- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 1-84-511/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04031-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kaltinamasis
- E. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-02-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d. 10 MGL bauda; Panevėžio m. apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu, pakeistu 2012-11-21 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 207 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. - 50 parų arešto ir 10 MGL bauda; Panevėžio m. apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžiu, pakeistu 2013-02-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 207 str. 1 d., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., BK 63 str., laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn., taikant BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidedant 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. S. , būdamas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-07-31, gavęs iš kasos ir perduodamas nenustatytiems asmenims be apskaitos dokumentų pinigus, nepateisindamas paimtų grynųjų pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais, tyčia iššvaistė svetimą, jam patikėtą, (duomenys neskelbtini) turtą - 6 790,14 Lt.
Pagal pareikštą kaltinimą kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog įmonei (duomenys neskelbtini) perimant (duomenys neskelbtini) valdymą, buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų trūkumas. (duomenys neskelbtini) vadovas V. K. pokalbio metu jam ir N. K. nurodė prisiimti susidariusį trūkumą, kuris anksčiau galėjo susidaryti dėl blogos buhalterinės apskaitos. Jam buvo nurodyta prisiimti 100 000 Lt trūkumo dalį. Tai buvo įforminta 2009-11-30 kasos išlaidų orderiu, nurodant, jog kaltinamajam išmokėti 100000 Lt. Kaltinamasis šį kasos išlaidų orderį pasirašė, nors pinigų pagal šį kasos išlaidų orderį negavo. Liusią kaltinime nurodytą sumą - 6790,14 Lt - jis pagal kasos išlaidų orderius gavo ir šiuos pinigus panaudojo įmonės veiklai. Šis trūkumas susidarė dėl netvarkingos buhalterijos. Įmonė nebevykdė veiklos, buvo ruošiamasi likviduoti įmonę. Buhalterės tuo metu nebebuvo, išlaidas pateisinantys dokumentai galėjo pasimesti pačioje įmonėje. Be to, vienu metu įmonėje buvo pastatyta apsauga ir jis į įmonės patalpas nebuvo įleidžiamas. Trūkumas taip pat galėjo susidaryti perkant dujas, makulatūrą be apskaitos dokumentų. Ataskaitas, kur panaudojo lėšas, jis teikė V. K. ir E. S. , tačiau tai nebuvo buhalterinius reikalavimus atitinkantys dokumentai.
Liudytojas V. K. parodė, jog įmonei (duomenys neskelbtini) perimant (duomenys neskelbtini) valdymą, buvo nustatytas didelis piniginių lėšų trūkumas. Jis šiuo klausimu kalbėjo su buvusiais (duomenys neskelbtini) akcininkais E. S. , N. K. ir V. S. . Jiems buvo pasiūlyta, kad jie patys išsiaiškintų, kas atsakingas už trūkumą ir prisiimtų atsakomybę. Atsakomybę prisiėmė du žmonės – 100 000 Lt dalyje E. S. , o kitą dalį - N. K. . Pagal 2009-11-30 kasos išlaidų orderį E. S. jame nurodytos sumos 100000 Lt negavo, tačiau šiuo orderiu buvo įformintas minėtas E. S. įsiskolinimas įmonei. Tokiu būdu buvo likviduotas faktinis piniginių lėšų neatitikimas. Darant metinį balansą, trūkumo jau nebesimatė. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) kontroliavo (duomenys neskelbtini) veiklą, buvo pastėbėta, jog E. S. dalies išlaidų buhalteriniais dokumentais nepateisina. Atvejų, kad (duomenys neskelbtini) parduotų įmonei (duomenys neskelbtini) dujas be apskaitos dokumentų, nebuvo.
Liudytojas E. S. parodė, jog kaip (duomenys neskelbtini) paskirtas atstovas stebėjo (duomenys neskelbtini) veiklą. Pagal 2009-11-30 kasos išlaidų orderį 100000 Lt E. S. nebuvo išmokėti. Surašant šį dokumentą, bulateriškai buvo padengtas anksčiau susidaręs kasos trūkumas. (duomenys neskelbtini) kontroliuojant (duomenys neskelbtini) veiklą, E. S. jam teikdavo atsakaitas apie lėšų panaudojimą. Buvo pastėbėta, jog E. S. dalies išlaidų nepateisindavo buhalteriniais dokumentais.
Liudytoja R. K. parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere nuo 2002 metų, o nuo 2008-03-14 iki 2010-04-02 su pertrūkiais - vyr. buhaltere. Dokumentus išrašydavo ji, naudodama kompiuterinę buhalterinę programą. Kasininku buvo direktorius N. K. , tačiau pas ką faktiškai buvo pinigai, ji negali pasakyti, nes ji pati buhalterijoje grynųjų pinigų nematydavo. Ji atspausdino 2009-11-30 kasos išlaidų orderį, kuriame buvo nurodyta, jog E. S. išmokėta 100000 Lt. Ar šie pinigai jam faktiškai buvo išmokėti, ji nežino, nes nematė. Šį kasos išlaidų orderį ji atspausdino E. S. nurodymu. E. S. paaiškino, jog kasoje trūksta pinigų, todėl tam, kad pagrįsti trūkstamą sumą, reikia išrašyti kasos išlaidų orderius. E. S. nurodė, kad E. S. reikia išrašyti 100 000 Lt orderį. Ji supratusi, jog buvo toks jų susitarimas.
Liudytojas V. S. parodė, jog nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 m. vasario mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) šaltkalviu-remontininku. Įmonė jam kelionės išlaidų neapmokėdavo. Važinėdavo su nuosava mašina. Jei įrengimams taisyti pirkdavo detales, už pinigus reikėdavo atsiskaityti ir pateikti čekius. Buvo 1-2 atvejai, kada buvo apmokėta grynais pinigais už smulkias detales be dokumentų. Tai galėjo būti 40-50 Lt suma.
Liudytojas V. S. parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jog jam dirbant (duomenys neskelbtini), už kurą važiuojant į darbą savo transportu nebuvo apmokama. Įmonės (duomenys neskelbtini) pinigus iš banko imdavo E. S. .
Liudytojas P. J. parodė, jog jo atstovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) tiekė dujas įmonei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovavo E. S. . Dujos be bulaterinės apskaitos dokumentų nebuvo tiekiamos. Visi reikiami buhalteriniai dokumentai buvo išrašyti ir išduoti.
Liudytojas N. K. parodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta finansuoti (duomenys neskelbtini) veiklą. Jis buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau (duomenys neskelbtini) finansinius reikalus pagrinde tvarkė E. S. . 2009-11-30 kasos išlaidų orderis, kurį jis kaip (duomenys neskelbtini) direktorius ir kasininkas pasirašė, buvo E. S. surašytas, kad padengti anksčiau iš kasos paimtus pinigus, kurių panaudojimui nebuvo pateisinančių dokumentų. Kad orderyje turi būti įrašyta 100 000 litų suma, nurodė V. K. (duomenys neskelbtini) buhalterinius reikalus tvarkė R. K. su E. S. . Liudytojas tik pasirašydavo dokumentus. M. S. jam yra sakęs, kad yra pirkę dujų iš grynais pinigais be apskaitos dokumentų. R. K. , išėjus iš darbo, buhalterio įmonėje nebebuvo. Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, jis nežino. Užbaigti sutvarkyti dokumentus prieš bankrotą padėjo R. K. . Parodytų buhalterinių dokumentų surašymo laiko jis negali nurodyti, jie galėjo būti surašyti ir vėliau. Jis prašęs R. K. , kad sutvarkytų apskaitą, atspausdintų dokumentus, nes jis pats dirbti su kompiuterine buhalterine programa nemokėjo.
L. M. Šiliūnas parodė, jog nutartis iškelti UAB "Esveras" bankroto bylą įsiteisėjo 2011-01-27. Buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė įmonės direktorius N. K. . Pateikus įsakymą perduoti dokumentus, buhalterinė apskaita dar nebuvo baigta suvesti. Teismas buvo nustatęs papildomą terminą dokumentams pateikti bei paskyręs direktoriui 1000 Lt baudą. Iškėlus bankroto bylą, buhalterė įmonėje nedirbo. Kas padėjo suvesti įmonės buhalteriją, prieš ją pateikiant bankroto administratoriui, liudytojas nežino. Civilinio ieškinio šitoje baudžiamojoje byloje nereiškia, nes yra priteista suma civilinio proceso tvarka, tačiau jos išieškoti antstoliams nesiseka. 2011-01-27 (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog E. S. skolingas bendrovei 106790,14 Lt. (1t. b.l. 80).
Iš (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriaus E. S. avanso apyskaitų matyti, jog pagal 2009-11-30 avanso apyskaitą avanso likutis 2009-11-01 yra 0 Lt, pagal 2009-12-31 apyskaitą 2009-12-01 likutis 100.000 Lt. (1t. b.l. 35-34); pagal 2010-07-31 avanso likutis 2010-07-31 – 106790,14 Lt. Nėra šią išlaidų sumą pateisinančių dokumentų. (1t. b.l. 35, 45, 79).
2009-11-30 (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. KIO0981 nurodyta, jog 2009-11-30 gamybos direktoriui E. S. išmokėta 100000 litų. Orderyje nurodyta išmokėjimo paskirtis - "kreditoriniams įsiskolinimams dengti" ( 1 t., b.l. 44).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 str. 1 d. kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto svetimą turtą ar turtinę teisę.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tuomet, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja arba kitaip neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims ir dėl to turto ar turtinės teisės savininkui padaroma žala.
Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka nustatoma teisės aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie pastarųjų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009).
Visuma aptartų įrodymų įrodyta, jog kaltinamasis E. S. , laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-07-31 gavęs iš kasos ir perduodamas nenustatytiems asmenims be apskaitos dokumentų pinigus, nepateisindamas paimtų pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais, iššvaistė svetimą, jam pagal kasos dokumentus išduotą įmonės reikmėms naudoti patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą - 6 790,14 Lt. Kasos išlaidų orderiai ir avansinių apyskaitų duomenys rodo, jog E. S. , nors pinigus iš įmonės kasos gavo, tačiau 6 790,14 Lt sumos panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė. Liudytojų E. S. ir V. K. parodymai taip pat patvirtina, jog E. S. ne visų įmonės veiklai jam išduotų pinigų sumų panaudojimą pateisindavo dokumentais.
E. S. per 2009-11-01 - 2010-07-31 laikotarpį iššvaistyta 6 790,14 Lt suma susidaro iš bendros jo 106790,14 Lt buhalterinės skolos bendrovei (duomenys neskelbtini) atėmus 100000 litų sumą. Pastarosios sumos kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-07-31 E. S. negalėjo iššvaistyti. Tą patvirtina liudytojų E. S. , V. K. , N. K. parodymai, iš kurių matyti, jog 2009-11-30 (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu pinigai E. S. faktiškai nebuvo išmokėti, o taip buvo įformintas E. S. ankstesnis, t.y., iki buvęs 2009-11-30 įsiskolinimas šiai įmonei ir vėlesnėse avansinėse apyskaitose minėta 2009-11-30 kasos išlaidų orderyje nurodyta suma buvo toliau perkeliama E. S. , nors ji pagal E. S. , V. K. , N. K. ir R. K. parodymus buvo susidariusi ankstesniu laikotarpiu.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog veikos laikotarpio trukmės pailginimas retrospektyviniu aspektu laikomas esminiu faktinių aplinkybių pakeitimu, tokiu būdu išplečiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos.( kasacinė byla Nr. 2K-233/ 2008).
Nesant BPK 256 str. 1 d. išvardintų proceso dalyvių prašymo, teismas pats negali išplėsti kaltinimo ribų ir svarstyti dėl kaltinamojo nuteisimo už veiką, padarytą laikotarpiu, kuris nenurodytas kaltinamajame akte. Todėl teismas 100000 Lt apimties patikėto turto iššvaistymą, kaip padarytą per 2009-11-01 - 2010-07-31 laikotarpį, E. S. iš kaltinimo šalina.
Panaudodamas įmonės pinigus neaiškiems tikslams ir be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kaltinamasis E. S. suprato jog elgiasi neteisėtai ir tuo padarys žalą įmonei, tačiau taip elgtis norėjo, todėl šią veiką padarė tiesiogine tyčia. E. S. veika pagal iššvaistyto turto mastą - 6 790,14 Lt - atitinka BK 184 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir perkvalifikuotina iš BK 184 str. 2 d.
Kaltinamasis E. S. teigė, jog minėtą 6 790,14 Lt sumą jis panaudojo kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonės reikmėms. Tačiau konkrečių sumų, už ką, kiek ir kam yra sumokėjęs, jis nurodyti negali, be to, šias aplinkybes aiškina pateikdamas bent kelias versijas - jog mokėjo už žaliavas, už dujas be išlaidas pateisinačių dokumentų; jog pateisinačius dokumentus turėjo, tačiau buhalterija jų nepriėmė, nes dokumentai neatitiko reikalavimų; jog išlaidas pateisinačius buhalterinius dokumentus jis turėjo, tačiau negalėjo patekti į įmonę; jog dokumentus į įmonės buhalteriją pateikė, tačiau dokumentai pasimetė pačioje įmonėje. Ikiteisminio tyrimo metu be to dar nurodė, jog grynais pinigais be apskaitos mokėjo darbuotojams už transporto išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto iššvaistymo BK 184 str. prasme. Pagal BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-471/2012).
Kaltinamojo E. S. paaiškinimų dėl 6 790,14 Lt panaudojimo įmonės reikmėms nei liudytojų parodymai, nei kiti bylos duomenys nepatvirtina, o deklaratyvių ir nenuoseklių kaltinamojo paaiškinimų patikrinti procesinėmis priemonėmis negalima. Todėl kaltinamojo E. S. parodymai, kad minėtas lėšas panaudojo įmonės reikmėms, atmetami.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas E. S. bausmę teismas atsižvelgia, jog E. S. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą nuosavybei. Tai ne pirmas E. S. padarytas nusikaltimas, susijęs su įmonės lėšų neteisėtu naudojimu. Todėl E. S. parinktina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, jog dėl kelių E. S. padarytų veikų bylos buvo nagrinėjamos atskirai ir atsižvelgus į tai, nuteistojo padėtis negali būti blogesnė palyginti su ta padėtimi, jei kaltinimai būtų nagrinėti vienoje byloje. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Panevėžio m. apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, E. S. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidedant. Teismas vertina, jog šioje byloje E. S. papildomas nuteisimas už vieną nesunkų nusikaltimą, padarytą prieš priimant ankstesnįjį nuosprendį, nėra tiek esminė situaciją keičianti aplinkybė, kuri apspręstų būtinumą kaltinamajam taikyti realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas, jog E. S. yra dirbantis, turintis šeimą asmuo, yra pagrindo manyti, jog atidedant laisvės atėmimo bausmės atidėjimą maksimaliam terminui su papildomais įpareigojimais, BK 41 str. numatyti tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl E. S. taikytinas BK 75 str.
Kadangi veika, už kurią dabar teisiamas E. S. yra padaryta prieš priimant Panevėžio m. apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. taisykles.
E. S. pripažinti kaltu pagal BK 184 str. 1d. ir nubausti laisvės aėtmimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9 d. iš dalies sudedant šią bausmę subendrinti su Panevėžio m. apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir pakirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams. Taikyti BK 75 str. ir E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. S. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Voką su dokumentais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.