Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamo E. B. atstovo advokato R. R. apeliacinį skun­dą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties E. B. ad­ministracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Ad­mi­nistracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. lapkričio mėn. 29 d. nutarimu nu­baus­­tas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK, ga­liojusio iki 2017-01-01) 326 straipsnio 2 dalį pratęsiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu, iki 2019 m. lap­kri­čio 27 d. už tai, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimu vadovaujantis ATPK 126 straipsnio 4 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi jam buvo paskirta 579 eurų bauda su teisės vai­ruoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui, tuo tarpu jis 2017 m. lapkričio 27 d. apie 1.05 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta. Pareigūnams E. B. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. su nutarimu nesutiko ir prašė jį panai­kinti. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi E. B. skundo netenkino. Teismas sprendė, jog skundžiamu nutarimu E. B. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpis pratęstas pagrįstai, naikinti skundžiamo nutarimo nėra teisinio pa­grindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. B. atstovo advokato R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apelia­ci­nio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse už­drausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti admi­nis­tra­cinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens pa­da­ryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra ad­ministracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pri­pa­žintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pa­grin­džiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nu­­sižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kal­tę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės by­lai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­damiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiš­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta me­džiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, sprendžia, jog apy­lin­kės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, priė­mė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pa­grindo.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo by­los medžiagą matyti, kad E. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. lapkričio mėn. 29 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK, galiojusio iki 2017-01-01) 326 straipsnio 2 dalį pratęsiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažy­mė­ji­mu, iki 2019 m. lapkričio 27 d. E. B. su tokiu Institucijos sprendimu nesutinka, teig­da­mas, jog negaliojančio (atsiradusio) vairuotojo pažymėjimo E. B. neprivalėjo pa­teik­ti pareigūnams, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir pir­mosios instancijos teismo tinkamai ir išsamiai ištirtų įrodymų visumą, sutikti su tokiais E. B. teiginiais ir jų pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nu­tartį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius ir aplin­ky­bes, vado­vau­tis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pa­grindo nėra. ANK nuostatos neįpareigoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ats­kleisti tikrąsias jam in­kriminuojamo nusižengimo aplinkybes ir sakyti tiesą. Dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų, jo keliamų įvykio versijų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje administracinio nu­si­žengimo byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvir­tinan­tys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas vykdomas, paimant vairuotojo pažymėjimą. Tuo tarpu E. B., jo atžvilgiu vykdant 2016 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą, privalėjo pareigūnams pateikti savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo nepateikė nurodydamas, kad jį pametė, o 2017 m. lapkričio 27 d. sustabdytas policijos pareigūnų, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuotojams pateikė seniau išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, tuo atveju, jeigu tikėti E. B. versija, kad pastarasis vairuotojo pažymėjimas buvo pamestas ir vėliau atsirado, pažymėtina, kad atsiradus šiam dokumentui, pareiškėjas nedelsiant jį privalėjo pristatyti 2016 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą vykdantiems pareigūnams arba bent juo nesinaudoti. Tuo tarpu E. B. tai padaryti vengė, o 2017 m. lapkričio 27 d. vairavo transporto prie­monę neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta bei pareigūnams pateikė šį su savimi turėtą vairuotojo pažymėjimą.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino ad­ministracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skun­de nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. B. atstovo advokato R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.