Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Telšių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, Viktorijai Stanienei, Inai Visockienei, dalyvaujant prokurorui A. G., nukentėjusiajam G. A., kaltinamajam V. A., gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB “E.” darbų vykdytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė:

V. A. kaltinamuoju aktu kaltinamas tuo, kad 2015 m. liepos 23 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpose, iš asmeninių paskatų, tyčia rankos kumščiu sudavė du smūgius G. A. į pilvo sritį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, minėto namo kieme, sudavė jam medine lazda ne mažiau šešių kartų į kairiąją ranką dilbio, alkūnkaulio ir riešo srityje bei suduodamas ne mažiau kaip po vieną kartą ta pačia medine lazda į kairį ir dešinį juosmens šonus, taip padarydamas G. A. kairės rankos sumušimą su odos nubrozdinimu, minkštųjų audinių patinimą, alkūnkaulio lūžimą apatiniame trečdalyje, dėl ko G. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dallies (pripažino, kad buvo nuvykęs aiškintis dėl skambučių jo gyvenimo draugei bei buvę susikibę su G. A., ko pasekoje buvę nugriuvę ant žemės, ant rakandų) ir parodė, kad jis gyvena su buvusia žmona A. A., kuri yra buvusi G. A. žmona. G. A. skambinėdavo jo žmonai. 2015 m. liepos 23 d. vakare važiavo su kaimynais į parduotuvę ir grįžtant nusprendė užsukti su G. A. pasikalbėti, kad jis nebeskambinėtų. Privažiuoti prie namo negalėjo, nes žolė buvo iki pusės mašinos, todėl mašiną pasistatė gal už 20-30 metrų. Pasikalbėti jis nuėjo vienas, nors važiavo keturiese, kiti liko mašinoje. Mašina iš namo turėjo matytis. Nuėjo tuščiomis rankomis, lazdos nei rankose, nei mašinoje neturėjo. G. A. jau miegojo. A. jį įleido į kambarį, tada jis pažadino G. A. ir pasikvietė į kiemą pasikalbėti. Pasikalbėti pasikvietė į lauką, nes jie gyvena asocialiai ir name nėra kuo kvėpuoti. Kieme jam G. A. pasakęs “koks tavo reikalas”, “norės ir skambinės”, todėl jis ir sudavė jam smūgį, gal du į pilvo sritį, jei tai galima pavadinti smūgiu. Tada G. A. puolė jį, eidamas link jo šaukė, buvo išgėręs, agresyvus, apsikabino jį, paėjo gal du žingsnius ir neišlaikę pusiausvyros abu griuvo į šiukšlyną, t. y. į akmenų, plytų, stiklainių krūvą. Žmona sakiusi, kad ten buvo pečius ir dabar nugriautas. Nugriuvus jis buvo apačioje, o A. viršuje, A. rankos buvo jam už nugaros. Tada A. sušuko “ai” ar panašiai, mano, kad jam skaudėjo, pašoko ir pabėgo toliau į kiemą, o jis atsikėlė, dar girdėjo, kaip A. kažką burbuliavo, o jis grįžęs į automobilį išvažiavo į namus. Automobilį vairavo jis pats, buvo blaivus. Važiuojant pas G. A. jis muštis nežadėjo ir negalvojo, kad taip įvyks, važiavo tik pasikalbėti, kad neskambinėtų žmonai. O kad skambinėjo žinojo, nes ir pats kartais atsiliepdavo. Kalbėtis į namus važiavo, nes telefonu G. A. su juo nesikalbėdavo. G. A. galėjo susižaloti griūdamas. Šiandien mano, kad pasielgė kvailai, kad važiavo kalbėtis. Sutiktų su nukentėjusiuoju susitaikyti, nukentėjusysis atlyginti žalos neprašė. Šiuo metu nukentėjusysis nebeskambinėja, bet ikiteisminio tyrimo metu dar skambino.

Nukentėjusysis G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. liepos 23 d. apie 19 val. grįžo iš darbo. Kad geriau būtų miegoti išgėrė dviese tris butelius vyno, atsigulė ir užmigo. Pabudo, kai A. už rūbų, už krūtinės nutvėrė, pakėlė, trenkė į žemę ir pasakė “kelkis, einam į lauką pasikalbėti”. Jis sutiko, apsimovė batus ir išėjo į lauką, A. išėjo iš paskos. A. nieko nepaaiškino, tik visą laiką šaukė “Aš tave užmušiu, nelįsk į mano šeimą, aš tave užmušiu”. Nesuprasdamas kas vyksta, susikibo su A., sudavė vienas kitam per veidą, nuvirto, abu staigiai pašoko. A. keikdamasis nuėjo link mašinos, atsidarė dureles, pasiėmė lazdą ir šaukdamas, kad užmuš grįžo. A. su lazda pradėjo daužyti per šonus, kad negautų smūgio į galvą užsidengė ranka, ranka nuo smūgio sutraškėjo, bet skausmo nepajuto. Jis spėjo sugriebti už lazdos ir tada vėl abu nukrito ant žemės. A. buvo apačioje, jis viršuje ir laikė A. su dešine ranka, o kaire ranka norėjo smūgiuoti, bet ranka nulinko kaip degtukas ir buvo labai didelis skausmas. Iš skausmo sudejevo, pašoko ir pabėgo. Matė, kaip A. nuėjo su A. nuėjo į mašiną. Jie kartu buvo visą laiką ir Asta viską matė. Dar A. A. puolė vidurį skirt, tai jis sakė, ar ji su nukentėjusiuoju ar su juo gyvenanti ir pastūmė į šoną ją. A. buvo lauke ir viską matė. Kai A. išvažiavo, jis kambaryje ranką atlenkė ir paprašė, kad jo teta Danutė, suvyniotu elastiniu bintu, nes labai skaudėjo. Kadangi telefono sąskaita buvo pasibaigusi, nuėjęs pas dukrą pasikvietė draugus, kurie nuvežė jį į priimamąjį, kur ranką sugipsavo ir po to parašė pareiškimą policijai. Patikslino, kad kai antrą kartą nukrito ant žemės, jis buvo ant A. ir rankomis laikė A., todėl rankos nebuvo po juo. D. buvo viduje ir galėjo matyti pro langą, kas vyksta lauke. Taikytis sutiktų, jei A. pripažintų kaltę. Sutiko, kad skambino buvusiai žmonai, nes ji skambino jam, bendraudavo, suprato, kad ji vėl nori kartu gyventi. Viskas vyko greitai, bet mano, kad per šonus su lazda gavo ne mažiau 4 smūgių ir vieną kartą per galvą, bet užsidengė ranka. Smūgiai buvo stiprūs, buvo mėlynės. Kadangi pats yra įmonės savininkas, todėl dirbo visą laiką, galėjo vadovauti darbams ir su sugipsuota ranka.

Liudytoja D. A. paliudijo, kad ji yra nukentėjusiojo teta. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tiksliai datos neatsimena, sūnėnas G. A. grįžo iš darbo, ir pasakė, kad turi atvažiuoti jo draugas N. G. A. atvažiuoja nakvoti pas ją tada, kai dirba Telšiuose, kad nereikėtų grįžti į Mažeikius. Pavalgęs G. A. nuėjo miegoti, nuėjo ir ji. Po to išgirdo, kad atvažiavo mašina, ji atrakino duris, nes manė, kad tai Nerijus. Į vidų įpuolė V. (A.), iš paskos ir jo žmona. V. A. (toliau tekste V.) nuėjo tiesiai į G. A. (toliau tekste G.) kambarį. Kas vyko kambaryje nematė ir negirdėjo, nes ji sėdėjo virtuvėje ant lovos, tik girdėjo garsus “bum”, “bum” ir kaip V. žmona Asta šaukė duoti cigaretę. Po to jie išėjo į lauką, ten susistumdė, nuvirto, o kas buvo po to, nematė, nes užstojo malkinė. Po to, gal po 5 minučių, pamatė, kad V. nubėgo į mašiną ir atsinešė baltą lazdą, apie metro ilgio. Su ta lazda nubėgo į pievą. Lazdą V. pasiėmė iš bagažinės. Ji mašiną gerai matė per langą, nes ji stovėjo šonu prie takiuko. Kas vyko po to nematė, negirdėjo jokių garsų, nes buvo kambaryje, tik matė, kai po kiek laiko V. su žmona sėdo į mašiną ir išvažiavo. Virgis prieš išvažiuojant į vidų nebuvo įėjęs. Tada parėjo G. Jis pasakė, kad V. su beisbolo lazda sudaužė ranką. Ranka buvo sumušta, su mėlynėm. Ji sutvarstė jam ranką ir jis išėjo į “B.” pas dukrą, o vidurnaktį grįžo su sugipsuota ranka. Grįžęs atsigulė, visą naktį dejevo, o ryte išvažiavo. Patikslino, kad V. buvo išgėrę, A. tai tikrai girta. Kaip jie išėjo į lauką, tiksliai neatsimena, bet V., lyg ir pirmas išėjo, po to G., A. tikrai paskutinė. Ar G. gėrė pasakyti negali, ji pati negėrė.

Liudytoja N. A. parodė, kad kaltinamasis yra patėvis, o nukentėjusysis tėvas. 2015 m. liepos 23 d. dirbo kavinėje “B.a”. Apie 21 val. atėjo tėtis ir pasakė, kad jį sumušė V. Tėtis paprašė iškviesti greitąją arba paskambinti draugui. Bet nespėjo niekam paskambinti, nes tėčiui paskambino draugas, atvažiavo ir išvežė jį į ligoninę. Tėtis verkdamas jai pasakė, kad buvo atvažiavęs V. su jos mama, ir su pagaliu dėjo į galvą, bet užsistojo su ranka. Ranka buvo subintuota. Tėtis buvo šoke, pas ją išbuvo apie 15 minučių. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino.

Liudytojas D. K. apklaustas 2016-03-14 teisiamajame posėdyje parodė, kad V. A. tetos vyras, G. A. - buvęs tetos vyras. 2015-07-23 važiavo į parduotuvę apsipirkti su V., teta A. ir drauge A. Grįždami užsuko pas .G. nes V. norėjo pasikabėti, kad skambinėja A., neduoda ramybės. Nuvažiavus, kalbėtis nuėjo vienas V., rankose nieko neturėjo. Grįžo gal po 5-10 minučių ir išvažiavo į namus. Automobilį vairavo V., jis buvo blaivus. Virginijus grįžo šlapias, purvinas, pradrėksta ausim. Pats jis nieko nematė, tik stovėdamas prie mašinos girdėjo kažkokius garsus, mano, kad griuvimą. V. pasakė, kad susikibo su G. ir apvirto į kažkokius rakandus, plytas. Prie namo negalėjo privažiuoti, nes ten apžėlę, nuo namo automobilis buvo apie 50 metrų. V. nebuvo grįžęs prie mašinos, vieną kartą išėjo, parėjo ir jie išvažiavo, iš kur gavo lazdą, nieko nežino. A. gerai pažįsta, normalus žmogus, nekonfliktiškas, daug metų gyvena jokių barnių, nieko. Tetai gyvenant su A. buvo barnių ir muštynių. Nei teta, nei draugė iš mašinos išlipę nebuvo. A. D. jis tą dieną nematė.

Liudytoja A. A. apklausta 2016-03-14 teisiamajame posėdyje, parodymus duoti sutiko ir parodė, kad V. A. buvęs vyras, tačiau gyvena kartu, G. A. - buvęs vyras. 2015-07-23 vakare važiavo į parduotuvę. Grįžtant iš parduotuvės V. užsuko pasikalbėti su A., nes G. A. prigėręs jai skambinėjo naktimis, rašė žinutes. Pasikalbėti nuėjo vienas V., o jie liko mašinoje. Grįžo gal po 7-10 minučių visas purvinas, buvo prakirsta ausis. Sėdo į mašiną ir išvažiavo. Po to V. pasakė, kad A. miegojo, jis jį pasižadino, išėjus į lauką, A. jį puolė, jie susikabino ir abu apvirto. Pašokęs A. nubėgo, o V. atėjo į mašiną. Ji pati nebuvo nuėjusi ir A. nematė. Ji ir pati buvo sakiusi G. A., kad jai neskambintų, bet jis neklausė. Ji neprašė, kad V. eitų kalbėtis, bet G. buvo skambinęs ir prieš tai naktį, paskambindavo 3-4 valandą nakties, girtas, neleisdavo miegoti. Mašina buvo 30-50 metrų nuo namo, nes privažiuoti negalėjo. Ji pati buvo mašinoje ir jokių garsų negirdėjo. Virginijus nebuvo grįžęs prie mašinos nieko pasiimti. Jis nuėjo tik pasikalbėti, kad paliktų ramybėje. Virginijus mašinoje pagalio nesivežioja, nėra mačiusi. Mano, kad A. yra supykęs ant Virginijaus, nes Virginijus liepė jam išsikraustyti. Buvo leidę pagyventi kol gaus atlyginimą, bet gavęs pinigus, nesikraustė ir Virginijus pasakė arba išsikrausto, arba iškraustis, todėl jis turėjo apsigyventi tame bomžyne ir dėl to keršija ir taip sako. A. nėra prieš ją smurtavęs, o G. A., kai gyveno kartu, ją mušdavo nuolat, yra sulaužęs jai nosį, išmušęs dantis. Į policiją dėl sumušimų nesikreipė, nes dar nebuvo tokio įstatymo, gelbėjo tai mama, tai tėvukas. Yra buvusi vieną kartą tame name kur įvyko konfliktas, ten kaip “bomžynas”, kieme iš plytų sudėta krosnis. Su mašina į kiemą negalima įvažiuoti, nes yra gilios provėžos ir visur apžėlę. Mano, kad nukentėjusysis gali meluoti, gyvenant kartu nuolat meluodavo, negrįždavo savaitėm. Meluodavo visiems, prisidarydavo skolų, jo ieškodavo. Važiavo, nes norėjo pasikalbėti, kad paliktų ramybėje, nes nuolat skambina, nori ją susigrąžinti. Ji yra jam sakiusi, kad jai neskambintų, nėra davusi jokio preteksto tikėtis, kad jie susitaikys. Yra net kvietųsi policiją, kai jis ateidavo.

Liudytoja A. S. apklausta 2016-03-14 teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį su V. A., A. A. ir D. K. važiavo į parduotuvę ir grįžtant užsuko pas G. pasikalbėti. Dėl ko, tiksliai nežino, atrodo dėl žinučių ar skambučių Astai. Adreso, kur buvo, nežino, privažiuoti negalėjo, matė tik žoles ir apgriuvusį pastatą. Mašina stovėjo apie 30-50 metrų nuo namo. Ji, A. ir D. liko mašinoje, o V. A. išėjo pasikalbėti. Grįžo po 5-10 minučių visas murzinas, buvo kruvina ausis. Kas ten vyko nežino, jis nieko nepasakė, tik pasakė, kad susikibo, o daugiau nieko jo neklausė. Laukiant D. K. buvo išlipęs iš mašinos parūkyti. V. parėjęs nieko nepasakojo, grįžo į namus ir išsiskirstė. A. iš mašinos nebuvo išlipusi.

Specialistas R. P. P. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko papildomą specialisto išvadą. Nukentėjusiojo pasakojimas atitinka, padarytus sužalojimus, t. y. kad sužalojimai padaryti dengiantis kitas vietas nuo smūgio ir lūžis. Kritimo metu daugiausia lūžta stipinkaulis, alkūnkaulis. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kritimo vieta lygi. Jei būtų kažkas labai atsikišęs ar kokie daiktai sudėti ant žemės ir ant jų krista, tada gal ir būtų galimas toks lūžis, bet įtikinamiausia toks sužalojimas padarytas smūgiuojant. Iš pateiktos medžiagos, buvo nurodyta, kad suduotas vienas smūgis, toje vietoje užtenka vieno smūgio, kad būtų ir sužalojimas, ir nubrozdinimas ir kraujosrūva. Iš medicininių dokumentų matosi, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas traumatologo, jokių mėlynių ar sumušimų kitose vietose nėra užfiksuota. Dažniausiai tokiais atvejais yra žiūrima ir gydoma ten, kur žmogus skundžiasi. Taip pat specialistas nurodė, kad jeigu kritimas būtų, kaip parodė kaltinamasis, nugriuvo apsikabinę rankomis ant plytų krūvos, nukentėjusiojo rankos po kaltinamuoju, tokiu atveju toks rankos sužalojimas taip pat galėjo būti. Atsakydamas į advokato klausimą nurodė, kad skausmas po smūgio pajuntamas tuoj pat, aišku įtakos gali turėti alkoholis. Bet ranka nulinkti, kaip teigia nukentėjusysis negalėjo, nes lūžęs tik vienas kaulas. Jei būtų nulinkusi, turėjo būti lūžę abu kaulai. Smūgis suduotas kietu daiktu, bet ar lazda, ar kėdės koja, negali pasakyti.

Iš 2015-08-06 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1424/15(03) matyti, kad G. A. buvo nustatytas kairės rankos sumušimas su odos nubrozdinimu, minkštųjų audinių patinimu, alkūnkaulio lūžimu apatiniame trečdalyje. Minimus rankos sužalojimus G. A. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus kairįjį dilbį kietu, buku daiktu. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus G. A. galėjo patirti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-07-23, paros antroje pusėje. Dėl alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai – G. A. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 41 b. l.).

Iš 2015-11-27 specialisto paaiškinimų protokole, matyti, kad teismo medicinos specialistas nurodė, kad alkūnkaulio lūžimas galėjo gautis tiesioginio smūgio pasekoje kietu buku daiktu. Griūnant daugiausia lūžta stipinkaulis apatiniame trečdalyje, todėl neįtikėtina, kad lūžimą galėtų patirti G. A. griūdamas ar atsitrenkus į kietus daiktus (1 t., b. l. 42-43).

Iš 2016-01-07 papildomos specialisto išvados Nr. pG 25/2016(03) matyti, kad G. A. konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi, taip pat neįtikima, kad nustatytą kairės rankos sužalojimą galėjo patirti kritimo, grumtynių metu, prispaudžiant ranką prie žemės keliems kūnams (1 t., 83-84 b. l.).

Iš 2015-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta – Telšiai, sedos g. 38A., kiemas priaugęs aukšta žole, namas avarinės būklės (1 t., 7,8 b. l.).

2015-11-16 akistatos protokolas tarp nukentėjusiojo G. A. ir kaltinamojo V. A. patvirtina, kad abu pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., 36-38 b. l.).

Teisminio negrinėjimo metu surinktų ir išnagrinėtų įrodymų vertinimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. 1 d. kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Analizuojant šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad būtini objektyvieji komentuojamo nusikaltimo požymiai – tai pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas), žalingi padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota). Vadovaujantis BK 141 straipsnyje pateikiamu sąvokų išaiškinimu BK 138 straipsnyje numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis G. A. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą remiantis VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1424/15(03) ir papildoma specialisto išvada Nr. pG 25/2016 (03), ir teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadosmis dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, tačiau teismo posėdžiuose ištyrus visas įvykio aplinkybes negalima padaryti kategoriškos išvados, kad šiuos sužalojimus padarė būtent V. A.. Specialisto išvadose nurodoma, kad dėl kairės rankos alkūnkaulio lūžimo apatiniame trečdalyje G. A. buvo nustatytas sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nukentėjusysis parodė, kad nustatytus sužalojimus patyrė dėl kaltinamojo V. A. smūgių pagaliu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis V. A. iš asmeninių paskatų, tyčia rankos kumščiu suduodamas du smūgius G. A. į pilvo sritį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, minėto namo kieme, sudavė jam medine lazda ne mažiau šešių kartų į kairiąją ranką dilbio, alkūnkaulio ir riešo srityje bei suduodamas ne mažiau kaip po vieną kartą ta pačia medine lazda į kairį ir dešinį juosmens šonus, taip padarydamas G. A. kairės rankos sumušimą su odos nubrozdinimu, minkštųjų audinių patinimą, alkūnkaulio lūžimą apatiniame trečdalyje, dėl ko G. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Realiai kaltinimas iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad kaltinamasis kambaryje jį pakėlęs už rūbų trenkė į žemę, pakvietė į lauką pasikalbėti, lauke vienas kitam sudavė per veidą, tada susikibo ir abu nuvirto, tačiau atsikėlė ir tada kaltinamsis atsinešė iš mašinos lazdą, su kuria jam sudavė kelis kartus per šonus ir norėjo suduoti smūgį į galvą, tačiau jis užsidengė ranka, kuri nuo smūgio sutraškėjo, bet skausmo nepajuto. Jis spėjo sugriebti už lazdos ir tada vėl abu nukrito ant žemės. A. buvo apačioje, jis viršuje ir laikė A. su dešine ranka, o kaire ranka norėjo smūgiuoti, bet ranka nulinko kaip degtukas ir buvo labai didelis skausmas. 2015 m. liepos 24 d. protokole-pareiškime (1 t., 4-5 b.l.) G. A. nurodė, kad kaltinamasis kelis kartus jam trenkė beisbolo lazda į įvairias kūno vietas ir sulaužė jam kairę ranką, o jau 2015 m. liepos 28 d. liudytojo papildomos apklausos metu (1 t., 13-15 b. l.) G. A. parodymus pakeitė nurodydamas, kad jam gulint lovoje V. A. sudavė porą kartų kumščiu į pilvą. Po to abu išėjo į kiemą ir ten jis parvertė kaltinamąjį ant žemės, prispaudė jį ir pasakė, kad nusiramintų. Toliau berūkant lauke išgirdo kaip sušuko D. A., kad V. A. ateina pasiėmęs lazdą, su kuria priėjęs sudavė ne mažiau 5 kartų per tą pačią ranką ir po 1 smūgį į kairįjį ir dešinįjį šonus, tačiau neliko kraujosrūvų ir nesukėlė fizinio skausmo. Po to, kai A. baigė mušti, pajuto, kad kairė ranka nusviro ir suprato, kad lūžo. Kaip matyti iš parodymų, kiekvienos apklausos metu nukentėjusysis nurodo vis kitas sužalojimo aplinkybes, suduotų smūgių skaičių. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, nukentėjusysis nurodė, kad nuo suduotų smūgių kraujosrūvų neliko, o jau teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kraujosruvos buvo ant įvairių kūno vietų. Be to tik teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad kartu buvo atėjusi A. A., nors ikiteisminio tyrimo metu apie tai neužsiminta. Posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad neturėjo telefono sąskaitoje pinigų, todėl nuėjo pas dukrą, paskambinti draugui, kad nuvežtų į ligoninę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis pirma paskambino draugui Nerijui Gedvilui ir paprašė nuvežti į ligoninę ir jo laukdamas nuėjo pas dukrą, kad ši paklaustų mamos, kodėl jį sumušęs V. Nukentėjusysis nurodė, kad po smūgio iš pradžių skausmo nejuto, tik po to norint suduoti smūgį nukentėjusiajam, jam pakėlus ranką, ranka nusviro, tačiau apklaustas specialistas R. P. P. nurodė, kad po tokio sužalojimo nukentėjusysis iš karto turėjo pajusti skausmą ir kadangi lūžęs tik vienas rankos kaulas, ranka nusvirti negalėjo. Tokie skirtingi nukentėjusiojo parodymai kelia teismui abejonių, ar nukentėjusysis atsimena įvykio aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas V. A., padarymo įrankis – lazda ar pagalys, o gal būt beisbolo lazda, kuri galėjo būti baltos spalvos – taip pat nebuvo surastas. Įrankis neprijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, neapžiūrėtas ir galutinai įvertinus visus parodymus visiškai nėra aiškus kokiu įrankiu galimai buvo padarytas nusikaltimas.

Pats kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažįsta, nurodė, kad nukentėjusysis ranką galėjo susižaloti jiems nukritus ant rakandų krūvos ir rankai esant po kaltinamuoju. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, nesikeičia nuo pat ikiteisminio tyrimo pražios. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir apklausti liudytojai D. K., A. S., A. A., iš dalies patvirtina ir liudytoja D. A.. Minėti liudytojai parodė, kad kaltinamasis rankose pagalio ar kokių kitų daiktų neturėjo. Teismui nėra pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, jų nurodomos įvykio aplinkybės nesiskiria. Teismas nesiima vertinti ir manyti, kad nukentėjusysis nevisai sąžiningai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jo sužalojimo, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas R. P. P. parodė, kad jei virstant buvo ant žemės kitas ir bukas daiktas, būtų kažkas labai atsikišęs, ant kurio kūnai užkrito, ranka alkūnkaulio srityje galėjo lūžti nuo kontakto su šiuo kietu daiktu, bet įtikinamiausia toks sužalojimas padarytas smūgiuojant. Kaltinamasis pripažįsta, kad gal sudavė nukentėjusiajam viena ar du smūgius į pilvo sritį, nes buvo supykęs, tačiau nukentėjusysis šių smūgių iš viso nenurodė. Esant tokioms abejonėms, nėra pagrindo pripažinti kaltu V. A. padarius tyčinius veiksmus ir tyčia sužalojus nukentėjusįjį.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 str. 1d.)

Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. ir LR BPK 44 str. 6d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltininko naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms intitucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme buvo apklausti visi ikiteisminio tyrimo metu nustatyti įvykiui reikšmingas aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai, taip pat ištirta kita byloje esanti medžiaga. Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindžiamas nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, darytina išvadą, kad kaltinamojo V. A. veikoje nėra jokio nusikaltimo požymių, nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, galinčių neginčytinai ir neabejotinai patvirtinti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., abejonių pašalinti nepavyko, todėl kaltinamasis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o baudžiamasis procesas nutrauktinas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. A. ikiteisminio tyrimo metu parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., 63-65 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str., 254 str. 5 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 138 str. 1 d. požymių.

V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.