- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-1139-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03389-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- L. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7489-748/2016 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 4 275,61 Eur skolos sumą, 5 proc. metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose. Prašymą grindė didele ieškinio suma, kuri atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir objektyviai lemia būsimo teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016m. vasario 29 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovės L. M. ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo R. S. nekilnojamam ir kilnojamam turtui, ne didesnei kaip 4 275,61 Eur sumai, o jo nesant, ar esant nepakankamai – areštą atsakovo R. S. piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovui R. S. ir esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 4 275,61 Eur sumai, leidžiant atsakovui iš jų atsiskaityti su ieškove.
Teismas pasisakė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, todėl ieškovė turėjo pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Be to, ieškovės nurodytos aplinkybės apie skolos sumą, sudarė pagrindą teismui daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu aplinkybė, jog atsakovas neva nėra su ieškove atsiskaitęs ir neva vengia tai padaryti, yra pagrindas teisme pareikšti ieškinį, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pateiktame skolos raštelyje nėra atsakovo nei patvirtinimo, kad pinigus gavo, nei įsipareigojimo pinigus grąžinti.
2) ieškovė taip pat nepateikė duomenų ir apie atsakovo turtinę padėtį. Ta aplinkybė, kad atsakovas vengia atsisakyti su ieškove, todėl gali vengti vykdyti būsimą teismo sprendimą, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas reikiamų ir leistinų įrodymų, negalėjo padaryti pagrįstos prielaidos apie kylantį pavojų teismo sprendimo įvykdymui ateityje. Atsakovo turtinė padėtis yra nežinoma, todėl nėra pagrindo prašomą priteisti sumą pripažinti didele, kuri savaime didina teismo sprendimo įvykdymo riziką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo R. S. atskirąjį skundą ieškovė L. M. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys yra neabejotinai pagrįstas – 2008 m. gegužės 31 d. paskolos sutartis, kurioje matomas abipusis šalių susitarimas patvirtintas parašais, pasirašytoje sutartyje matyti dalinis paskolos grąžinimo faktas, patvirtinantis tokios sutarties buvimą, taip pat pateikti ieškovės raginimai atsakovui grąžinti skolą. Be to, pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 29 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį, kas neabejotinai patvirtina ieškinio pagrįstumą. Tuo tarpu, priešingai nei nurodo atsakovas, egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Nurodo, kad turtinis reikalavimas atsakovui yra ganėtinai didelės apimties (4 275,61 Eur), tokia suma kiekvienam fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, remiantis Statistikos departamento duomenimis sudaro beveik aštuonis vidutinius atlyginimus Lietuvoje. Šią aplinkybę pagrindžia ir civilinė byla Nr. 2S-366-324/2015. Pasak apeliacinio teismo praktikos ieškovei šioje bylos stadijoje neturi būti užkraunama pernelyg didelė įrodinėjimo našta ir reikalaujama pateikti išsamius įrodymus, pagrindžiančius tikslią skolininko turtinę padėtį. Be to, atsakovas net ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad vis dėl to ieškinio suma jam nėra didėlė ir jis turi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškinio reikalavimui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011). Pažymėtina ir tai, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje yra pareiškusi turtinį reikalavimą dėl 4 275,61 Eur skolos priteisimo, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: 2008 m. gegužės 31 d. tarp šalių sudarytą paskolos sutartį, 2015 m. spalio 9 d. pranešimą dėl skolos sumokėjimo. Apeliantas atskirajame skunde nurodęs, kad jis nėra skolingas ieškovei, argumentuoja, kad tai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, ieškinys teoriškai negalėtų būti tenkinamas, ar kad ieškinio faktinis pagrindas niekaip nesusijęs su ieškinio reikalavimu ir (ar), kad ieškovė pasirinko neleistiną (neįmanomą įgyvendinti) galimai pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo tarpu atskirajame skunde apelianto nurodytos aplinkybės (dėl paskolos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo) yra susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės ir negali būti teismo išsamiai analizuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus (prima facie) ieškinio reikalavimų įvertinimas, yra pagrįsta ir patvirtinta.
Įvertinus atskirojo skundo argumentus, nustatyta, jog apeliantas taip pat kvestionuoja skundžiamą nutartį, teigdamas, kad ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, jog apeliantui ieškinio suma yra didelė, todėl nežinant tikrosios jo turtinės padėties, nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškinio suma būtent jam yra didelė, ir kuri savaime padidina teismo sprendimo įvykdymo riziką.
Vertindamas nurodytus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tačiau akcentuotina, jog rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad ne tik ieškovas, bet kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vadinasi, priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, taip pat turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad apeliantas turi pakankamai turto, kuris neapsunkintas kitų asmenų naudai, ir piniginių lėšų ar gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-865-464/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmę jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo prezumpcija, kad ieškinio suma apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Pažymėtina, kad vien didelė ieškinio suma jos absoliučiu dydžiu dar nepatvirtina būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės prašymu, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus aspektus, tarp kurių esminę reikšmę turi konkretaus apelianto turtinė padėtis, nustatydamas, ar būtent jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpciją, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka būtent atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu arba pritaikytų panaikinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis c. b. Nr. e2-782-180/2015). Teismas savo iniciatyva taip pat negali atlikti šių įrodinėjimo veiksmų už suinteresuotą šalį ir jos interesais (t. y. būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį), antraip pažeistų šalių rungimosi, jų procesinių teisių lygybės ir dispozityvumo principus (CPK 12 str., 13 str., 17 str.). Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė turėjo pateikti apelianto finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, nėra paremti įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle – ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė prezumpciją, kurią turėjo paneigti būtent apeliantas, tuo tarpu jo turtinės padėties įrodinėjimo našta, kaip minėta, negali būti perkeliama nei ieškovei, nei teismui.
Nors apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodyta, jog jis neturi pakankamai turto ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jo gerą turtinę padėtį, t. y. apie nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sudėtį bei jo vertę, apie darbo santykius ir gaunamas pajamas, turimas santaupas ar kitų, liudijančių jų finansinį pajėgumą įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, jeigu toks būtų priimtas, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog didelės jam reikalavimo sumos prezumpcijos apeliantas nepaneigė, atitinkamai nepaneigtas ir grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 178 str.).
Kiti apelianto argumentai taip pat nedaro įtakos vertinant teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas jų iš esmės nevertina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.