Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. J. sutiko su pareiškimu.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. J. (santuokos įrašo Nr. 296), jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. J., kuri šiuo metu yra pilnametė. Pareiškėjas ir D. J. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini). D. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po D. J. mirties dėl jos palikimo priėmimo į Kaišiadorių rajono I-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjas būdamas D. J. sutuoktiniu, po jos mirties likusį palikimą – santuokos metu įsigyto ir sutuoktinei priklausiusio buto dalį, faktiškai pradėjo valdyti, tuo turtu naudodamasi bei rūpindamasi kaip savo, toliau mokėdamas einamuosius komunalinius mokesčius. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėjas, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Pareiškėjo ir palikėjos dukra – suinteresuotas asmuo byloje A. J., būdama pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.