- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- ATP-279-626/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01849-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmestas M. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. AMRAADN-40849396 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. už tai, kad jis 2015 m. spalio 12 d., 17.10 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, ties M. K. Oginskio gatve, Neries upėje, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, vykdė limituotą žvejybą mėgėjų žvejybos įrankiu - spiningu su pinto valo gale esančiu dirbtiniu masalu, t. y. blizge su trišakiu kabliuku. Minėtais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.16 punkto ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 16 punkto (I priede nurodytų vandens telkinių, kuriuose organizuota limituota lašišų ir šlakių žvejyba, sąrašų ir limituotos žvejybos šiuose vandens telkiniuose reguliavimo priemonių ir sąlygų 2 punktas) reikalavimus.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. AMRAADN-40849396-15 M. K. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 6 dalyje ir, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra sunkinančių, jam buvo paskirta 231 eurų bauda su pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu.
Šalies argumentai
M. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. AMRAADN-40849396-15, nes yra nekaltas ir prašė grąžinti konfiskuotą meškerę. Skundą motyvavo tuo, kad žvejojo turėdamas leidimą, o jo įrankis nebuvo pritaikytas žvejoti stambiai žuviai. Žvejojo ant natūralaus masalo, t. y. baltos duonos. Apie tai, kad privalėjo turėti žvejo mėgėjo kortelę, sužinojo tik iš pareigūno. Jo manymu, apie tokius leidimus turėtų būti suteikiama daugiau informacijos. Tvirtina, kad jam paskirta bausmė yra labai didelė ir jis nepajėgus jos susimokėti, nes gauna minimalią algą, šeimos pajamos nėra didelės, augina mažametį sūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi M. K. skundas atmestas ir paliktas galioti Institucijos nutarimas. Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos administracinės atsakomybės taikymo sąlygos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas pagrįstai nubaudė M. K. pagal ATPK 87 straipsnio 6 dalį. Konstatavo, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad M. K. naudojo pintą valą ir tai rodo, kad mėgėjų žvejybos įrankis buvo paruoštas stambioms žuvims gaudyti. Žvejojant tokioje vietoje, kur migruoja ar neršia lašišinės žuvys ir žvejybai pasirinkus žvejybos įrankius plėšrioms žuvims gaudyti, nėra galimybės pasirinkti, kokia žuvis (lydeka ar lašiša) užkibs, todėl žvejodamas teismo nustatytomis aplinkybėmis M. K. veikė neapibrėžta tyčia. Taip pat konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių ATPK 87 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Pažymėjo, jog tai, kad M. K. gailisi dėl padaryto pažeidimo ir padėjo išaiškinti jo aplinkybes (nors skunde buvo išdėstytos kitos aplinkybės ir pažeidėjas savęs kaltu nepripažino), nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam minimalią nuobaudą. Argumento, kad M. K. nebuvo pagavęs žuvies, nelaikė išimtina aplinkybe ir pažymėjo, jog pats žuvies žvejojimas ir to darymas be leidimo jau yra tyčinis veiksmas. Nurodė, kad vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Teigia, kad jo sugyventinė 2015 m. gruodžio 18 d. gavusi teismo šaukimą, kuriame buvo nurodyta atvykti į teismo posėdį 2016 m. sausio 5 d., 14.30 val., iš karto paskambino šaukime nurodytu telefonu. Į skambutį atsiliepusiai J. Bagdonienei sugyventinė paaiškino, kad apeliantas šiuo metu įšvykęs ir grįš tik sausio mėnesio viduryje ir prašė perkelti skundo nagrinėjimą kitai datai. Teisėja pasakė, kad apeliantas sausio mėnesį gaus kitą šaukimą, kurio apeliantas taip ir nesulaukė. Nurodo, kad jis turi teisę atstovauti sau ir ginti savo teises.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo M. K. skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais ir atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei ant blizgės kabliukų būtų dedamas batonas, toks masalas netampa tinkamu kitoms žuvims gaudyti, nes blizge imituojama natūrali žuvytė. Tuo pačiu pažymi, kad būtent pintas valas, kurį žvejybai panaudojo M. K., parodo, kad mėgėjų žvejybos įrankis paruoštas stambioms žuvims gaudyti. Pažymi, kad žvejybos įrankių ar masalų pasirinkimas neturi reikšmės konstatuojant limituotos žvejybos sąlygų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. nurodo, kad nagrinėjant skundą apylinkės teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes skundą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Dėl to buvo suvaržyta jo teisė pačiam gintis.
Apelianto M. K. argumentai dėl esminių proceso teisių pažeidimų, teismo vertinimu, yra pagrįsti.
ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Vadinasi, asmuo, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, turi teisę žinoti apie jo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, įgyvendinti kitas įstatymų jam suteiktas procesines teises. Tai yra viena iš teisingo proceso sąlygų.
ATPK 257¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai asmeniui įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Iš bylos ir apeliacinio skundo duomenų matyti, kad apeliacinis skundas dėl institucijos nutarimo paduotas paties apelianto M. K.. S. I. gautas 2015 m. lapkričio 10 d. Pirmas posėdis teisme paskirtas 2015 m. gruodžio 10 d. neįvyko, nes teismo siųsti šaukimai Institucijos nutarime nurodytos M. K. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) grįžo neįteikti. Teismo šaukimas į posėdį administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 11) bei institucijos atsiliepime (b. l. 17-18) nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris ir yra reali M. K. gyvenamoji vieta, nebuvo siųstas. Buvo paskirtas kitas teismo posėdis 2016 m. sausio 5 d., 14.30 val. Teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį, vyksiantį 2016 m. sausio 5 d., 14.30 val., įteiktas jo sugyventinei S. S.. Į teismo posėdį apeliantas neatvyko, rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Paprastai, pripažinus, kad teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, taip pat vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad esant duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad į pirmą teismo posėdį teismo šaukimas buvo siųstas M. K. deklaruotos, o ne realios gyvenamosios vietos adresu, nors byloje (administracinio teisės pažeidimo protokole) buvo duomenys apie jo realią gyvenamąją vietą. Pirmo teismo posėdžio (2015 m. gruodžio 10 d.) protokole nurodyta, kad susisiekus su M. K. darboviete telefonu, pranešta, kad nuo spalio 20 d. M. K. išvykęs dirbti į Olandiją 3 mėnesiams, t. y. iki 2016 m. sausio 20 d. Skundo nagrinėjime dalyvavęs Institucijos atstovas prašė teismo posėdį atidėti siekiant užtikrinti M. K. teisę į gynybą. Teismas nutarė teismo posėdį atidėti 2016 m. sausio 5 d., t. y. dienai, kai realiai M. K. (pagal darbovietės telefonu pateiktus duomenis) negalėjo būti grįžęs ir negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Visa tai rodo, kad pranešimas apie teismo posėdį apeliantui įteikiant šaukimą jo sugyventinei, žinant, kad realiai M. K. į teismo posėdį negalės atvykti nes dar bus komandiruotėje, negali būti laikomas tinkamu. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad apelianto sugyventinė susisiekė telefonu su bylą nagrinėjančia teisėja ir jai paaiškino, kad M. K. yra išvykęs ir grįš tik sausio viduryje, prašė atidėti teismo posėdį, teisėja sutiko su prašymu. Byloje telefonogramos nėra, su skundu nepateikti skambutį patvirtinantys duomenys, tačiau nagrinėjamu atveju tai lemiamos reikšmės neturi.
Pažymėtina ir tai, kad teismas po pirmo posėdžio nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti tikslius duomenis apie apelianto komandiruotės laiką, nepasiūlė apeliantui pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu ar pan.
Šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-2015). Taigi, laikantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatų, teisme paprastai būtina apklausti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, bet ir sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tam tikrais atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Nors nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (to reikalauja tiesioginio nagrinėjimo teisme principas), tačiau nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas vertino tik byloje esančius M. K. rašytinius paaiškinimus, kurie negali būti prilyginami teisme duotiems parodymams.
Visa tai rodo, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, kad buvo suvaržyta jo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo padaryta esminių M. K. procesinių teisių pažeidimų. Dėl to Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį ir M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.