Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. įgalioto asmens A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. V., A.V., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo V. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas Nr. 24-28445442) sutuoktinė (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).).

Iš VĮ Registrų centre esančių duomenų matyti, kad gyvendami santuokoje L. V. ir V. P. V. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini): 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. liepos 11 d. L. V. ir V. P. V. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo V. P. V. jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko savo sutuoktinei L. V. (notarinio registro Nr. BV8 - 2595). L. V. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po sutuoktinio mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal testamentą nepriėmė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pateikti rašytiniai įrodymai (mokėjimų nurodymų patvirtinimai) patvirtina, kad po V. P. V. mirties likusiu turtu visą laiką rūpinosi pareiškėja. Pagal pareiškime nurodytus duomenis, pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą ir priimtą turtą valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė žemės sklypą bei jame esančius statinius, gyveno gyvenamajame name, tai yra elgėsi kaip tikra šeimininkė ir laikė save vienintele turto savininke. Suinteresuoti asmenys A. V. ir L. V. raštu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Byloje duomenų, kurie paneigtų pareiškime nurodytas aplinkybes, negauta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjos įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po sutuoktinio V. P.V., mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) L.V., faktiškai priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L.V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) L.V., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.