- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-28
- Bylos Nr.
- 2-1083-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00792-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- S. Ž., V. K.
- Atsakovas
- Naujosios Ūtos medžiotojų
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Ž. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovui Naujosios Ūtos medžiotojų būreliui dėl visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovai S. Ž. ir V. K. (toliau – ieškovai) į Prienų rajono apylinkės teismą kreipėsi su patikslintu ieškiniu atsakovui Naujosios Ūtos medžiotojų būreliui (toliau – atsakovui) dėl visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriuo prašo:
panaikinti Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio (toliau – medžiotojų būrelio) 2017 m. gegužės 19 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo įvestas papildomas 5 eurų medžioklės dalyvio mokestis kiekvienam būrelio nariui ar kitam medžiotojui, kuris dalyvaus bet kokioje būrelio medžioklėje;
priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje (b. l. 131-135, I tomas) ieškovai nurodė, kad jie yra Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio nariai. 2017 m. gegužės 19 d. vyko visuotinis medžiotojų būrelio narių susirinkimas, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų buvo naujo mokesčio už dalyvavimą medžioklėje įvedimas bei uždraudimas kai kuriems medžiotojams dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse. Nurodo, jog nei apie šaukiamą visuotinį Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio narių susirinkimą, nei apie jo darbotvarkę ieškovai nebuvo tinkamai informuoti, apie jį sužinojo atsitiktinai iš kitų būrelio narių, todėl į susirinkimą atvyko. Šiame visuotiniame būrelio narių susirinkime dalyvavo 20 būrelio narių iš 29 esamų sąrašinių būrelio narių. Apie šio susirinkimo darbotvarkę ieškovai sužinojo tik prasidėjus susirinkimui, ją paskelbė pirmininkaujantis. Susirinkimo darbotvarkė buvo tokia: 1. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimas; 2. Būrelio pirmininko metinė ataskaita; 3. Būrelio finansininko metinė ataskaita; 4. Būrelio revizorių metinė ataskaita; 5. Einamieji klausimai. Ieškovų manymu, susirinkimas svarstė klausimus, kurie iš viso nebuvo įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, nors susirinkime dalyvavo tik 2/3 būrelio narių. Susirinkimas negalėjo svarstyti klausimų, kurie nebuvo įtraukti į darbotvarkę, nes tokiu atveju yra pažeidžiamos būrelio narių teisės gauti pilną informaciją bei išreikšti savo nuomonę susirinkimo darbotvarkės klausimais. Pirmasis susirinkimo darbotvarkės darbinis klausimas buvo būrelio primininko metinė ataskaita. Tačiau pirmininko ataskaita nebuvo pateikta, o vietoje jos buvo svarstomas dviejų būrelio narių A. G. ir J. A. pašalinimo iš Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio narių klausimas. Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio įstatų 5.9 punktas numato, kad sprendimą dėl būrelio nario pašalinimo priima visuotinis būrelio narių susirinkimas, todėl akivaizdu, kad sprendžiant tokį klausimą, jis privalėjo būti į trauktas į susirinkimo darbotvarkę, todėl mano, kad susirinkimas svarstė ir priėmė sprendimus į darbotvarkę neįtrauktais klausimais, kas yra neteisėta. Susirinkimo metu, būrelio valdybos pirmininkas A. V. pasiūlė įvesti papildomą 5 eurų mokestį kiekvienam būrelio nariui ar kitam medžiotojui, kuris dalyvaus bet kokioje būrelio medžioklėje. Kadangi daugelis būrelio narių su tokiu pasiūlymu nesutiko, todėl buvo balsuojama ir po balsavimo balsai pasiskirstė po lygiai - 10 būrelio narių balsavo už, o 10 būrelio narių balsavo prieš. Ieškovai mano, kad, balsams pasiskirsčius po lygiai, nutarimas negalėjo būti priimtas, nes pagal būrelio įstatų 7.3 punktą vienas būrelio narys turi tik vieną balsą. Tačiau pirmininkaujantis A. V. pranešė, kad nutarimas šiuo klausimu yra priimtas, nes balsams pasiskirsčius po lygiai, jo, kaip pirmininkaujančio, balsas yra lemiamas. Todėl ieškovai mano, kad nutarimas nustatyti 5 eurų mokestį tiek būrelio nariui, tiek kitam medžiotojui už dalyvavimą kiekvienoje būrelio organizuojamoje medžioklėje buvo priimtas neteisėtai. Kadangi tie 10 būrelio narių, kurie balsavo prieš tokio mokesčio įvedimą, buvo pasipiktinę tokiu pirmininkaujančio sprendimu ir laikė jį neteisėtu, todėl dalis jų, 6 būrelio nariai, tame tarpe ir ieškovai, pasišalino iš tolimesnio dalyvavimo susirinkime ir toliau jame nedalyvavo. Todėl po šių narių pasišalinimo, susirinkime nebeliko kvorumo, nes iš 29 sąrašinių būrelio narių susirinkime liko tik 14, kas nesudaro pusės būrelio narių, nes pagal būrelio įstatų 7.8 punktą susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 būrelio narių. Esminis dalykas, kurį ginčija ieškovai ir kuris tiesiogiai liečia jų interesus, buvo susirinkimo darbotvarkės 5 klausimas, kurio metu buvo svarstytas papildomo 5 eurų mokesčio įvedimas kiekvienam klubo nariui ar kitam medžiotojui, kuris dalyvaus bet kokioje būrelio medžioklėje. Ieškovai mano, kad priimtas nutarimas šiuo klausimu yra akivaizdžiai neteisėtas, jis buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas bei ieškovų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Naujosios Ūtos medžiotojų būrelis per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį (b. l. 148-152, I tomas), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti 2017 m. gegužės 19 d. Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio visuotinio nariu susirinkimo metu priimtą nutarimą, kuriuo buvo įvestas naujas mokestis už dalyvavimą medžioklėje yra visiškai nepagrįstas, nes pagal Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio įstatus visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu, kuomet jame dalyvauja daugiau kaip pusė būrelio narių. Taip pat įstatuose yra aiškiai nurodytas baigtinis sąrašas klausimų, kuriems priimti Visuotinio susirinkimo metu yra reikalinga 2/3 visų susirinkime dalyvavusių asmenų balsų. Pagal įstatus tik stojamųjų ir kasmetinių nario mokesčių dydžio ir mokėjimo tvarkos keitimas yra priskirtas prie klausimų, kurių priėmimui yra reikalinga ne mažiau 2/3 visų susirinkime dalyvavusių asmenų balsų. 2017 m. gegužės 19 d. visuotiniame susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai nei dėl stojamojo nario mokesčio, nei dėl kasmetinio nario mokesčio dydžių ar jų mokėjimo tvarkos keitimo, o tik buvo sprendžiamas klausimas dėl būrelio papildomų pajamų gavimo įvedant 5 eurų mokestį už faktinį dalyvavimą medžioklėje. Ieškovų ginčijamas medžioklės dalyvio mokestis nėra nei nario stojamasis įnašas, nei nario kasmetinis mokestis. Medžioklės dalyvio mokestis pagal minėtų įstatų 14.1.5 punktą gali būti priskiriamas tik „kitoms teisėtai gautoms būrelio lėšoms“, kadangi minėtas mokestis asmens yra mokamas tik tada, kai jis faktiškai įgyvendina teisę medžioti, t. y. faktiškai dalyvauja medžioklėje. Tuo tarpu, įstatų 14.1.1 ir 7.11 punktuose minimi stojamieji mokesčiai ir kasmetiniai nario mokesčiai yra mokami nepriklausomai nuo to, kokiu dažnumu būrelio narys įgyvendina savo teisę medžioti ir ar iš viso ją įgyvendina. Todėl, priešingai nei nurodoma patikslintame ieškinyje, būrelio įstatų 7.11 punktas, reglamentuojantis konkrečius svarbiausius būrelio sprendimus (tokius kaip būrelio įstatų keitimas, Valdybos, Revizijos komisijos, naujų narių priėmimas, narių pašalinimas bei stojamieji ir kasmetiniai nario mokesčiai), priimamus esant ne mažiau kaip 2/3 būrelio visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių balsų, ginčijamam 2017 m. gegužės 19 d. visuotinio susirinkimo metu priimtam mokesčiui už faktinį dalyvavimą medžioklėje, neturėjo būti taikomas ir jokios įstatų ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas būtent vadovaujantis įstatymais, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 2.93) straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad balsams pasidalijimas po lygiai reiškia, kad tiek pat balsų gauta už, tiek pat prieš. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Visuotiniame susirinkime sprendžiant klausimą dėl 5 eurų dydžio mokesčio už faktinį dalyvavimą medžioklėje įvedimo, dalyvavo 20 iš 29 būrelio narių, dėl ko visuotinis surinkimas, sprendžiant dėl mokesčio už faktinį dalyvavimą medžioklėje įvedimo, pagal įstatų 7.8 punktą laikytinas teisėtu. Priimant ginčijamą nutarimą, visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių balsai pasidalijo po lygiai, o visuotinio susirinkimo pirmininkas, kuris buvo išrinktas visų būrelio narių vienbalsiai, balsavo už tokio mokesčio įvedimą. 5 eurų mokesčio įvedimas asmeniui už dalyvavimą faktinėje medžioklėje leis būreliui teisėtai surinkti papildomų pajamų, kurios bus skiriamos būrelio tikslui - organizuoti medžioklės ūkį medžioklės ploto vienete. Todėl, priešingai patikslinto ieškinio motyvams, ginčijamu nutarimu priimtas sprendimas yra ne tik protingas, racionalus, bet ir atitinka būrelio keliamus tikslus, įstatų 2.2.1 punktas. Neatitinkantis tikrovės ieškovų patikslinto ieškinio motyvas, jog ieškovai neva nebuvo tinkamai informuoti apie ginčijamą 2017 m. gegužės 19 d. visuotinį narių susirinkimą ir jo darbotvarkę. Nurodė, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti apie rengiamo visuotinio susirinkimo datą bei darbotvarkę. Tai patvirtina aplinkybė, jog minėtame susirinkime ieškovai, kaip ir kiti būrelio nariai, dalyvavo ir balsavo visais svarbiausiais darbotvarkės klausimais: tiek dėl susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimo, tiek dėl ataskaitos pateikimo, tiek dėl įvairių einamųjų klausimų. Tai, kad ieškovai iš esmės nesutinka su vienu iš einamųjų klausimų svarstymo metu teisėtai priimtu sprendimu, ko pasėkoje jie neetiškai paliko susirinkimą, nesudaro pagrindo konstatuoti jų teisių pažeidimą, kadangi ieškovai dalyvavo susirinkime ir balsavo visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl ginčijamo nutarimo priėmimo. Kaip matyti iš visuotinio susirinkimo protokolo, tiek klausimas dėl naujų narių priėmimo, tiek klausimas dėl 5 eurų mokesčio įvedimo už faktinį dalyvavimą medžioklėje, buvo įrašyti prie visuotinio susirinkimo darbotvarkės kitų einamųjų klausimų, tai reiškia, kad visi visuotinio susirinkimo metu svarstyti klausimai buvo įtraukti į darbotvarkę, jau nekalbant apie tai, kad ieškovams, kaip ir kitiems būrelio nariams, apie visuotinio susirinkimo metu svarstytinus klausimus buvo eilę kartų pranešta prieš susirinkimą tiek medžioklės metu, tiek papildomai ieškovus žodžiu informuojant apie vyksiantį visuotinį susirinkimą ir jo darbotvarkę. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 19 d. Naujosios Ūtos medžiotojų būrelyje buvo 29 nariai. Tačiau šio susirinkimo metu pirmiausia buvo išspręstas dviejų narių - J. A. ir A. G. pašalinimo iš narių klausimas, dėl ko būrelyje liko 27 nariai. Iki ginčijamo medžioklės dalyvio mokesčio klausimo svarstymo ir jo priėmimo metu ieškovai jokių pretenzijų būreliui dėl susirinkimo netinkamo sušaukimo, jų neva neinformavimo apie susirinkimą ir jo darbotvarkę ne tik, kad nereiškė, bet ir dalyvavo susirinkime, balsavo keturiais iš penkių darbotvarkės numatytų punktų, balsavo dalyje ir penktame darbotvarkės punkte numatytais einamaisiais klausimais (dėl naujų narių priėmimo, dėl visų reikiamų dokumentų ir bokštelių užregistravimo, dėl metinio nario mokesčio sumokėjimo termino, dėl ginčijamu nutarimu priimto 5 eurų mokesčio įvedimo už faktinį dalyvavimą medžioklėje). Tai rodo, kad ieškovai minėtame susirinkime aktyviai naudojosi jiems suteiktomis nario teisėmis ir pareigomis, tinkamai suprato nagrinėjamus klausimus, kas, priešingai patikslinto ieškinio motyvams, patvirtina, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti tiek apie visuotinio susirinkimo datą, tiek apie jo darbotvarkę.
Šalies argumentai
Ieškovas S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo nepranešta visiems medžiotojams, kad vyksta susirinkimas, nebuvo įtraukta pranešimuose ir pasakyta kokie bus svarstomi klausimai. Tas klausimas dėl 5 eurų mokesčio iššoko iš niekur nieko, balsai pasiskirstė po 10 ir būrelio vadovas nusprendė, kad jo balsas lemiamas. Mano, kad tuos 5 eurus neteisėtai sugalvojo, kad nepasiturintys žmonės mažiau eitų į medžiokles. Po tuos 5 eurus, kaip pasakojo, surinks tam, kadangi ateidami į šventes ne visi medžiotojai atsineša vienodai, tai už tuos pinigus organizuos tas šventes. Tas sprendimas yra priimtas neteisėtai ir dėl to kiršinamas būrelis, kad ne visi lygūs. Įprastai pranešama apie susirinkimus būdavo prieš mėnesį ir eiliniai susirinkimai vykdavo balandžio paskutinę dieną, visada informuodavo. Paaiškino, jog šį kartą nukėlė į gegužės 19 d. ir jam nepranešė, jis susižinojo tik iš kitų asmenų. Būrelyje šiuo metu yra 27, o tada buvo 29 nariai, į susirinkimą atvyko 20 narių. Apie darbotvarkę sužinojo atėję į susirinkimą. Anksčiau būdavo taip, kad, jeigu bus kas naujo svarstoma, tai iš anksto pasakydavo, o jei nieko naujo nebus tai nieko ir nesakydavo. Mokesčio įvedimas anksčiau nebuvo svarstytas, tik vienas valdybos narys anksčiau buvo šnekėjęs apie tuos 5 eurus, kad bus įvesta, bet tik buvo sakęs pasvarstymui, o per susirinkimą tokį klausimą iškėlė kitas valdybos narys. Po šio klausimo priėmimo 6 nariai atsistojo ir išėjo prieštaraudami. Po šio susirinkimo reikalavimo protokolo ir kitų visų protokolų, pirmininkas pasirašė, kad jį įteiks, bet nedavė, jį gavo tik teisme. Jis ginčija tik šitą vienintelį klausimą už kitus klausimus jis buvo ir balsavo, jie jo teisių nepažeidžia. Paaiškino, kad būrelio pirmininkas, net ir surinkus 9 parašus narių, šito klausimo pakeisti nesutiko, dėl to klausimo panaikinimo. Dokumento, ant kurio surinko 9 parašus dėl nutarimo panaikinimo nepateikė teismui, nes jį tik vieną turėjo ir jį įteikė būrelio primininkui, dabar jo neturi. Mano, kad užteko 9 narių parašų, kad būtų atšauktas tas protokolo punktas Nurodė, kad jis pats, kadangi medžioja beveik kasdien, nėra patenkintas tokio mokesčio įvedimu, nes jis blogina jo padėtį. Paaiškino, jog kiti būrelio nariai, kurie medžioja rečiau, tam neprieštaravo.
Ieškovas V. K. į teismo posėdį neatvyko, jis apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai – pasirašytinai 2017 m. lapkričio 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (b. l. 174, I tomas). Ieškovas V. K. byloje tinkamai atstovaujamas atstovo kvalifikuoto teisininko advokato V. K.. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta ieškovui V. K. nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovų S. Ž. ir A. V. atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad niekas nekvestionuoja mokesčio tikslingumo, bet esmė yra tame ar priimant šį nutarimą buvo laikomasi įstatymo reikalavimų. Pirmininkas informuoja būrelio narius. Pirmininkas nurodė, kad jis vieną narį informavo telefonu ir tas žmogus turi informuoti kitus, tačiau abu ieškovai patvirtino, kad jie informuoti nebuvo. Jie apie susirinkimą susižinojo atsitiktinai iš kito medžiotojo, o įstatai nurodo, kad kiekvieną narį turi informuoti asmeniškai. Bet tai parodo tik asmenų tarpusavio santykius. Ieškovai susižinojo iš kitų asmenų ir susirinkime dalyvavo, nes jautė pareigą jame dalyvauti. Ieškovai tiek po susirinkimo ne kartą, tiek jis, kaip atstovas, prašė pateikti susirinkimo protokolą, bet jo niekaip negaudavo iš atsakovo. Jį pavyko gauti tik pateikus teismui ieškinį. Dėl to matyti, kad buvo vengiama ir buvo suprasta, kad tame susirinkime kažkas buvo neteisėta. Ieškovai ginčija tik vieną nutarimą dėl 5 eurų medžioklės dalyvio mokesčio įvedimo. Be to, balsuojant nebuvo kvorumo, nes svarstant šį klausimą balsai pasiskirstė po 10 balsų už ir 10 prieš iš 20 susirinkime dalyvavusių narių iš visų 29 būrelio medžiotojų. Protokole nurodoma, kad, esant lygiam rezultatui, lemia primininko balsas, nes jo balsas yra už. Tai yra antiįstatymiška, toks nutarimas negalėjo būti priimtas, šiuo konkrečiu atveju pagal įstatymo reikalavimus, joks pirmininkaujančio balsas negalėjo būti lemiamas. CK 2.93 straipsnio 2 dalies nuostata kalba apie kolegialaus organo priimtus sprendimus, tačiau visuotinis narių susirinkimas nėra kolegialus valdymo organas CK ir asociacijų įstatymo nustatyta tvarka. Priimant minėtą nutarimą buvo pažeistas viešas interesas, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, nes pirmininkas negali turėti daugiau teisių nei kiti nariai. CK 2.93 straipsnio 2 dalis kalba apie kolegialaus valdymo organo teises, bet ne susirinkimo, kaip valdymo organo, teises.
Atsiliepimas
Atsakovo Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio atstovas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad būrelyje oficialūs yra: 50 eurų nario metinis mokestis ir 1000 eurų stojamasis mokestis. Nario ir stojamųjų mokesčių niekam nenaudoja, juos surinkę sumoka metinius mokesčius už medžioklės plotus. Valdyba nutarė dėl 5 eurų gal prieš mėnesį iki susirinkimo, sakė valdybai visus medžiotojus informuoti, pasakė, kad bus balsuojama. Tegul apsišneka tarpusavyje ką daryti. Atidėjo susirinkimą 3 savaitėms, nes revizijos komisija nespėjo padaryti revizijos, buvo paskambinta į ieškovo kaimą, kuriame 4 medžiotojai gyvena kas 100 metrų atstumu, ir pasakyta K., M., kad atidėjo susirinkimą trims savaitėms, kad perspėtų visus medžiotojus. Nurodė, kad jis iškėlė klausimą susirinkimo metu dėl 5 eurų mokesčio įvedimo, susirinkimo metu dėl šio klausimo sambrūzdžio nekilo, niekas neatsistojo, nepasisakė priešingai. Kuomet prasidėjo balsavimas prasidėjo riksmai ir keiksmai. Buvo nubalsuota už ir prieš po 10 balsų, jis pats balsavo už. Jeigu pasiskirsto balsai vienodai, lemia primininko balsas. Po šio klausimo išsprendimo ieškovai ir dar 4 nariai išėjo iš susirinkimo.
Paaiškino, kad 5 eurų medžioklės mokestį nusprendė priimti, nes būrelyje yra medžiotojų, kurie ateina medžioti tik vieną kartą per metus, todėl įvesti didesnį nario mokestį tokių narių atžvilgiu būtų nesąžininga, tuo tarpu kiti nariai medžioja dažnai, todėl turėtų mokėti po 5 eurus už faktinę medžioklę. Paaiškino, kad, jeigu faktiškai medžioji, tada moki šį mokestį, o jeigu ne – jo mokėti nereikia, viskas vyksta pagal faktinę situaciją. Praeitą sezoną buvo medžiotojų, kurie medžiojo apie 100 medžioklių. Surinktus po 5 eurus ketino panaudoti pašarams, veterinarijos paslaugoms už žvėrienos patikrinimą apmokėti, varovams, šaldikliui pas žmogų, kuriame laikoma žvėriena iki bus atlikta veterinarinė patikra, išlaikyti, elektrai, šventėms organizuoti, iš surinktų pinigų galėtų sumokėti šeimininkėms už maisto paruošimą. Kadangi anksčiau 5 eurų nerinko, todėl ieškovas teigia, kad patys už viską mokėjosi. Ieškovai prašė valdybos panaikinti priimtą nutarimą, bet jiems buvo pasakyta, kad valdyba to padaryti negali, tai padaryti galėtų tik susirinkimas, buvo pasakyta ieškovams pakeisti adresatą, kad sušaukti būrelio narių neeilinį susirinkimą ir jis būtų buvęs sušauktas, tačiau ieškovai to nepadarė, tiesiog pasakė, kad eis į teismą.
Atsakovo Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio atstovė advokatė S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų teisės dėl 5 eurų mokesčio įvedimo nebuvo pažeistos, kadangi vieni būrelio nariai medžioja dažnai, kiti labai retai, o išlaidas reikia dalintis visiems, taip neturėtų būti. Protokole nurodyta, kad mokestis įvestas padengti medžioklės išlaidas. Informacija apie mokestį prieš mėnesį buvo pateikta visiems medžioklės būrelio nariams. Visi žinojo, svarstė ir atvyko į susirinkimą. Abu ieškovai dalyvavo susirinkime, abiem buvo pranešta apie posėdį dalyvavo 20 žmonių. Motyvas dėl netinkamo pranešimo, procedūrinės veiklos negali būti pagrindas panaikinti teisėtą nutarimą, kadangi abu ieškovai atvyko į susirinkimą ir jame dalyvavo. Dėl 2/3 balsų daugumos buvimo šiam mokesčiui įvesti nereikėjo, nes 5 eurų lėšos priskirtinos prie kitų gautinų lėšų. Nurodė, kad balsų skaičiaus pakako ir pirmininko balsas, pasiskirsčius balsams po lygiai, buvo teisingai užskaitytas kaip pirmininkaujančio. Įstatų 6 skirsnis nurodo būrelio valdymą, kurio organai yra visuotinis narių susirinkimas ir kolegialus valdymo organas valdyba.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens dalyviai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ir interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis).
Medžiotojų būrelis (asociacija) sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti, kurio veikla grindžiama savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principų pagrindu (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, Medžiotojų būrelio įstatų 1.2, 1.3, 1.4, 2.1. punktai). Asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis). Naudojimuisi asmenų teise laisvai jungtis į asociacijas netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėjo, kad esminis Konstitucijos 35 straipsnyje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Reikia pažymėti, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės ir negali turėti įtakos asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 pažymėta, kad asociacijų priimtų nutarimų teisėtumas turi būti tikrinamas ne tik procedūriniu aspektu, tačiau turi būti vertinama ir ar nebuvo padaryta materialinės teisės normų pažeidimų, nes priešingu atveju tai reikštų tiek EŽK konvencijos tiek Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos teisme nagrinėjimą principo ribojimą, be to teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – priešingiems interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai V. K. ir S. Ž. yra Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio nariai (b. l. 38-47, 166, I tomas). 2017 m. gegužės 19 d. įvyko Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio eilinis visuotinis narių susirinkimas (b. l. 49-54), kurio metu buvo svarstyta: 1. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimas; 2. Būrelio pirmininko metinė ataskaita; 3. Būrelio finansininko metinė ataskaita; 4. Būrelio revizorių metinė ataskaita; 5. Einamieji klausimai. Sprendžiant 5 darbotvarkės klausimą Einamieji klausimai Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio pirmininkas, kuris pirmininkavo ir susirinkimui pasiūlė įvesti papildomą simbolinį 5 eurų mokestį (toliau - medžioklės dalyvio mokestis) už dalyvavimą kiekvienoje medžioklėje ir taip kaupti lėšas artėjantiems esminiams pokyčiams dėl planuojamos priimti Medžioklės įstatymo pataisos, pagal kurią tikėtina, jog stipriai didės mokesčiai už medžioklės plotų nuomą. Iš surinktų pinigų taip pat siūlo atsiskaityti ir varovams ir už veterinarines paslaugas (b. l. 52, I tomas). Už šį pasiūlymą buvo pasiūlyta balsuoti atviru balsavimu, prieštaraujančių nebuvo. Balsuota „už“ 10 „prieš“ 10. Rezultatui esant lygiam nuspręsta, kad lemiamą balsą taria susirinkimui pirmininkaujantis, jo balsas buvo „už“. Ieškovai su šiuo Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio nutarimu nesutinka ir patikslintu ieškiniu prašo jį panaikinti (b. l. 131-135, I tomas).
Asociacijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnis numato, jog asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.,), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių. Asociacijos organui, turinčiam visas visuotinio narių susirinkimo teises, taikomos šio Įstatymo nuostatos, taikytinos visuotiniam narių susirinkimui. Įstatymo 8 straipsnis apibrėžia visuotinio narių susirinkimo kompetenciją, kurio 1 dalies 4 punktas numato, kad visuotinis narių susirinkimas nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose nenumatyta kitaip. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad visuotinis narių susirinkimas sprendžia ir kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį įstatymą tai nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos. Minėto straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai, kurių vienas narys turi vieną balsą. Visas ar dalį visuotinio narų susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats. Šio Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip ½ asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“, jeigu asociacijos įstatai nenumato didesnės balsų daugumos. Minėto straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu susirinkime nėra kvorumo, turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu kiek susirinkime dalyvavo asociacijos narių.
Iš patikslinto ieškinio, atsiliepimo argumentų šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad byloje kilo ginčas ar Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio eilinio visuotinis narių susirinkimo metu teisėtai buvo priimtas nutarimas dėl 5 eurų medžioklės dalyvio mokesčio įvedimo.
Pagal Naujos Ūtos medžiotojų būrelio įstatų (toliau tekste – Įstatai) 6.2 punktą matyti, kad būrelio organai yra: visuotinis narių susirinkimas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Stojamųjų įnašų ir narių mokesčių dydį bei mokėjimo tvarką nustato būrelio visuotinis narių susirinkimas (4.1 punktas). Įstatų 7.2 punkte reglamentuota visuotinio narių susirinkimo kompetencija, kurio 7.2.6 papunktis numato, kad susirinkimas, o ne valdyba nustato būrelio narių stojamųjų įnašų ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką. 7.3 punkte reglamentuota, kad susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi būrelio nariai, vienas būrelio narys turi vieną balsą, susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip ½ būrelio narių (Įstatų 7.8 punktas). Įstatų 7.11 punktas išskiria atvejus kuomet sprendimas priimti reikalinga 2/3 susirinkime dalyvaujančio būrelio narių balsų, vienok, minėto klausimo sprendimas nepatenka į šią kategoriją. Byloje kilo ginčas dėl eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo teisėtumo vienu iš susirinkimo darbotvarkės ir to pagrindu priimtų nutarimų, būtent 5 eurų medžioklės mokesčio įvedimo. Sprendžiant dėl balsavimo teisėtumo, teismo manymu, svarbu atriboti kokie klausimai faktinėje situacijoje priskirtini visuotinio narių susirinkimo, o kokie valdybos kompetencijai. Būrelio valdybos sudarymo tvarką, uždavinius bei funkcijas, darbo organizavimą, kompetenciją ir priimamų sprendimų tvarką bei įgyvendinimą reglamentuoja Įstatų VIII skyrius, beje, kaip nustatyta bylos duomenimis ginčo dalykas nėra priskirtas spręsti būrelio valdybos, kaip kolegialaus organo, kompetencijai, o visuotiniam narių susirinkimui, todėl šiuo atveju turėjo būti taikomos Asociacijų įstatymo, o ne CK 2.93 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų kolegialių organų sprendimų priėmimo tvarką balsuojant, kuomet balsams pasiskirsčius po lygiai lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Susirinkime dalyvavo 20 iš tuo metu buvusių 29 būrelio narių, po dviejų narių pašalinimo būrelyje liko 27 nariai (Įstatų 7.8 punktas). Bylos duomenimis kvorumas buvo, tačiau, balsams pasiskirsčius po lygiai, susirinkimo nutarimas ginčo klausimu negalėjo būti priimtas. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai neva tai pastariesiems nebuvo žinoma ir tinkamai pranešta apie vyksiantį eilinį visuotinį narių susirinkimą, kuris beje vyksta įprasta tvarka kiekvienais metais, kurio metu dalis darbotvarkės klausimų yra savaime suprantami tiek pagal susiklosčiusią praktiką, tiek pagal būrelio Įstatų 7.6 punktą. Ieškovai į susirinkimą atvyko, jame dalyvavo ir balsavo, ir tik priėmus, jų teigimu, nepalankų sprendimą, paliko susirinkimą, neduoda pagrindo išvadai, kad pastarieji nežinojo apie vyksiantį eilinį susirinkimą ir jo darbotvarkę. 2017 m. gegužės 19 d. vykusiame eiliniame būrelio narių susirinkime be ieškovų dalyvavo ir didžioji dalis būrelio narių, ką patvirtina raštiški paaiškinimai byloje dėl šaukto susirinkimo (b.l. 137-143), juolab, kad Įstatuose nėra detaliai reglamentuotos eilinio susirinkimo sušaukimo ir darbotvarkės pranešimo tvarkos (Įstatų 7.6 punktas). Vienok, ši aplinkybė ginčo išsprendimui esminės įtakos neturi imant domėn tai, kad, balsams pasiskirsčius po lygiai, toks nutarimas įstatymo nustatyta tvarka negalėjo būti priimtas. Dėl CK 2.93 straipsnio 2 dalies taikymo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad balsų pasidalijimas po lygiai reiškia, kad tiek pat balsų gauta už, tiek pat prieš. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Jei kolegialaus organo pirmininko nėra ar jis nedalyvauja priimant sprendimą, tai, balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu. Nagrinėjamu atveju eilinis visuotinis narių susirinkimas nelaikytinas kolegialiu valdymo organu, dėl ko spręstina, kad buvo padarytas esminis pažeidimas priimant nutarimą, kadangi būrelio pirmininkas negalėjo balsuoti lemiamu balsu ir nutarimas dėl 5 eurų medžioklės mokesčio neturėjo būti laikomas priimtu. Dėl reikalingumo 2/3 balsų daugumos priimti nutarimus mokesčių klausimais, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad šiuo atveju reikėjo tik paprastos susirinkime dalyvavusių narių balsų daugumos, juolab, kad Įstatų 7.11 punktas 2/3 susirinkime dalyvaujančių būrelių narių reikalauja tik stojamųjų ir kasmetinių narių mokesčių dydžiui nustatyti ir mokėjimo tvarkai priimti. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas S. Ž. teismui paduodamas ieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 7). Be to, ieškovas S. Ž. už teisines paslaugas advokatui V. K. sumokėjo 250,00 Eur (b. l. 186), ieškovas V. K. už teisines paslaugas advokatui V. K. sumokėjo 250,00 Eur (b. l. 188). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti šiuo atveju neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8 punkte įtvirtintų advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Valstybė šioje byloje patyrė 24,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti priteistos iš pralaimėjusios šalies. Todėl iš atsakovo priteistina 24,00 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio 2017 m. gegužės 19 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dalyje, kuriuo įvestas papildomas 5 eurų medžioklės dalyvio mokestis kiekvienam būrelio nariui ar kitam medžiotojui, kuris dalyvaus bet kokioje būrelio medžioklėje.
Priteisti iš atsakovo Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio, kodas 191569197, ieškovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 291,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio, kodas 191569197, ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Naujosios Ūtos medžiotojų būrelio, kodas 191569197, 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.