Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-460-212/2015

Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02293-2014-6

2015 m. liepos 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės D. K.-Sargautienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-911/2015 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei D. K. – Sargautienei bei atsakovės D. K. – Sargautienės priešieškinį ieškovei I. S., tretiesiems asmenims A. V., UAB „Nevėžio žirgai“ dėl žirgo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, neturtinės žalos, nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimo dalį, kuriuo buvo nepatenkintas priešieškinys ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį visiškai; panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – I. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iš trečiųjų asmenų pašalinti UAB „Nevėžio žirgai“ ir A. V.. Kadangi teismas ieškovės teiginius, jog kumelės buvo laikomos neatlygintinai, laikė nepagrįstais, atsakovės priešieškinį turėjo būti tenkintinas visiškai. Mano, jog teismas turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, šalių pasisakymus, patalpų nuomos sutartį bei pripažinti, jog kumelės laikymo sąlygos ir įkainiai 2012 m. spalio mėn. pasikeitė, kad būtent nuo 2012 m. spalio mėnesio žodinis susitarimas buvo nutrauktas ir nuo 2012 m. spalio mėnesio buvo taikomas vidutinė rinkos kainą, t. y. 400 Lt/mėn. Teismo sprendimas prieštaringas, nes vienur nurodo, jog negalima pripažinti, jog žodinė sutartis baigėsi nuo 2012 m. spalio mėn., o kitoje vietoje nurodo, kad reikia atsižvelgti į negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą, kuriame nurodoma, jog sutartis taikoma nuo 2012 m. spalio mėn. Be to, ieškovė 2012 m. spalio mėn. pardavė vieną kumelę, pati nebesirūpino likusia kumele, todėl pirminė sutartis tarp šalių buvo pažeista ir nuo 2012 m. spalio mėn. buvo pakeistos kumelės laikymo sąlygos, t. y. taikomas vidutinis rinkos mokestis už kumelės priežiūrą ir laikymą. Pažymi, jog sutarties projektas buvo susijęs ne su atsakovės, o su UAB „Nevėžio žirgai“ teikiamomis paslaugomis. Mano, kad teismas nepagrįstai nuginčijo ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl žirgų laikymo ir jų sąlygų, t. y. žirgo išlaikymui bus skaičiuojama rinkos kaina – 400 Lt. Kadangi rašytinė sutartis su UAB „Nevėžio žirgai“ nebuvo sudaryta, nesant reikalavimo nuginčyti žodinės sutarties sąlygą dėl kainos, teismas privalėjo vadovautis ankstesniu susitarimu ir taikyti žirgo laikymui ir priežiūrai vidutinę rinkos kainą – 400 Lt/mėn. Teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams dėl atsakovės turimų išlaidų žirgo išlaikymui. Atsakovė pateikė į bylą PVM sąskaitas – faktūras, kurios įrodo pašarų pirkimą, todėl teismas turėjo atsižvelgti į jas ir tinkamai įvertinti, atsižvelgiant į pašaro kiekį reikalingą žirgui per mėnesį. Juolab, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad įsigijo pašarų ir juos pristatė, todėl laikytina, jog nuo 2012 m. spalio mėn. ieškovė nesirūpino savo žirgu. Nesutinka su teismo teiginiu, jog apeliantės pirktas šienas buvo naudojamas jos žirgams, nes jei ieškovės žirgui nebūtų davusi maisto, tai jis būtų neišgyvenęs. Nesutinka su teismo išvadomis dėl daikto sulaikymo, nes ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų, todėl atsakovė turėjo teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise. Teismas privalėjo už priežiūrą ir išlaikymą priklausančias sumas skaičiuoti už kiekvieną žirgą atskirai, o ne už gardą. Teismas neteisingai nustatė, jog Luna buvo kumeliukas, nes pateikiamos nuotraukos įrodo, kad Luna buvo kumelė ir už ją mokamas mokestis kaip už atskiro žirgo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog išlaidos patirtos priežiūrai ir išlaikymui dviejų žirgų yra didesnės nei vieno, nes du žirgai suėda dvigubai daugiau bei užima dvigubai daugiau vietos. Be to, gardų plotis buvo parenkamas pagal žirgų skaičių ir gardo tvarkymas yra dvigubai didesnis negu vienam žirgui. Mano, jog priešieškinys yra visiškai pagrįstas, palaiko jame išdėstytus argumentus ir prašo priteisti nepriteistą 2 533 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę sutartį dėl ieškovės žirgų laikymo nuo 2011-10-01. Šalys susitarė, kad ieškovė už žirgų, kumelių Lunos ir Lingės, laikymą mokės po 50 Lt per mėnesį šiltuoju metu laiku (nuo gegužės 1 d. iki lapkričio 1 d.) ir po 100 Lt per mėnesį šaltuoju metu laiku (nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d.). Be to, ieškovė įsipareigojo savo žirgus šerti, prižiūrėti, padėti prižiūrėti atsakovės turimus žirgus. Ieškovei vieną žirgą pardavus, nuo 2012-10-01 pas atsakovę toliau buvo laikomas tik vienas ieškovės žirgas Lingė.

Pagal kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010-10-19 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-400/2010 2010-11-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2015-04-28 d. nutartis, priimta civ. Nr. 3K-3-249-915/2015 ir kt.). Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo aspektą. Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutą kiekviena sutarties šalis visada privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.).

Nagrinėjamos civilinės bylos šalys sudarė žodinę sutartį dėl ieškovės žirgų laikymo ir priežiūros nuo 2011-10-01. Kolegijos nuomone, šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų-pasaugos sutartis, pagal kurią viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6. 716, 6. 830 str.). Nagrinėjamos bylos šalys susitarė, kad ieškovė už žirgų, kumelių Lunos ir Lingės, laikymą atsakovės nuomojamojoje fermoje mokės po 50 Lt per mėnesį šiltuoju metu laiku (nuo gegužės 1 d. iki lapkričio 1 d.) ir po 100 Lt per mėnesį šaltuoju metu laiku (nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d.). Ieškovė įsipareigojo savo žirgus šerti, juos prižiūrėti bei padėti prižiūrėti atsakovės turimus žirgus. Ieškovė 2012 m. spalio mėnesį vieną žirgą pardavė ir šalys pripažįsta, kad nuo 2012-10-01 atsakovės nuomojamojoje fermoje buvo laikomas tik vienas ieškovės žirgas Lingė.

Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais sutinka iš dalies. Bylos šalys pripažino, kad sudarė žodinę sutartį, pagal kurią atsakovė, jos nuomojamojoje fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 2011-10-01 sutiko laikyti du ieškovės žirgus, kad ieškovė už vieno žirgo laikymą garde arba ganykloje šaltuoju metu laiku turėjo mokėti po 100 Lt per mėnesį, o šiltuoju – po 50 Lt. Į šią sumą pašaras bei žirgų priežiūra neįskaičiuota, nes ieškovė įsipareigojo pati prižiūrėti savo žirgus ir parūpinti jiems pašarą. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė iš dalies, aprūpino savo žirgus pašarais (šienu) bei avižomis, pasak atsakovės ieškovė buvo atvežusi 3-4 maišus avižų. Nors apeliantė neigė, kad ieškovė žirgus prižiūrėjo, kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, nustatytas pirmosios instancijos teisme bei esamus byloje įrodymus, daro išvadą, kad iki 2012 metų pabaigos ieškovė kartu su seserimi K. K. savo žirgus prižiūrėjo bei padėdavo prižiūrėti kitus atsakovės laikomus žirgus.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad šalių žodinė sutartis ir įkainiai pasikeitė nuo 2012 m. spalio mėn., nes šią aplinkybę neigia ieškovė ir šių aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai.

Nors UAB „Nevėžio žirgai“ vardu Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių projektai datuoti 2012 m. spalio 1 d., pati atsakovė ne kartą yra patvirtinusi, jog šias sutartis ieškovei pateikė pasirašyti 2013-01-14, ir būtent nuo to laiko šalys konfliktuoja (t. 1, b. l. 46, baudž. bylos l. 49, 69, 74). Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad pasikeitė žirgų laikymo įkainiai. Apeliantė paaiškino, kad abu minėtų sutarčių variantus (baudž. bylos l. 19-22) ruošė ji pati. Kolegijos vertinimu, šios sutartys, nors ir nepasirašytos ieškovės, atspindi atsakovės nuostatą dėl žirgų laikymo sąlygų, priežiūros bei įkainių už minėtas paslaugas. Tiek Sutartyje Nr. 1, tiek Sutartyje Nr. 3 numatyta, kad žiemos metu nuomos mokestis yra po 100 Lt, o vasaros laiku – 50 Lt, tačiau kuomet nuomotojas pats nesirūpina žirgo priežiūra ir šėrimu – papildomai kas mėnesį moka dar po 100 Lt (sutarčių 2.1 p., 7.3 p.). Taigi, apeliantė žirgo priežiūra įvertino 100 Lt per mėnesį, bet ne 400 Lt, kaip nurodo priešieškinyje ir apeliaciniame skunde.

Apeliantė teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovės nuomojamojoje fermoje nuo 2011-10-01 iki 2012-10-01 buvo laikomi du žirgai, todėl teismas turėjo priteisti dviejų žirgų laikymo išlaidas, bet ne už vieno. Su šiais apeliantės argumentais kolegija sutinka, nes kaip jau minėta, ieškovė pripažino, jog pagal žodinį susitarimą už vieno žirgo laikymą garde arba ganykloje turėjo mokėti po 50 Lt vasaros laiku ir po 100 Lt žiemos laiku. Toks šalių susitarimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kieno ganykloje bus ganomi žirgai, mokestį už jų laikymą ieškovė turi mokėti atsakovei, nes žigai palikti jos atsakomybei, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė sutartų sumų už dviejų žirgų laikymą, tame tarpe ir už žirgų laikymą ganyklose. Už dviejų žirgų laikymą nuo 2011-10-01 iki 2012-10-01 ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 1 800 Lt (6 mėn. x 100 Lt x 2 = 1 200 + 6 mėn. x 50 Lt x 2 = 600 Lt). Nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01 už vieno žirgo laikymą – 250 Lt (1 mėn. x 50 Lt + 2 mėn. x 100 Lt). Kadangi nuo 2013 m. sausio mėnesio ieškovė visiškai neprižiūrėjo savo žirgo, ji privalo, be mokesčio už žirgo laikymą, kuris sudaro 450 Lt (4 mėn. x 100 Lt + 1 mėn. x 50 Lt), mokėti papildomai po 100 Lt per mėnesį už jo priežiūrą. Akivaizdu, kad vien tik pašaro atvežimas nepadengia visų išlaidų, susijusių su žirgo priežiūra. Žirgas turi būti prižiūrimas kiekvieną dieną, jį reikia girdyti, atnešti ir paduoti pašaro, valyti gardą, mėžti mėšlą ir pan. Kaip minėta, apeliantė priežiūrą įvertino 100 Lt, todėl nuo 2013-01-01 iki 2013-05-01 atsakovei priteistina 400 Lt už žirgo priežiūrą. Bendra suma, kurią ieškovė turėjo sumokėti atsakovei už dviejų, o vėliau už vieno žirgo laikymą ir priežiūra, sudaro 3 900 Lt (1 800 Lt + 250 Lt + 450 Lt + 400 Lt).

Apeliantė nuostolių už žirgo priežiūrą reikalauja iki 2014-05-01, tačiau kodėl nurodo šią datą, nepaaiškina. Kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo už žirgo laikymą ir priežiūrą iki 2014-05-01. Byloje nustatyta, kad atsakovė žirgą Lingę iš ieškovės atėmė 2013-05-31, t. y. prieš pastarosios valią, panaudodama jėgą ir žirgą paslėpė, neatskleisdama žirgo buvimo vietos iki 2014-07-23, t. y. iki žirgo perdavimo ieškovei. Atliekant ikiteisminį tyrimą, atsakovė sakė, kad nežino kur yra ieškovės žirgas Lingė (baudž. bylos l. 47-50, 73-75), tačiau tai akivaizdi netiesa, nes 2014-07-23 būtent atsakovė perdavė žirgą ieškovei (t. 1, b. l. 170). Apeliantė savo veiksmus, atimant iš ieškovės žirgą, vertina kaip daikto sulaikymą CK 4. 229 straipsnio pagrindu, kol bus patenkinti jos reikalavimai dėl nuostolių.

Įstatymas reglamentuoja, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (CK 4. 229 str. 1, 2 d.).

Apeliantė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2013-05-31 atsakovė buvo pareiškusi ieškovei reikalavimą dėl nuostolių už žirgo (žirgų) laikymą ir priežiūrą, nurodant nuostolių sumą ir sumokėjimo terminą. Bylos duomenys nepatvirtina, kad iki 2013-05-31 atsakovė siekė teisėtu būdu išreikalauti konkrečią skolą iš ieškovės už jos sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Taip pat atsakovė nepateikė ieškovei konkrečių pretenzijų nuo jų konflikto pradžios 2013-01-14, nesikreipė į teismą net po to, kai ieškovės pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo. Tai, kad atsakovė žodžiu reikalavo iš ieškovės skolos, kas kartą nurodydama skirtingas pinigų sumas, neįrodo, kad reikalavimo įvykdymo terminas buvo suėjęs, ir todėl atsakovė turėjo teisę sulaikyti ieškovės žirgą. Pažymėtina, kad atsakovės duoti paaiškinimai dėl žirgų išlaikymo, ieškovės skolos nenuoseklus ir prieštaringi. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu duodama paaiškinimus apie gautus iš ieškovės pinigus pripažino, kad ieškovė sumokėjo bendroje sumoje 200 Lt, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad per visą laiką ieškovė sumokėjo 250 Lt, elektroniniame laiške V. I. nurodė, kad ieškovė yra sumokėjusi 400 Lt, o Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 3 konstatuoja, kad ieškovė už pašarus sumokėjo 300 Lt, nors pirmosios instancijos teismo posėdyje šią aplinkybę neigė; ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ieškovės žirgai buvo išlaikomi žirgyno (UAB „Nevėžio žirgai“) sąskaita, o pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dėl ieškovės žirgų išlaikymo patyrė nuostolių, nes už viską mokėjo pati (baudž. bylos l. 22-23, 49-50, 74, t. 1, b. l. 47), 2015-01-09 teismo posėdžio protokolas). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantė kelis kartus keitė savo paaiškinimus dėl jos turėtų išlaidų prižiūrint ieškovės žirgus, o atliekant ikiteisminį tyrimą melagingai teigė nežinanti kur yra ieškovės žirgas, teisėjų kolegija jos paaiškinimus apie ieškovės sumokėtus pinigus vertina kritiškai. Dėl nurodytų argumentų, kolegija daro išvadą, kad atsakovė neturėjo daikto sulaikymo teisės, o 2013-05-31 panaudojusi jėga ir atimdama iš ieškovės žirgą bei jį paslėpdama, apeliantė elgėsi nesąžiningai, todėl negali reikalauti iš ieškovės išlaidų, susijusių su žirgo priežiūra ir laikymu laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2014-07-23, nes savo veiksmais visą riziką ir išlaidas, susijusias su ieškovės žirgo priežiūra prisiėmė sau (CK 1. 139 str. 2 d.).

Apeliantė teigia, kad ieškovė jai sumokėjo 250 Lt, o ieškovė – 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esamus įrodymus ir aplinkybes, kad apeliantė nebuvo nuosekli ir kelis kartus nurodė skirtingas iš ieškovės gautas pinigų sumas, rėmėsi liudytojos K. K. parodymais, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 700 Lt.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 182 str. 2, 3 p.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012-06-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skolos atsakovei suma neviršijo 1 500 Eur, byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės pinigų perdavimą atsakovei nėra, šią aplinkybę šalys gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 1. 73 str. 1 d. 1 p., CPK 176 – 179 str.). Kaip minėta, atsakovės paaiškinimai, susiję su ieškovės mokėjimais už žirgų priežiūrą ir laikymą yra nenuoseklus ir prieštaringi, todėl atsakovei nepaneigus liudytojos K. K. paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 700 Lt, todėl ieškovės skola sudaro 3 200 Lt (926,78 Eur).

Pirmosios instancijos teismas ieškovei padarytą neturtinę žalą įvertino 150 Eurų, konstatuodamas, jog atsakovė sukėlė ieškovei fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus netekus kumelės Lingės, su kurią ją siejo stiprus ryšys.

Apeliantė teigia, kad ieškovė nepatyrė neturtinės žalos, todėl šioje dalyje reikalavimas turėjo būti atmestas.

Kaip žinia, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat su tuo susiję dvasiniai išgyvenimai. Asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip kūno sužalojimas ir patirtas stresas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai ir jų dydį nustato teismas. Bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, t. y. žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylos aplinkybes, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Išvardintų kriterijų sąrašas neišsamus, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, gali nustatyti ir kitus kriterijus.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais kriterijais ir priteistu žalos dydžiu, todėl jų nekartoja ir nemato pagrindo šią sprendimo dalį naikinti apeliacinio skundo argumentais. Apeliantė nepaneigė byloje surinktų įrodymų, kad žirgą iš ieškovės atėmė panaudojus jėgą, kad elgėsi grubiai ir agresyviai, tyčia atėmė ir išmetė telefoną, ką pati pripažino 2013-05-31 paaiškinime (baudž. bylos l. 69), kad ilgiau nei metus slėpė ieškovės žirgą, kurį ši labai mylėjo, nes juo rūpinosi ir prižiūrėjo nuo 2007 metų. Be abejonės, toks atsakovės agresyvus elgesys sukėlė ieškovės sveikatai dvasinei ir emocinei būsenai neigiamas pasekmes, kurias teismas pagrįstai įvertino 150 Eurų suma.

Apeliantė prašo iš trečiųjų asmenų pašalinti UAB „Nevėžio žirgai“ ir A. V., nes teismo sprendimas jiems neturės jokios įtakos, jie negalėjo patirti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes UAB „Nevėžio žirgai“ direktorius ir A. V. yra tas pats asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato apeliacinės instancijos teismo teisės keisti civilinėje byloje dalyvaujančių šalių procesinės padėties, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Pažymėtina, kad tretieji asmenys į bylą įtraukti iš dalies pačios apeliantės ir jos atstovo prašymu bei pritarimu. Tretieji asmenys buvo ieškovės pusėje, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės trečiųjų asmenų patirtas advokato pagalbos išlaidas. Ta aplinkybė, kad UAB „Nevėžio žirgai“ atstovavo taip pat trečiasis asmuo A. V. nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad primos instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), klaidingai aiškino šalių sudarytos žodinės sutarties sąlygas ir todėl nepilnai įvertino visus atsakovės nuostolius dėl ieškovės žirgų (žirgo) laikymo ir priežiūros. Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, pateikti visi šalių turimi įrodymai, skundžiamas sprendimas keistinas, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 926,78 Eur patirtų nuostolių (3 200 Lt, CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Atsakovės priešieškinys ir apeliacinis skundas patenkinti iš dalies, t. y. 34 proc., o atmesta dalis – 66 proc. (3 200 Lt x 100% : 9 400 Lt = 34 %). Atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 255, 44 € (282 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt advokato pagalbos išlaidos), o apeliacinės instancijos teisme – 655,24 € (2000 Lt (579,24 €) advokato pagalbos išlaidų ir 76 € žyminis mokestis), bendra bylinėjimosi išlaidų suma - 910,68 Eur. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 100 € advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 59, 95, t. 2, b. l. 39-40, 52).

Ieškovės ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai ir jos nekeičiamos. Patenkinus dalį apeliacinio skundo ir tuo pačių priešieškinio, atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės (910,68 € x 34% = 309,63 €), o iš atsakovės – ieškovei, šios patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme proporcingai atmestų reikalavimų daliai (100 € x 66 %=66 €).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 926,78 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 78 euro centus) nuostolių atlyginimo, 309,63 Eur (tris šimtus devynis eurus 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose D. K. – Sargautienei, a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. K. – Sargautienės, a. k. (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo I. S. ir bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir tretiesiems asmenims UAB „Nevėžio žirgai“ ir A. V., palikti nepakeistą.