- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 2-776-813/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Atsakovas
- L. Z.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo L. Z. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-03-27 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui L. Z. dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo ir iš atsakovo ieškovui priteisė 2193 Lt skolos už buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2012-02-01, 589,22 Lt skolos už stogo remonto darbus, 126,68 Lt delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2908,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 22).
2012-04-18 teisme gautas ir teismo 2012-05-24 nutartimi priimtas atsakovo L. Z. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 25-26, 38-42), kuriame atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo priimtu sprendimu. Atsakovo nuomone, procesinių dokumentų įteikimas jam viešo paskelbimo būdu nebuvo tinkamas būdas informuoti atsakovą apie iškeltą bylą. Be to, atsakovas nesutinka su priteista skola už stogo remonto darbus, nes gauna labai mažai lėšų, su ieškovu nebuvo sudaręs stogo remonto darbų sutarties ir dalį stogo remontui skirtų pinigų, viso 350 Lt, jis jau yra sumokėjęs kitam namo gyventojui. Atsakovas skolos už buto komunalines paslaugas dydžio neginčija, tačiau nurodo, kad gyvena žemiau skurdo ribos ir negali atsakyti pagal ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepimu į atsakovo L. Z. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė šį pareiškimą atmesti. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo tinkamai įteikti, atsakovas yra išprusęs informacinių technologijų srityje ir turėjo visas objektyvias galimybes domėtis proceso eiga; atsakovo skolą įrodo bylos medžiaga; jis, būdamas buto savininku ir naudodamasis bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, turėjo pareigą laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas konstatuoja, kad nenustatyta nei viena iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Pažymėtina, kad teismas nutarė atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu (b.l. 20-21) po to, kai išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus siunčiant paštu; teismas mėgino išsiųsti ieškinio bei teismo pranešimo nuorašus žinomu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kosmonautų g. 7-18, Jonava, tačiau procesiniai dokumentai buvo grąžinti be įteikimo (b.l. 17). Teismas savo iniciatyva tikrino Gyventojų registro tarnyboje esamus duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, tikrino Sodros duomenis apie atsakovo įsidarbinimus, siekdamas jam procesinius dokumentus įteikti kitu adresu ar per darbdavį. Tačiau kitų atsakovo adresų duomenų bazėse nerasta. Todėl atsakovui L. Z. skirti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas pagrįstai nurodo, jog šis procesinių dokumentų įteikimo būdas įstatymų leidėjo pripažįstamas išimtiniu, taikytinu tais atvejais, kai procesinių dokumentų įteikti kitais CPK numatytais būdais nėra galimybės dėl to, kad nežinoma atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta ir pagal įstatymą nėra galimybės skirti kuratoriaus. Nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovui L. Z. gyvenamosios vietos adresu, teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog adresato L. Z. gyvenamoji vieta yra nežinoma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakovo gyvenamajai ir darbo vietai esant nežinomoms, ir ieškovui neprašant skirti kuratoriaus, egzistuoja procesinės prielaidos įteikimui viešo paskelbimo būdu, kadangi kuratorius gali būti skiriamas tik esant suinteresuotos šalies prašymui (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“ skirti kuratoriaus ar įteikti procesinius dokumentus per antstolius neprašė (b.l. 1), todėl teismas, procesinius dokumentus atsakovui įteikdamas viešo paskelbimo būdu, rėmėsi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimo tvarką viešo paskelbimo būdu. Atsakovo argumentai, jog jis neįpareigotas skaityti internete teismo skelbiamų pranešimų, atmetami kaip nepagrįsti, nes įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (lot. ignorantia legis non excusat). Be to, nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, kad teismas, negalėdamas jam įteikti procesinių dokumentų įprastu paštu, juos turėjo įteikti elektroniniu paštu, nes toks teismo procesinių dokumentų įteikimo būdas CPK nėra numatytas. Pažymėtina, kad tik nuo 2013-01-01 įsigaliosiantis CPK ketvirtasis skirsnis (Žin., 2011, Nr. 85-4126) numato informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus, pagal kuriuos procesiniai dokumentai galės būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pateikiami tik teismui ir tik byloje dalyvaujančių asmenų, bet ne teismo byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsakovo argumentai, kad pats Jonavos rajono apylinkės teismas, kiti teismai, valstybės, savivaldybių ar tarptautinės institucijos kitose bylose ar medžiagose jam siunčia dokumentus elektroniniu paštu, nagrinėjamai bylai neturi esminės reikšmės, nes civilinių bylų nagrinėjimo teismuose tvarką nustato CPK, o ne Viešojo administravimo įstatymas ar žinybiniai teisės aktai.
Kaip jau minėta, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-157-661/2012). Teismas daro išvadą, jog tokių aplinkybių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovui nemokant sąskaitų už jam suteiktas komunalines paslaugas (tame tarpe ir įmokos už stogo remontą) susidarė teismo sprendime už akių nustatyta ir ieškovui priteista skola. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovui suteikė komunalines paslaugas, administravo daugiabutį namą, kuriame yra atsakovo butas, organizavo ir apmokėjo daugiabučio namo stogo dangos kapitalinio remonto darbų atlikimą. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, buvo priverstas kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovas, reikšdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių argumentų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių pagrįstumu, nepateikė įrodymų, kad panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų galima priimti kitokį sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad nėra nustatyta nei viena aplinkybė, nurodyta CPK 287 str. 2 d. 3-4 punktuose, dėl kurių teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 str. 3 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 287, 288, 290, 291 str., teismas
nutaria:
Netenkinti atsakovo L. Z. pareiškimo dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.