Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui S. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme prašo priteisti iš atsakovo S. J. 80,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. bei 9,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Paaiškino, kad pareiškėjai yra pavesta administruoti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava). Nurodė, kad su atsakovu sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sudaryta nebuvo, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsiranda administracinių teisės aktų pagrindu.

Pabrėžė, jog atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes jam VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis, nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas. Pažymėjo, kad pareiškėja siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Pareiškėjos nuomone, jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas rinkliavos neturėtų mokėti nėra, kaip ir nėra jokių sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (2022 m. vasario 2 d. nutartis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl 80,07 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis)).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 6.4 punktas). Rinkliavos mokėtojas – fizinis ar juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybes teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą (Nuostatų 6.5 punktas). Rinkliavos dydžius tvirtina Savivaldybės taryba (Nuostatų 14 punktas). Rinkliavos mokėtojų registrą administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 8punktas), kuris parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 20 punktas) ir yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą (Nuostatų 63 punktas).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Taip pat, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.

Pareiškėjos pateiktas VĮ Registrų centro 2021 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, kad atsakovui nuo 2005 m. gegužės 30 d. nuosavybės teise priklauso ½ pastatų ir kitų statinių, adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi, nekilnojamasis turtas yra Varėnos rajono savivaldybėje, todėl laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sistemoje ir atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Byloje pateiktoje UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2021 m. gruodžio 21 d. pažymoje ,,Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 21-R-00008949 nurodyta, kad pareiškėja vietinės rinkliavos mokėtojui – atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. apskaičiavo 80,07 Eur skolą.

Už atliekų tvarkymą pareiškėja, atsakovo deklaruotos vietos adresu, daug kartų siuntė įspėjimus ir reguliariai siuntė mokėjimo pranešimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas mokėjimo pranešimų negavo, ar juos ginčijo, todėl darytina išvada, kad apie paskaičiuotą vietinę rinkliavą jam buvo žinoma, tačiau atsakovas į siunčiamus pranešimus nereagavo, neteikė dėl to jokių paaiškinimų. Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už minėtus atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus (½ pastatų ir kitų statinių), jis apie tokį įsiskolinimą buvo informuota iš esmės nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. ginčo laikotarpiu nekilnojamuoju turtu, esančiu Varėnos rajono savivaldybėje, nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku ar, kad jis būtų visiškai atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, pareiškėjos prašymas iš atsakovo priteisti 80,07 Eur laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašymą teismui pareiškėjos vardu pateikė pagal 2021 m. gegužės 14 d. atstovavimo sutartį advokatų kontoros „Win&Law“ advokatas. Teismui pateikti dokumentai (advokato 2021 m. gruodžio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra su pastabomis ir 2021 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6776) patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas atstovui advokatui už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad administraciniame procese teismo įsakymo teisena ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131-4 str. 4 d.). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Pareiškėjas nepagrindė būtinumo naudotis advokato teisine pagalba tokio pobūdžio ginčuose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovo S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,07 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir 7 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.