Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei R. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

•pagal 2011-05-13 vekselį pasiskolino 5 792,40 Eur (20 000 Lt), įsipareigodama mokėti 4 procentus mėnesinių palūkanų, skolą su palūkanomis grąžinant iki 2016- 05-13, palūkanų suma sudaro 8 109,36 Eur (28 800 Lt);

•pagal 2011-07-27 vekselį pasiskolino 6 661,26 Eur (23 000 Lt), įsipareigodama mokėti 5 procentus mėnesinių palūkanų, skolą su palūkanomis grąžinant iki 2016- 07-27, palūkanų suma sudaro 11 990,27 Eur (41 400 Lt);

•pagal 2011-09-16 vekselį pasiskolino 5 792,40 Eur (20 000 Lt), įsipareigodama mokėti 5 procentus mėnesinių palūkanų, skolą su palūkanomis grąžinant iki 2016- 09-16, palūkanų suma sudaro 10 426,32 Eur (36 000 Lt).

Suėjus reikalavimo terminui, ieškovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo rašto neprotestuotinam vekseliui išdavimo, kadangi skolininkė nuolat palaikė su ryšį ir žadėjo grąžinti skolą geruoju, prašė pratęsti skolos grąžinimo terminą. Tačiau skola, nepaisant nuolatinių pažadų skolą grąžinti, grąžinta nebuvo, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 48 772 Eur skolą ir priskaičiuotas penkių procentų dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t.y. 4 451,52 Eur palūkanų, iš viso 53 223,52 Eur, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia: 1) 2011-05-13 vekseliu, pagal kurį ieškovės teigimu, atsakovė pasiskolino 20’000,00 Lt (t.y., 5792,40 EUR) sumą su 4 procentų mėnesinėmis palūkanomis, ir kuriuos (kartu su priskaičiuotomis palūkanomis) turėjo grąžinti iki 2016-05-13 dienos; 2) 2011-07-27 vekseliu, pagal kurį ieškovės teigimu, atsakovė pasiskolino 23’000,00 Lt (t.y., 6661,26 EUR) sumą su 5 procentų mėnesinėmis palūkanomis, ir kuriuos (kartu su priskaičiuotomis palūkanomis) turėjo grąžinti iki 2016-07-27 dienos; 3) 2011-09-16 vekseliu, pagal kurį ieškovės teigimu, atsakovė pasiskolino 20’000,00 Lt (t.y., 5792,40 EUR) sumą su 5 procentų mėnesinėmis palūkanomis, ir kuriuos (kartu su priskaičiuotomis palūkanomis) turėjo grąžinti iki 2016-09-16 dienos.

Ieškovė nurodo, kad šie vekseliai patvirtina paskolos suteikimo faktą, t.y., faktą, kad ieškovė paskolino atsakovei bendrą 63’000,00 Lt (t.y., 18’246,07 EUR) sumą, o atsakovė įsipareigojo šią paskolą grąžinti ir sumokėti sutartas palūkanas.

Iš teismui pateiktųjų 2011-07-27, 2011-09-16, 2011-09-16 vekselių (kopijų atitikimas pateiktiems originalams patvirtintas 2019-01-04 teismo posėdžio metu), kuriais grindžiamas reikalavimas, matyti, kad į vekselį įrašytos mėnesinių palūkanų normos. Teismui pateikti ir keli, matomai, ankstesniu laiku, surašyti tai pačiai datai ir sumai vekseliai, kurie perbraukti ir su prierašu, kad „anuliuoti“, tačiau ant jų esantys įrašai leidžia manyti, kad palūkanos nuo įrašytų mokėtinų sumų šalių buvo skaičiuojamos.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2292-723/2017 buvo patvirtinta ieškovės S. B. ir atsakovės R. Z. 2017-05-18 sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė nagrinėjamą ginčą dėl skolos priteisimo išspręsti taikiai, atsakovė R. Z. įsipareigojo sumokėti ieškovei S. B. 28 696 Eur skolos. Šalys susitarė anuliuoti 2012-01-19 ir 2013-01-13 paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir patvirtino, kad šia sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas tarp jų minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2292-723/2017 kilęs ginčas dėl skolos priteisimo.

Pagal LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) nuostatas vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Ieškovė, teikdama teismui 2011 m. gegužės liepos, rugsėjo mėnesio vekselius dėl įsiskolinimo, nepateikė atsakovei apmokėti vekselių pirmiau nurodytu terminu. Pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo įsipareigojusiems pagal vekselį asmenų santykiams nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos. Todėl šiuo atveju ir nuostata, kad vekselio davėjui teigiant, jog pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar gavo jų mažiau, būtent vekselio davėjas, o ne vekselio turėtojas turi pareigą pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, atsakovei nėra taikytina. Pasibaigus minėtiesiems ĮPVĮ įtvirtintiems terminams, šioje byloje vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir vertintinas kaip paprastas skolos dokumentas (raštelis) ir jam netaikytinos ĮPVĮ nuostatos, o ginčo išsprendimui taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų (paskolos) sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Taigi paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartį, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, kai nagrinėjamos bylos dėl paskolos teisinių santykių, paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų perdavimas paskolos gavėjui.

Ieškovė neįrodė, jog 2011 m. gegužės 13 d., 2011 m. liepos 27 d., 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolos sandoriai iš tikrųjų įvyko, t.y. jog ieškovė perdavė vekseliuose minimus pinigus atsakovei šių vekselių pasirašymo metu. Bylos aplinkybės, tokios kaip pinigų skolinimas pagal visą eilę vekselių dviejų metų laikotarpyje nepriklausomai nuo to, kad skola pagal ankstesnius vekselius, suėjus jų terminui, nebuvo, kaip teigė ieškovė, grąžinama, išrašytųjų vekselių anuliavimas ir jų perrašymas ta pačia data, vienais atvejais įrašant palūkanų normą, kitais atvejais didinant skolos sumą, ieškinio reikalavimas Vilniaus rajono apylinkės teisme tik dėl dalies tam momentui mokėtinos, t.y. 55 168 Lt skolos priteisimo, byloje patvirtintoji taikos sutartis dėl įsipareigojimo sumokėti beveik dvigubą, lyginant su ieškiniu, t.y. 99 082 Lt skolą, eilė šioje byloje pateiktų vekselių, kurių pagrindu vis dar nėra reiškiamas reikalavimas priteisti skolą, paaiškinimai, kad pinigai atsakovei buvo perduodami tik grynaisiais, aplinkybė, kad ieškovė, kaip vekselio turėtoja, nė karto nepasinaudojo teise pareikšti reikalavimus vekselio davėjai per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos, siekiant, kad jos reikalavimai būtų patenkinami ne ginčo tvarka, padarant vykdomąjį įrašą LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, ne tik neįrodo pinigų perdavimo pagal tris įvardijamus vekselius jų pasirašymo momentu, bet suponuoja abejones, ar kiekvienu atveju, kai buvo pasirašomas naujas vekselis, atitinkamai buvo skolinama ir vekselyje nurodyta suma, ar tai buvo tik skolos ir/ar palūkanų sumos fiksavimas naujo vekselio išdavimo dienai. Ieškovei nepateikus atitinkamų įtikinamų paaiškinimų ar įrodymų, nėra pagrindo paneigti atsakovės poziciją, kad šalys, būdamos rūpestingos ir atidžios, keldamos klausimą dėl paskolinių įsipareigojimų civilinėje byloje už 2012-2013 metus, nebūtų palikusios galioti dar ankstesnių susitarimų, jei šie iš tikrųjų būtų galioję, todėl labiau tikėtina, kad minima civiline byla Nr. 2-2292-723/2017 buvo išspręsti visi anksčiau buvę paskolos sandoriai ir būtent dėl jų ir buvo pasirašyta taikos sutartis.

Tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t.y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta. Nagrinėjamu atveju ieškovė atitinkamų įrodymų nepateikė, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovė prašė skirti baudą ieškovei už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė pagrindų baudos skyrimui (CPK 95 straipsnio 1 dalis), taip pat nenustatė pagrindų nutarties priėmimui CPK 300 str. nustatytais pagrindais. Teismo 2018-06-07 nutartimi atsakovei R. Z. taikytos laikinosios apsaugos priemonės išregistruotos 2018-06-22 CPK 147 str. 6 d. pagrindu. Įrodymų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.