- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-157-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08807-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- Orientavimosi sporto centro „Orienteering.lt“
- Ieškovas
- UADB „Seesam Lietuva“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Orientavimosi sporto centro „Orienteering.lt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui Orientavimosi sporto centrui „Orienteering.lt“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Orientavimosi sporto centro „Orienteering.lt“ 753,80 Lt netiesioginių nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-10-22 ieškovas su atsakovu sudarė draudimo sutartį Nr. 270/0056695/2009, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui draudimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas, iš viso 1650,00 Lt. Atsakovas sumokėjo pirmąją 412,50 Lt draudimo įmoką, tačiau mokėti vėlesnes draudimo įmokas vengė. Dėl to ieškovas 2010-07-06 draudimo sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. 258 dienų per laikotarpį nuo 2009-10-22 iki 2010-07-06, atsakovas turėjo sumokėti 1166,30 Lt draudimo įmokų, todėl nesumokėta įmokų dalis ir ieškovo nuostoliai sudaro 753,80 Lt. Savo reikalavimus ieškovas grindė rašytiniais įrodymais : automobilio draudimo polisu Nr. 2700056695/2009, bendrosiomis draudimo sutarties taisyklėmis bei nuostolių paskaičiavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo Orientavimosi sporto centro „Orienteering.lt“ ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ naudai 753,80 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 753,80 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 60,00 Lt žyminio mokesčio ir 215,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu.
Šalies argumentai
Atsakovas Orientavimosi sporto centras „Orienteering.lt“ pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovas nurodė, kad nesutinka su teismo priimtu sprendimu. Atsakovo nuomone, sprendimas priimtas neįvertinus visų ieškovo pateiktų dokumentų, neįsigilinus į jų esmę, neišnagrinėjus draudimo poliso nutraukimo pagrindų – bendrųjų draudimo sutarties sąlygų. 6.5.5 punktas nurodo, kad draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudikas privalo pranešti draudėjui, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo draudimo apsaugos galiojimas bus sustabdytas; o draudimo sąlygų 17 puntas nurodo, kad bet kokie ginčai, kylantys iš draudimo sutarties gali būti sprendžiami teisme tik jei šalys per 3 mėnesius nepasiekia susitarimo derybų būdu. Antra, atsakovas nurodo, kad apie bylą sužinojo tik gavęs antstolio patvarkymą, ir mano, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu nebuvo tinkamas būdas informuoti atsakovą apie iškeltą bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino atsakovo orientavimosi sporto centro „Orienteering.lt“, į.k. 300061390, pareiškimo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad juridinių asmenų registre nurodytu OSC „Orienteering.lt“ buveinės adresu ir įmonės direktoriaus gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, o ieškovas prašė neskirti kuratoriaus ir nesutiko procesinių dokumentų įteikti per antstolius, nes tai prieštaravo jo interesams, todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismo nuomone, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir eiliškumo. Be to, LR CPK 287 str. nustato, kad prašymas peržiūrėti sprendimą už akių gali būti paduodamas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos – sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-11459-545-2010 priimtas 2010-11-29, atsakovas su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į teismą kreipėsi 2011-06-07.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas OSC „Orienteering.lt“ prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas galimas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, ne visas jas tinkamai išnaudojo, kas sąlygojo netinkamą atsakovo informavimą apie pareigą pateikti atsiliepimą. Netinkamai informuotas bei nežinodamas apie tokią pareigą, atsakovas dėl objektyvių priežasčių nepateikė atsiliepimo, kas sąlygojo jo teisių pažeidimą priimant sprendimą už akių, bei teismui atsisakius šį sprendimą peržiūrėti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad prieš priimant nutartį procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu buvo įvykdyti LR CPK 120 straipsnio bei 130 straipsnio 2 dalies reikalavimai, todėl teismas pažeidė įstatymo reikalavimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino ieškovo pateiktų draudimo taisyklių bei iš jų kylančių draudiko (ieškovo) tinkamo pareigų vykdymo, neįvertino vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų nors tokią galimybę turėjo net ir vertindamas pateiktus ieškovo įrodymus tik formaliai. Teismas nesiaiškino, ar egzistavo teisinis pagrindas ieškovui vienašališkai nutraukti draudimo sutartį ir tokio nutraukimo pagrindu reikalauti nuostolių priteisimo. Tuo pačiu teismas nepatikrino ir aplinkybių, ar ieškovas tinkamai laikėsi sutarties nutraukimo tvarkos bei procedūrų. Atsakovas, prieš vienašališkai nutraukdamas sutartį, draudimo apsaugos nebuvo sustabdęs. Nesustabdžius draudimo apsaugos ilgiau nei trims mėnesiams pastarasis neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties bei reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas taip pat neišsiaiškino, ar ieškovas laikėsi taisyklių 17 p. numatytų savo paties prisiimtų įpareigojimų, visus ginčus, kylančius iš sudarytos draudimo sutarties, pirmiausiai spręsti derybų būdu. Apeliantas pažymi, jog jis ne tik nebuvo tinkamai informuotas apie iškeltą bylą, tačiau pastarajam nebuvo įteiktas ir sprendimo už akių nuorašas. Apie jo atžvilgiu inicijuotą bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasibaigusią bylą atsakovas sužinojo tik 2011-05-16 kada iš antstolės buvo gauti dokumentai, susiję su priverstiniu teismo sprendimo vykdymu. Akivaizdu, jog nežinodamas apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, atsakovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per 20 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo, nes apie priimtą sprendimą už akių atsakovas atsitiktinai sužinojo daugiau nei po pusės metų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas ADB „Seesam Lietuva“ prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, sudarydamas draudimo sutartį, atsakovas ieškovui nurodė adresą V. M. g. 53-2, Vilnius. Šis adresas taip pat yra iki šiol nurodytas kaip atsakovo buveinės adresas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Nors Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.2.2.3. punktas numato, kad draudėjas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas privalo informuoti draudiką apie savo buveinės pasikeitimus, ieškovas nebuvo gavęs jokios informacijos apie atsakovo buveinės pasikeitimus iki atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties gavimo. Tad atsakovas, faktiškai pasikeitus jo buveinės adresui, apie tai nepranešdamas nei ieškovui, nei atnaujindamas savo duomenų juridiniu asmenų registre, elgėsi aplaidžiai, pažeisdamas draudimo sutartį ir šalių bendradarbiavimo pareigą, taip ypatingai apsunkindamas galimybes su juo susisiekti bei įteikti procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo proporcingas, tinkamas ir teisėtas. Be to, atsakovas nei su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių, nei su atskiruoju skundu, nepateikė jokių papildomu įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet tik išsakė savo teiginius, jog ieškovas tariamai nesilaikė draudimo sutarties nutraukimo tvarkos bei šalių pareigos visus tarpusavio ginčus visų pirma spręsti derybų būdu.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovai neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą, nenustatęs nei vienos iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokia teismo išvada yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.
Pažymėtina, kad teismas leido ieškovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu po to, kai išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus siunčiant paštu; teismas mėgino išsiųsti ieškinio, preliminaraus sprendimo bei teismo pranešimo nuorašus visai žinomais atsakovo deklaruotais adresais V. M. g. 53-2, Vilnius bei Dzūkų g. 107, Vilnius (b.l. 18, 21), tačiau procesiniai dokumentai buvo grąžinti be įteikimo. Todėl atsakovui OSC „Orienteering.lt“ skirti procesiniai dokumentai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įteikti viešo paskelbimo būdu. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog šis procesinių dokumentų įteikimo būdas įstatymų leidėjo pripažįstamas išimtiniu, taikytinu tais atvejais, kai procesinių dokumentų įteikti kitais CPK numatytais būdais nėra galimybės dėl to, kad nežinoma atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta ir pagal įstatymą nėra galimybės skirti kuratoriaus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, prieš nutardamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, teismas bandė procesinius dokumentus šiai įmonei įteikti registracijos adresu, kuris nurodytas juridinių asmenų registre, t.y. V. M. g. 53-2, Vilnius. Taip pat procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo vadovo adresu, tačiau taip pat buvo neįteikti. Nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovui OSC „Orienteering.lt“ bei šios įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog adresato OSC „Orienteering.lt“ buveinės vieta yra nežinoma, juolab, kad ir pats atsakovas 2009 m. spalio 22 d. automobilio draudimo polise nurodė OSC „Orienteering.lt“ buveinės adresą V. M. g. 53-2.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakovo gyvenamajai ir darbo vietai esant nežinomoms, ir ieškovui neprašant skirti kuratoriaus, egzistuoja procesinės prielaidos įteikimui viešo paskelbimo būdu, kadangi kuratorius gali būti skiriamas tik esant suinteresuotos šalies prašymui (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ADB „Seesam Lietuva“ skirti kuratoriaus ar įteikti procesinius dokumentus per antstolius neprašė (b.l. 24), todėl pirmosios instancijos teismas, procesinius dokumentus atsakovui įteikdamas viešo paskelbimo būdu CPK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką, nepažeidė.
Kaip jau minėta, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokių aplinkybių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas nepatikrino aplinkybių, ar ieškovas tinkamai laikėsi sutarties nutraukimo tvarkos bei procedūrų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovui nemokant draudimo įmokų, UADB „Seesam Lietuva“ turėjo teisę sustabdyti draudimo apsaugos teikimą, o nuo 2010-07-06 vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas tinkamai laikėsi draudimo sutarties nutraukimo tvarkos. Ieškovas, pastebėjęs, jog atsakovas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus (nemoka draudimo įmokų nustatytu laiku) ir norėdamas vienašališkai nutraukti draudimo sutartį, draudimo sutartyje bei juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo adresu V. M. g. 53-2, Vilnius, registruotu paštu atsakovui nusiuntė pranešimą Nr. PS 00005756 apie jo pradelstą mokėjimą nurodydamas, jog jei atsakovas nepadengs įsiskolinimo per 18 dienų, atsakovui bus sustabdyta draudimo apsauga. Atsakovas per nurodytą terminą skolos neapmokėjo, todėl ieškovas 2010 m. balandžio 06 d. sustabdė draudimo apsaugą ir apie apsaugos sustabdymą atsakovui išsiuntė dar vieną pranešimą Nr.: PN00002623. Šiame pranešime nurodoma, jog jei atsakovas per 3 mėnesių laikotarpį nuo draudimo apsaugos sustabdymo nepadengs įsiskolinimo draudimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Be to, bendrosiose draudimo sutarties sąlygose (BDSS) 19.5.2 p. numatyta, kad yra laikoma, jog draudėjas ir draudikas yra gavęs pranešimą kai jis siunčiamas paštu per 5 kalendorines dienas nuo išsiuntimo datos. Taip pat BDSS 7.2.2.3 punktas numatė, jog draudėjas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas privalo informuoti draudiką apie savo buveinės pasikeitimus. Atsakovo teiginys, kad ieškovas nesistengė spręsti ginčo derybų būdu vertintinas kritiškai. Ieškovas, laikydamasis pareigos ginčus spręsti derybų būdu, atsakovui jo buveinės adresu išsiuntė pranešimą Nr. PRIM-539/10 apie jo įsipareigojimų nevykdymą. Taip pat 2010 m. rugpjūčio 09 d. atsakovui buvo išsiųsta pretenzija Nr PRET-293/10 su nurodymu, jei atsakovas nepadengs įsiskolinimo, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi nei į vieną ieškovo laišką atsakovas nereagavo, ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, buvo priverstas kreiptis į teismą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių pagrįstumu, nepateikė įrodymų, kad panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų galima priimti kitokį sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2011 m. birželio 10 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.