- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-409-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Klavdija Kruminienė, Irena Ivanovienė
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės A. Mikalauskienės apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-09-06 nuosprendžio, kuriuo:
R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, išėmęs gyvenamojo namo, priklausančio A. U., langą ir taip įsibrovęs į namą, pagrobė A. U. priklausančius tris špižinius radiatorius bendros 400 Lt vertės ir automobilio variklį 50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. U. 450 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė A. Mikalauskienė prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-09-06 nuosprendį: R. R. pagal BK 178 str. 2 d. nubausti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - paskyrė savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę ir nepagrįstai pritaikė BK 75 str. nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BPK 328 str. l p. ir 2 p.). Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl jis priėjo išvados, kad nuteistojo R. R. atžvilgiu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teigia, kad teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Taigi nurodo, jog R. R. buvo teisiamas jau šeštą kartą, praeityje teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą iš jų du kartus už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką - kvalifikuotą vagystę (t. y. vagystę, įsibraunant į patalpą) įvykdė neišnykus teistumui, padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), niekur nedirba, nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta, o tai, prokurorės nuomone, rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, o priešingai - turi polinkį nesilaikyti valstybėje galiojančių įstatymų, elgiasi abejingai įstatymo ginamų teisinių gėrių atžvilgiu. Taipogi nurodo, kad teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, R. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino tik iš dalies - jis neigė esminės bylos aplinkybės - įsibrovimą į nukentėjusiosios namą ir automobilio variklio pagrobimą. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nusikalstama veika buvo padaryta įžūliai - nukentėjusioji A. U. pasitikėdama R. R. paprašė prižiūrėti jos namą, tačiau jis pasinaudojo situacija ir ją apvogė. Be kita ko prokurorė nurodo, kad R. R. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl, pasak apeliantės, R. R. teismas tinkamai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį, tačiau neatsižvelgė į visas bylos aplinkybės ir R. R. asmenybę ir paskyrė jam savo dydžiu už apysunkį nusikaltimą artimą sankcijos minimumui aiškiai per švelnią laisvės atėmimo bausmę ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą atidėdamas nuteistajam jos vykdymą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai R. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tačiau taikydamas jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis keistinas.
Prokurorė savo apeliaciniame skunde R. R. padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės, netaikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų bei griežtinant jam paskirtą bausmę.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytais argumentais, kad nuteistojo R. R. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų, nėra teisinio pagrindo.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis 2K-160/2009).
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. R. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos vieningumo aspektu, dėl to BK 75 straipsnio taikymą motyvavo tiesiog išvardindamas nuteistojo R. R. teigiamas asmenybės savybes (bedarbis, kaip pats paaiškino dirbo mokomus viešuosius darbus, nebaustas administracine tvarka, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi, pasižada atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi, tik prašo atlyginti žalą ir prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės (b. l. 84). Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistojo asmenybės neigiamas savybes: nuteistasis praeityje teistas šešis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės; naujas nusikalstamas veikas darydavo neišnykus teistumams už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, ir nors penki teistumai išnykę, tačiau tai turi reikšmės vertinant nuteistojo asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. paskutinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005-12-08 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – baudos – 3 MGL (375 Lt) nesumokėjo, ji buvo išieškota tik 2008-08-07 (b. l. 40-42), t. y. praėjus beveik trejiems metams, o tai rodo, kad nuteistasis vengia savo noru atlyginti paskirtą bausmę. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos, nuteistasis pasižadėjo nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, tačiau nuo baudžiamosios bylos iškėlimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, padarytos žalos neatlygino ir nesiėmė jokių priemonių tai padaryti. Iš to daroma išvada, kad nuteistasis savo elgesiu rodo, kad nesistengia pašalinti nusikalstama veika sukeltas neigiamas pasekmes ir savo elgesiu įrodyti, jog siekia pasitaisyti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį), todėl aptariama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Taipogi prokurorė skundu prašo paskirti R. R. griežtesnę bausmę. Tačiau kolegija nelaiko pagrįstu tokį apeliantės prašymą ir išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. R., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Paskirdamas nuteistajam R. R. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., ir bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 str., ir nuteisė R. R. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturių rūšių bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Iš paminėto seka, kad laisvės atėmimas yra pati griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis apysunkis nusikaltimas, pagrobto turto vertę, kuri nėra didelė, ir jo reikšmę nukentėjusiajai, kuri pagrobtu turtu praktiškai nesinaudojo, apelianto asmenybę - teistas šešis kartus, tačiau teistumas neišnykęs tik už paskutinį padarytą nusikaltimą, bedarbis, kaip pats paaiškino dirbo mokomus viešuosius darbus, nebaustas administracine tvarka, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi, pasižada atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi, tik prašo atlyginti žalą ir prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, į tai kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, dėl ko, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė nuteistajam jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė R. R. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veiką, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę.
Pažymėtina ir tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. R. paskirtos bausmės dydžio, todėl prokuratūros apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 332 str.,
nusprendžia:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.