Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu - 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas - 2 metams

R. T. atžvilgiu pritaikytas BK 92 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. T. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iš R. T., o jam neišgalint sumokėti, – iš jo įstatyminės atstovės ir bendratsakovės V. M., 28,23 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 4 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie pastato (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, smogė ne mažiau kaip tris kartus M. D. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Šakių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, – po komercinio renginio “ (duomenys neskelbtini)”, vykusio (duomenys neskelbtini) miesto centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto gatvėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, be jokios aiškios priežasties, smogė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Taip pat teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, nusikaltimą R. T. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nes ši aplinkybė nėra patikimai įrodyta ir esant abejonių dėl jos buvimo, pašalinta iš kaltinimo.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatkreipė dėmesio, kad liudytojas R. R. teigė, kad nuteistojo įvykio vietoje nematė, liudytoja I. S. teigė, kad R. T. nepažįsta ir nėra mačiusi, liudytoja R. S., įvykio vietoje jo nematė ir nepažįsta. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojas (duomenys neskelbtini), kuris nematė įvykio, teigė, kad R. T. matė su liudytoju R. R., tačiau prokurorui uždavus klausima ar yra salėje R. R., atsakė neigiamai, nors salėje jis buvo. Skunde taip pat nurodo, kad liudytojas A. S. patvirtino teisme ir ikiteisminiame tyrime R. T. duotus parodymus, jog jis gerai prisimena, kad įvykio dieną nuteistasis buvo pas jį namuose ir niekur nebuvo iš jo namų išėjės. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo M. D. parodymai nėra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Liudytojas teigė teismui, kad įvykį matė I. S., kuri teisme tai paneigė. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo M. D. draugas liudytojas D. M., teisme aiškino, kad įvykio dalyvius išskyrė R. S., tačiau ji teisme paneigė šiuos D. M. parodymus, teigdama, kad praėjusi pro jaunimo grupelę išgirdusi klyksmą ir merginų juoką, atsisukusi pamatė ant žemės gulintį vaikiną, kurio niekas nemušė, teigia, kad paties fakto, kas ką mušė, nematė.Skunde pabrėžiama, kad nukentėjusysis M. D. ir jo geras draugas, liudytojas D. M., patys pripažįsta, kad įvykio vietoje buvo tamsu, gerai įvykio dalyvių matyti negalėjo, o jį atpažino ir rado tik vėliau, per Facebook. Nuteistasis nurodo, kad minėti asmenys suklydo manydami, kad per Facebook rastas asmuo yra R. T.. Taip pat skunde pažymima, kad liudytojas A. S., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir pas kurį buvo namuose įvykio dieną nuteistasis, nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, jog R. T. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Pripažindamas R. T. kaltu apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.Byloje nustatyta, kad nepilnametis R. T. 2016 m. birželio 4 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie pastato (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, smogė ne mažiau kaip tris kartus M. D. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, – padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje. R. T. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nesivadovavo R. R. ir A. S. parodymais ir pabrėžia, kad A. S. davė teisingus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d., po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, priėmė nutartį, kuria pavedė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai savo kompetencijos ribose imtis visų įstatymų numatytų priemonių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. R. ir A. S. atžvilgiu, jų veikoje esant BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, t. y. dėl R. R. ir A. S. galimai žinomų melagingų parodymų, kuriais siekiama nepagrįsto ir neteisėto kaltinamojo išteisinimo, davimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo liudytojų A. S. ir R. R. parodymus vertinti kitaip. Akivaizdu, kad liudytojų A. S. ir R. R. parodymai yra tarpusavyje suderinti su kaltinamojo R. T. parodymais, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl Apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymais nesivadovauja.R. T. kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. D. parodymais, liudytojų R. S., D. M., I. S., (duomenys neskelbtini) parodymais ir rašytiniais įrodymais: 2016 m. birželio 4 d. protokolu-pareiškimu M. D. pranešė Šakių rajono policijos komisariatui apie tai, kad 2016 m. birželio 4 d. apie 00.10 val. jį (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgius į veidą sužalojo iš matymo pažįstamas jaunuolis; akistatos tarp nukentėjusiojo M. D. ir R. T.protokolu; nuotraukomis iš socialinio tinklo Facebook. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. D.padarytas nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimas būdingas vieno smūgio sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. R. T. savo kaltę neigė ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisme ir apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti argumentuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), D. M. suklydo manydami, kad per Facebook rastas asmuo yra R. T., liudytoja I. S. teigė, kad jo nepažįsta ir nėra mačiusi, o liudytoja R. S. jo nematė ir nepažįsta. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, konstatuoja, kad nukentėjusiojo M. D., liudytojų (duomenys neskelbtini), D. M., R. S., I. S. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, o skundo argumentas, kad M. D. ir D. M. yra draugai ir klasiokai, nedaro D. M. parodymų nepatikimais, nes byloje nėra duomenų, kad liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar siekų apkalbėti R. T.. Nuteistasis skunde nurodo, kad liudytoja R. S. įvykio nematė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose, kurios patvirtino posėdžio metu, aiškiai nurodė, kad einant iš šventės kažkas iš nugaros sukliko, lyg pasigirdo merginų juokas, todėl atsisuko pažiūrėti, kas ten vyksta ir pamatė, kad vienas vaikinas iš kompanijos guli ant žemės. Paties fakto, kaip vyko muštynės ir kas ką mušė nematė, tačiau liudytoja parodė, kad M. D. pasakius pareigūnams anketinius duomenis, ji pažino, kad tai jos kaimynas M. D.. Liudytoja I. S. patvirtino, kad šventėje ji matė nukentėjusįjį. Liudytojai (duomenys neskelbtini) ir D. M. tiesiogiai matė kaip M. D. buvo sumuštas ir vėliau atpažino nukentėjusįjį sumušusį R. T..Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad nusikaltimus R. T. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nes ši aplinkybė nebuvo patikimai įrodyta. Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nepilnametis R. T. 2016 m. birželio 4 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie pastato (duomenys neskelbtini) vaistinė, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, smogė ne mažiau kaip tris kartus M. D. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje. Nuteistasis skunde cituoja liudytojų parodymus ir juos interpretuoja sau palankia linkme, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.Už nusikaltimų numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje padarymą apylinkės teismas R. T. skyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaudamasis BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. T. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 87 straipsnio dalies 1 punktas), ir jam uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Apeliaciniame skunde R. T. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija patikrinusi ar apylinkės teismas R. T. teisingai paskyrė bausmę, konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas R. T. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Skirdamas bausmę teismas įvertino įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį: padarytas vienas nesunkus (BK 284 straipsnis) ir apysunkis (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimai, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo), nusikalstamų veikų stadiją (nusikaltimai baigti), į kaltės formą ir rūšį – padaryti tyčiniai nusikaltimai, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, administracinį baustumą (administracine tvarka baustas). Apylinkės teismas skyrė R. T. dviejų metų laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 92 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be R. T. skirtos realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o paskirtas įpareigojimas ir draudimas turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. T. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.Kauno apygardos teismo posėdyje prokurorė nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę nesubendrino bausmės su R. T. atžvilgiu 2016 m. birželio 4 d. Šakių rajono apylinkės teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Teisėjų kolegija bausmių bendrinimo klausimo nagrinėjamu atveju nesprendžia, nes apeliantas bausmių bendrinimo klausimo nekelia apeliaciniame skunde, o priešingu atveju būtų sunkinama nuteistojo padėtis. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį. Pirmos instancijos teismas patenkino Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir institucijos naudai priteisė 28,23 Eurus turtinei žalai atlyginti. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti 28,23 eurus turtinės žalos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė gydymo išlaidas (28,23 eurus) patvirtinančius dokumentus, todėl yra visi pagrindai išieškoti iš nuteistojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimą. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šakių rajono apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, pagrįstai priteisė Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimą, todėl keisti ar naikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.