- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-606-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30908-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 5 000 Lt išlaikymą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo 171 630 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Be to, ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokant kiekvienam po 1 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki byloje bus priimtas teismo sprendimas bei uždrausti atsakovui A. B. matytis su vaikais. Prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, o prašymą uždrausti atsakovui matytis su vaikais - tuo, jog bijo, kad atsakovas gali vaikus išsivežti, be to, atsakovas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl jo gyvenimo būdas neapibrėžtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (uždraudimo atsakovui matytis su nepilnamečiais vaikais) taikymo atmetė. Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo vaikams priteisimo) taikymo tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukterims L. B., E. B., I. B. laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 500 Lt (penkis šimtus Lt) iš darbo užmokesčių ir visų kitų pajamų rūšių, pradedant mokėti nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-09-18 iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-38603-859/2014 (Proceso Nr. 2-68-3-30908-2014-6), pavedė šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai R. V.. Teismas nurodė, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis tikėtina, jog atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo neprisideda, o jiems išlaikymas reikalingas nuolat ir konkretus, todėl yra pagrindas atsakovą įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą, nes priešingu atveju gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų būtinus poreikius, į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra pateikta visų duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėti bei galėjimą prisidėti prie privalomo nepilnamečių vaikų išlaikymo, į tai, kad nėra pateikti įrodymai apie vaikų būtinus poreikius, sprendė, kad vaikų interesų apsaugai ieškovės prašymas dėl vaikų išlaikymo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas laikinas nepilnamečių vaikų L. B., E. B., I. B. išlaikymas po 500 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukterims laikiną išlaikymą mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 130 Lt iš darbo užmokesčių ir visų kitų pajamų rūšių, pradedant mokėti nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-09-18 iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-38603-859/2014, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei. Nurodo, kad apeliantas neturi galimybių mokėti po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. yra suimtas, jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-579-78/2013, kuri yra palikta galioti iki įsiteisės 2013 m. spalio 14 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat 2014 m. rugsėjo 19 d. paskirta nauja kardomoji priemonė - suėmimas iki 2014 m. gruodžio 19 d. baudž. byloje Nr. 1-58-256/2014. Kadangi yra suimtasis, LR Suėmimo vykdymo įstatymas ir kiti po įstatyminiai teisės aktai nenumato teisės dirbti. Atsakovas pažymi, jog neturi galimybės įsidarbinti bei mano, jog priteistas išlaikymas 1500 Lt visiems vaikams per didelis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteisti po 1 600 Lt išlaikymą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, jį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukterims L. B., E. B., I. B. laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 500 Lt.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, atskirajame skunde remiasi aplinkybėmis, jog jis nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. yra suimtas, jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-579-78/2013, kuri yra palikta galioti iki įsiteisės 2013 m. spalio 14 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat 2014 m. rugsėjo 19 d. paskirta nauja kardomoji priemonė - suėmimas iki 2014 m. gruodžio 19 d. baudž. byloje Nr. 1-58-256/2014. Kadangi yra suimtasis, LR Suėmimo vykdymo įstatymas ir kiti po įstatyminiai teisės aktai nenumato teisės dirbti. Atsakovas teigia, jog neturi galimybės įsidarbinti bei mano, jog priteistas išlaikymas 1500 Lt visiems vaikams per didelis.
Minėta, jog šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos) privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Pažymėtina, jog apelianto nurodomos aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.