Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Mindaugui Bandzevičiui,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus r., Nemenčinė, (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) 2015 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. AMRAADN-40849396-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. už tai, kad jis 2015-10-12, 17.10 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, ties M. K. O. gatve, Neries upėje, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, vykdė limituotą žvejybą mėgėjų žvejybos įrankiu - spiningu su pinto valo gale esančiu dirbtiniu masalu, t. y. blizge su trišakiu kabliuku, dėl ko pažeidė LR aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.16 p. ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 16 p. (I priede nurodytų vandens telkinių, kuriuose organizuota limituota lašišų ir šlakių žvejyba, sąrašų ir limituotos žvejybos šiuose vandens telkiniuose reguliavimo priemonių ir sąlygų 2 p.) reikalavimus, t. y. kaip padariusiam ATPK 87 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. AMRAADN-40849396-15 M. K. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 6 d. ir, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra sunkinančių, jam buvo paskirta 231 eurų bauda su pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu.

M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. AMRAADN-40849396-15, nes yra nekaltas ir prašo grąžinti konfiskuotą meškerę. Skundą motyvuoja tuo, kad žvejojo turėdamas leidimą, o jo įrankis nebuvo pritaikytas žvejoti stambiai žuviai. Žvejojo ant natūralaus masalo, t. y. baltos duonos. Apie tai, kad privalėjo turėti žvejo mėgėjo kortelę, sužinojo tik iš pareigūno. Jo manymu, apie tokius leidimus turėtų būti suteikiama daugiau informacijos. Tvirtina, kad jam paskirta bausmė yra labai didelė ir jis nepajėgus jos susimokėti, nes gauna minimalią algą, šeimos pajamos nėra didelės, augina mažametį sūnų. Taip pat prašo grąžinti konfiskuotą žvejybos įrankį.

Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija atsiliepime pažymėjo ir jos atstovas posėdžio metu paaiškino, kad nutarimas yra pagrįstas ir jo naikinti pagrindo nėra, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės išskirtiniam nuobaudos švelninimui pagrindo nesudaro, į jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti švelninama paskirta nuobauda, nutarimą priėmusi institucija atsižvelgė paskirdama minimalią nuobaudą. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėti veiksmai bei faktiniai duomenys buvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu bei paimtais daiktiniais įrodymais, t. y. juodos spalvos sustumiama spiningine meškere su pilkos - geltonos spalvos rite „EF1000" su žalios spalvos pintu valu ir geltonos spalvos blizge ,,Akara“. Taisyklių 11.16 p., kuris inkriminuotas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nustato, kad draudžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelių - t. y. mėgėjų žvejybos leidimo, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytame valstybiniame vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti. Tai reiškia, kad Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose vykdomai žvejybai yra taikomi ribojimai, t. y. gali būti vykdoma tik limituota žvejyba arba naudojant mėgėjų žvejybos įrankius, skirtus vėžiams gaudyti, gali būti vykdomas rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymas. M. K. žvejybą vykdė Neries upėje, Nemenčinėje ties M. K. O. gatve, kuri patenka į Taisyklių 3 priede nurodytą upės ruožą — nuo Valakupių tilto iki Baltarusijos valstybinės sienos, žvejybą vykdė mėgėjų žvejybos įrankiu - spiningine meškere su pinto valo gale esančiu dirbtiniu masalu – blizge, o šis mėgėjų žvejybos įrankis (net ir tuo atveju jei būtų gaudoma masalui naudojant baltą duoną) nepatenka į Taisyklių 11.16 p. nurodytų žvejybos įrankių, skirtų vėžiams gaudyti, sąrašą, taigi tokiu atveju žvejo mėgėjo bilietas nesuteikė teisės M. K. vykdyti limituotos žvejybos, jis privalėjo vadovautis Tvarkos aprašu ir jame nustatytu reikalavimu - žvejybos vietoje turėti žvejo mėgėjo kortelę. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. žvejojo spiningine meškere, tai pats pripažino pažeidimo tyrimo metu ir aplinkybė, kad buvo naudojamas pintas valas, tik patvirtina, jog mėgėjų žvejybos įrankis buvo paruoštas stambioms žuvims gaudyti. Pažeidimo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu, be to, lašišinių žuvų žvejyboje nėra dažnai pasitaikanti situacija kai būna sugaunama žuvis, todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad M. K. nepagavo žuvies, jo atsakomybei atsirasti reikšmės neturi (b. l. 17-18, 26).

Liudytojas K. K. teisme paaiškino, kad reido metu tikrino, kad lašišos žvejyba būtų vykdoma turint žvejo mėgėjo kortelę. Kortelė išduodama vienai dienai ir vienos žuvies pagavimui. Nemenčinės miestelyje pastebėjo asmenį, žvejojantį su spiningu ir įrankiais, pritaikytais stambiai plėšriai žuviai pagauti. Patikrinę asmenį nustatė, kad jis turi tik žvejo bilietą, o mėgėjo kortelės – neturi. Žmogus prisipažino, kad nežinojo. Jam buvo išaiškinta tvarka. Su pažeidimu asmuo sutiko ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Ši aplinkybė buvo nurodyta ATP protokole (b. l. 27).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir nepateikti neatvykimą pateisiantys dokumentai, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Skundas netenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės teisės pažeidimo protokolu ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. 2015 m. spalio 12 d., 17.10 val., Neries upėje, Vilniaus r., prie Nemenčinės miestelio, žvejojo sustumiama spiningine meškere su rite „EF1000" ir pintu valu bei blizge, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Institucija paskyrusi nuobaudą pagrįstai nurodė, kad ATPK 87 str. 6 d. nustatyta pažeidimo sudėtis yra formali – nereikalaujanti veikos padarinių. Pati norma pagal konstrukciją yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.16 punkto ir to paties ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 patvirtintas Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 16 punkto (I priede nurodytų vandens telkinių, kuriuose organizuota limituota lašišų ir šlakių žvejyba, sąrašų ir limituotos žvejybos šiuose vandens telkiniuose reguliavimo priemonių ir sąlygų 2 p.) reikalavimus. Kaip jau minėta, ši norma yra blanketinė – administracinė atsakomybė asmeniui kyla už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą. Administracinėje byloje nustatyta, jog M. K. žvejojo vietoje, kur, vadovaujantis Taisyklių 11.16 punktu, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose. Tai reiškia, kad tuose upių ruožuose gali būti vykdoma tik limituota žvejyba. T. I., paskyrusi nuobaudą, teisingai nustatė visus formaliuosius ATPK 87 str. 6 d. numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Byloje pateikta medžiaga, t. y. ATP protokolu, nuotraukomis, paties M. K. paaiškinimu ATP protokole, yra pagrįsta, kad tokia žvejyba buvo pažeisti saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejybos – nagrinėjamu atveju Taisyklių 11.16 punkte nustatytos limituotos žvejybos – upių ruožuose, kur iš Baltijos jūros migruojančių lašišų (S. S.) ir šlakių (Salmo trutta trutta) dėl neršto nustatyti apribojimai. Informacija apie saugomų žuvų neršto ir migracijos vietas yra viešai prieinama ir skelbiama per visuomenės informavimo priemones, todėl ši aplinkybė M. K. buvo žinoma. Teismas, vertindamas nustatytus faktus, pažymi, kad tiek lydekos, tiek lašišos arba šlakiai yra plėšrios žuvys, todėl, vykdant šių žuvų žvejybą upėje, naudojami tokie patys mėgėjų žvejybos įrankiai – spininginės meškerės su dirbtiniu masalu (blizge, vobleriu ar kt.). Be to neginčytinai nustatyta, kad M. K. naudojo pintą valą ir tai rodo, kad mėgėjų žvejybos įrankis buvo paruoštas stambioms žuvims gaudyti. Žvejojant tokioje vietoje, kur migruoja ar neršia lašišinės žuvys ir žvejybai pasirinkus žvejybos įrankius plėšrioms žuvims gaudyti, nėra galimybės pasirinkti, kokia žuvis (lydeka ar lašiša) užkibs, todėl žvejodamas teismo nustatytomis aplinkybėmis M. K. veikė neapibrėžta tyčia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl populiacijos retumo ir pažeidžiamumo lašišų ir šlakių žuvų rūšys yra įtrauktos į Bendrijos svarbos rūšių sąrašus (1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“), kurių išsaugojimui būtina užtikrinti apsaugą nuo šių rūšių trikdymo, ypač jų neršto metu, taip neleidžiant pažeisti ar naikinti nerštaviečių ar jų poilsio vietų. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos administracinės atsakomybės taikymo sąlygos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas pagrįstai nubaudė M. K. pagal ATPK 87 str. 6 d.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1?1396/2007, Nr. N17?103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 6 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad M. K. gailisi dėl padaryto pažeidimo ir padėjo išaiškinti jo aplinkybes (nors skunde buvo išdėstytos kitos aplinkybės ir pažeidėjas savęs kaltu nepripažino), nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam minimalią nuobaudą. Dėl skunde nurodomo argumento, kad pažeidėjas nebuvo pagavęs žuvies, nelaikytina išimtina aplinkybe, be to pažymėtina, jog pats žuvies žvejojimas ir to darymas be leidimo jau yra tyčinis veiksmas.

Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Esant aptartoms aplinkybėms, pripažintina, kad paskirta nuobauda, kuri yra minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą (231 eurų bauda su pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu) atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta, dėl ko M. K. skundas atmestinas, o Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 20 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Pareiškėjas skunde teigia, jog paskirtosios baudos mokėjimas iš karto jam yra neįmanomas (nors ir neprašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vien nurodymas, kad pareiškėjas negali iš karto sumokėti paskirtos baudos, nesudaro pagrindo pripažinti turtinės padėties sunkia, tuo labiau, kad nėra pateikti jokie padėties sunkumą patvirtinantys įrodymai ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. K. skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. AMRAADN-40849396-15palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą