2009 m. rugpjūčio 20 d. ir 21 d. nebendravo.

Iš pažymos (b.l. 164, I t.) matyti, kad telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo tartasi su M. K. dėl automobilio nuomos, buvo naudojamas mobilaus ryšio telefone, kuriuo naudojosi Kauno mieste registruotas abonentas ir kuris buvo blokuotas 2004-05-03, 14.30 val. dėl vagystės.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (b.l. 15-18, II t.) matyti, kad T. D. parodė degalinę „Statela“, Kėdainių rajone, kuri yra pavažiavus apie 10 km „V. B.“ keliu, važiuojant link Kauno, kurioje jis sustojo su išnuomotu automobiliu FIAT DUCATO ir už kurio vairo toliau vairuoti sėdo R. D.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (b.l. 46-47, II t.) matyti, kad liudytojas T. D. atpažino kaltinamąjį G. P.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (b.l. 48-49, II t.) matyti, kad liudytojas M. K. atpažino kaltinamąjį G. P., kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs kartu su T. D. ir T. D. iš ŽŪB „G.“ išsinuomojo automobilį-kemperį.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo su foto lentelėmis (b.l. 67-70, II t.) matyti, kad liudytojas M. K. natūroje atpažino kaltinamąjį G. P., kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs kartu su T. D. į ŽŪB „G.“.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (b.l. 111-112, II t.) matyti, kad liudytojas T. D. atpažino kaltinamąjį R. D., kaip asmenį pravarde „Ž.“, kuris buvo atvažiavęs kartu su G. ir siūlė važiuoti išsinuomoti kemperį ir kuris netoli Kėdainių sėdo į tą išnuomotą kemperį ir nuvažiavo.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo su foto lentelėmis (b.l. 133-134, II t.) matyti, kad liudytojas J. A. atpažino kaltinamąjį R. D.

Iš T. D. apklausų protokolų Augustovo miesto policijos komisariate ir Augustovo rajono teismo nuosprendžio vertimų į lietuvių kalbą (b.l. 166-172, III t.; b.l. 1-7, IV t.) matyti, kad liudytojas T. D. buvo nuvykęs su vaikinu vardu Justas jo vairuojamu automobiliu Mazda į Lenkiją ir pranešė Lenkijos policijai apie išnuomoto iš ŽŪB „G.“ automobilio FIAT DUCATO vagystę, kur nustačius, kad automobilis nebuvo pavogtas, jis buvo nubaustas bauda pagal Lenkijos Respublikos BK.

Iš liudytojo I. D. apklausos protokolo vertimo į lietuvių kalbą (b.l. 97-105, V t.) matyti, kad I. D. dirba liftų montuotoju firmoje R&I Lifts B. R., R. D. nepažįsta, matė 2009 metais R. D. paraišką dėl priėmimo darbą, rašytą rusiškai, į kurią jis atrašė, jog darbuotojų nereikia, nes jo viršininkas buvo tuo metu Š. A. Jis nežino, ar tą paraišką parašė R. D., kadangi jis matė tik ranka rašytą paraišką, rusų kalba, kurioje buvo daug klaidų. Tą paraišką jis išsiuntė R. D. paštu į Lietuvą. D. P. jis pažįsta, nes D. P. yra jo darbo kolega, dirba toje pačioje įmonėje.

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR NUSIKALSTAMOS VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų G. P. ir R. D. kaltė dėl sukčiavimo, apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą, yra įrodyta.

Kaltinamųjų G. P. ir R. D. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d., kadangi jie veikdami bendrininkų grupėje, pasiūlydami T. D. išsinuomoti savo vardu „namelį ant ratų“ ir šiam sutikus bei išsinuomojus iš ŽŪB „G.“, esančios Pakruojo rajone, G. kaime, automobilį FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį grįžtant pakeliui į namus paprašius R. D. pavairuoti bei nuvažiavus su juo nenustatyta kryptimi, ir automobilio negrąžinus nei T. D., nei ŽŪB „G.“, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – automobilį FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 138061,76 litų vertės.

Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai užvaldo svetimą turtą. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją. Šios nusikalstamos veikos objektas yra fizinio ar juridinio asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės. Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas ar teisė į svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Kaltinamieji G. P. ir R. D., pasiūlę T. D. išsinuomoti kemperį ir važiuoti su merginomis į gamtą, įkalbėjo T. D. savo vardu išsinuomoti automobilį FIAT DUCATO iš ŽŪB „G.“, taip suklaidindami automobilį nuomojančios bendrovės komercijos direktorių M. K., apgaule savo naudai įgijo šį svetimą turtą - automobilį FIAT T. T. kaltinamųjų veiksmai, kai jie pasikvietę dar vieną asmenį – T. D. ir jam savo tikrų ketinimų neatskleidę, suklaidino ŽŪB „G.“ atstovą M. K., kuris tiesiogiai matydamas T. D. bei jo pateiktus asmens dokumentus, neturėjo galimybės kažką blogo įtarti, todėl pasirašė automobilio FIAT DUCATO nuomos sutartį ir perdavė jam automobilį, dėl ko ŽŪB „G.“ neteko didelės vertės turto, kadangi automobilis, kaip buvo sutarta nuomos sutartimi, nebuvo grąžintas, nes jau grįžtant pakeliui iš Pakruojo į Alytų, kaltinamajam R. D. paėmus iš T. D. automobilį pavairuoti, kaltinamasis R. D. nuvažiavo su tuo automobiliu nenustatyta kryptimi, o po kelių dienų pasakė T. D., kad automobilis pavogtas bei liepė važiuoti į Lenkiją ir pranešti policijai, kad tą automobilį pavogė Lenkijoje, papasakojant išgalvotą istoriją.

Kaltinamųjų G. P. ir R. D. parodymai, kad jie tą dieną G. žemės ūkio bendrovėje, esančioje Pakruojo rajone, nebuvo, jokio automobilio nesinuomojo ir apie padarytą nusikalstamą veiką nieko nežino, nes joje nedalyvavo, yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai, kaip jų pasirinkta gynybos taktika, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Liudytojas M. K. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad T. D., kurio vardu buvo surašyta automobilio FIAT DUCATO nuomos sutartis, į ŽŪB „G.“ mechaninių dirbtuvių kiemą atvežė su visureigio markės automobiliu du vaikinai, iš kurių su vairavusiu automobilį jis tą dieną bendravo ir kaip dabar žino, - tai yra P., kurį jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino, kad tas pats sėdi teismo salėje. Liudytoja I. B. taip pat savo nuosekliais parodymais patvirtino, kad T. D. į bendrovės mechaninių dirbtuvių kiemą atvežė džipas, kuriame sėdėjo dar du vaikinai, o D. išlipo iš džipo galo. Liudytojas T. D. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, kur buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisme patvirtino, kad kaltinamasis G. P. buvo jo pažįstamas, kuris jam pasiūlė, atvažiavęs į susitikimą su dar vienu vaikinu, kurį vadino „ž.“, kaip dabar žino, jog tai D., važiuoti išsinuomoti kemperį ir važiuoti su merginomis į gamtą, kad jie vežė jį į Pakruojo rajoną su džipu, kurį vairavo G. P., kad jie jam duodavo telefoną kalbėti su automobilio savininku, važiuojant klausti kelio, kad jie davė jam pinigus dėl atsiskaitymo, surašius nuomos sutartį, kad jie jam pasakė, ką sakyti kemperio savininkui, dėl ko nuomojasi kemperį, kad grįžtant iš Pakruojo rajono, jis važiavo su kemperiu iš paskos P. vairuojamam džipui, kuriam netoli Kėdainių užsukus į degalinę, ir jis užsuko, kur D. paprašius pavairuoti kemperį, o jam liepus sėstis į P. vairuojamą džipą ir taip jiems išvažiavus link Kauno, dar kurį laiką matė kemperį važiuojantį iš paskos, o po to kemperiui dingus, P. jam paaiškino, kad D. nuvažiavo paimti merginų, o jiems grįžus į Alytų, pasakė, kad paskambins, kai važiuos prie ežero, tačiau nepaskambino, o pirmadienį atvažiavęs D. pasakė, kad kemperį pavogė ir liepė jam važiuoti su vaikinu vardu J. į Lenkiją ir pranešti, kad kemperį pavogė Lenkijoje. Liudytojas T. D. atpažino kaltinamuosius G. P. ir R. D. ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino, kad tie patys asmenys sėdi teismo salėje. Liudytojas J. A. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino tą aplinkybę, kad kaltinamasis R. D. važiavo su juo paimti T. D., o paskui liepė jam T. D. nuvežti į Lenkiją, kur T. D. pranešė policijai apie „namelio ant ratų“ vagystę, dėl ko jie abu buvo Lenkijos policijos sulaikyti. Liudytojas J. A. kaltinamąjį R. D. atpažino ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino, kad tai tas pats asmuo sėdi teismo salėje. Liudytojo T. D. parodymus dėl bendravimo telefonu, važiuojant į žemės ūkio bendrovę nuomotis automobilio, po to bendraujant telefonu su kaltinamuoju G. P., grįžus į Alytų be išsinuomoto automobilio, patvirtina telekomunikacijų tinklais gautos informacijos išklotinių analizė. Šie liudytojai vienaip ar kitaip bendravo su nusikalstamą veiką padariusiais kaltinamaisiais, atpažino kaltinamuosius ir jų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojos I. P. parodymai bylai įrodomosios reikšmės neturi, nes ji su kaltinamuoju G. P. nusikalstamos veikos padarymo dieną – 2009 m. rugpjūčio 20 d. kartu nebuvo. Liudytojos L. R. parodymai taip pat esminės reikšmės bylai neturi, nes ji konkrečiai papasakojo apie 2009 m. rugpjūčio 18 d. ir 19 d., kad tomis dienomis G. P. buvo jos kaimynystėje, pas savo tėvus namuose, o apie rugpjūčio 20 d., kada buvo padaryta nusikalstama veika, nenurodė nieko konkretaus. Liudytojos I. P., kuri yra kaltinamojo G. P. motina, parodymai, kad G. P. buvo pas juos namuose visą savaitę nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 21 d., vertintini kritiškai, kaip suinteresuoto asmens, siekiančio padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir kaip prieštaraujantys visumai kitų byloje surinktų įrodymų. Liudytojo D. P. parodymai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi jie buvo paneigti jo taip vadinamo darbdavio I. D. liudininko apklausos, atliktos Heilbronn miesto pirmosios instancijos teisme, protokolu, kuriuose liudytojas I. D. nurodė R. D. nepažįstantis ir jo nematęs, tik matęs R. D. su klaidomis rusų kalba rašytą paraišką dėl darbo, kurią ar rašė pats R. D., jis nežino, nes nematė. Šio liudytojo parodymai sutampa su visuma byloje ištirtų įrodymų ir paneigia kaltinamojo R. D. teiginį, kad jis 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo išvykęs į Vokietiją dėl darbo. Kaltinamojo G. P. gynėjo prašymu liudytojais apklausti policijos pareigūnai Vitalija Patašienė, Birutė Kilčiauskienė, V. V. ir R. T. atsakinėjo į gynėjų klausimus, kokius ir kaip jie atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, nieko konkrečiai nenurodydami ir neprisimindami, ir jų parodymai byloje jokios įrodomosios reikšmės neturi.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamųjų G. P. ir R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (LR BK 59 str.).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Kaltinamasis G. P. teisiamas pirmą kartą (b.l. 7, III t.), padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 8-19, 20, III t.), mokėsi (duomenys neskelbtini), kurį baigė ir dirba medicinos gydytoju (b.l. 24, 26, 27, III t.; b.l. 15-20, IV t.), vedęs, turi mažametį sūnų (b.l. 13,14, IV t.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos. Todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (LR BK 41 str., 50 str.).

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam G. P. įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (LR BK 66 str.).

Kad užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento – paso paėmimas kaltinamajam G. P. paliktinos galioti nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis R. D. teisiamas antrą kartą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdamas teistas už tos pačios rūšies nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (b.l. 44-45, 48-51, III t.), padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), baustas administracine tvarka, tačiau nusikaltimo padarymo metu nuobaudų neturėjo (b.l. 52-54, 55-56, III t.), nevedęs, nedirbantis, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinanti aplinkybė, neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos. Todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (LR BK 41 str., 50 str.).

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam R. D. įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (LR BK 66 str.).

Kad užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. D. paliktina galioti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

CIVILINIO IEŠKINIO IR KITŲ KLAUSIMŲ IŠSPRENDIMAS

LR BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamiesiems G. P. ir R. D. apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą – ŽŪB „G.“ automobilį FIAT DUCATO, buvo padaryta 138061,76 litų turtinė žala ŽŪB „G.“, dėl ko byloje ŽŪB „G.“ yra pripažinta civiliniu ieškovu ir yra pareikštas bendrovės ieškinys dėl turtinės žalos – 138061,76 litų atlyginimo.

ŽŪB „G.“ pareikštas 138061,76 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį solidariai iš abiejų kaltinamųjų G. P. ir R. D. ŽŪB „G.“ finansinio lizingo 2008-02-13 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB SEB lizingas įsigijo automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokant jo vertę 138061,76 litų per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, mokant kas mėnesį 2915,72 litų dydžio įmokas, paskutinės įmokos data 2011-02-15. Lizingo sutarties pagrindu ŽŪB „G.“ buvo perduotas naudotis automobilis FIAT DUCATO ir ŽŪB „G.“ tapo šio automobilio valdytoju. Pagal LR CK 4.34 str. 2 d. ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. Taigi, nukentėjusiuoju gali būti pripažintas ne tik pagrobto ar sunaikinto turto savininkas, bet ir teisėtas jo valdytojas. Tokiu atveju jis įgyja visas BPK 28 str. numatytas teises ir atitinkamą procesinę padėtį.

Paketas, pridėtas prie baudžiamosios bylos, su automobilio FIAT DUCATO registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu, 4 rakteliais su 2 signalizacijos pulteliais ir užvedimo raktelių kodine kortele, paimtais iš liudytojo M. K. jo apklausos metu ir jam negrąžintais (b.l. 8-9, I t.), kurie nėra byloje pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam jų valdytojui – ŽŪB „G.“.

ŽŪB „G.“, kaip civilinį ieškovą, teisme atstovavo advokatė N. P., kuriai už atstovavimą bendrovė sumokėjo 1430,00 litų (b.l. 8, IV t.; b.l. 2, VI t.), todėl vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų G. P. ir R. D., iš kiekvieno po 715,00 litų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 str., teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktą bausmės laiką G. P. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 29 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento - paso paėmimą G. P. palikti galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką R. D. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2011 m. birželio 1 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. D. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir iš R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – 138061,76 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis tūkstančius šešiasdešimt vieną litą ir 76 centus) žemės ūkio bendrovei „G.“, įmonės kodas 167939637, buveinė Pakruojo rajonas, G. kaimas, a/s Nr.(duomenys neskelbtini), banke DnB NORD, banko kodas 40100.

Priteisti iš nuteistųjų G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir iš R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, po 715,00 (septynis šimtus penkiolika) litų advokatės atstovavimo išlaidų civiliniam ieškovui žemės ūkio bendrovei „G.“, įmonės kodas 167939637, buveinė Pakruojo rajonas, G. kaimas, a/s Nr.(duomenys neskelbtini), banke DnB NORD, banko kodas 40100.

Prie baudžiamosios bylos pridėtus automobilio FIAT DUCATO registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, 4 raktelius su 2 signalizacijos pulteliais ir užvedimo raktelių kodine kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam jų valdytojui – žemės ūkio bendrovei „G.“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė