Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-20 · Administracinė byla Nr. I-4383-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
I-4383-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02291-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė, Rita Nasalytė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4383-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

vertėjaujant Ritai Nasalytei,dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 57–68) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-4734, įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. kreipimąsi ir priteisti pareiškėjui 50 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pripažinti juridinį faktą, jog Tarnyba 2005–2006 metais pažeidė 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 8 1.1 punktą, nes advokatė G. R., paskirta teikti teisinę pagalbą administracinėse bylose buvo skiriama ir į civilines bylas, neįspėjant apie tai klientų, tuo grubiai pažeidžiant klientų teises. Pareiškėjas paaiškino, kad 2006 metais kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškinį teismui parengė Tarnybos paskirta advokatė G. R., tačiau ieškinys nebuvo priimtas, nes advokatė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Pareiškėjo teigimu. Advokatė G. R. neturėjo teisės teikti jam antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje, nes pagal sutartį su Tarnyba ji įsipareigojo teikti teisinę pagalbą tik administracinėse bylose. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba turėjo jį apie tai įspėti, tačiau to nepadarė, todėl pareiškėjui kilo sunkios teisinės pasekmės civilinėje byloje, kadangi minėta advokatė, neturėdama atitinkamos kvalifikacijos, parengė netinkamą ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti. Be to, anot pareiškėjo, vėliau minėta advokatė jį apšmeižė.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu sprendimu atsakovė nepagrįstai atsisakė įvykdyti pareiškėjo prašymą ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Pareiškėjas nesutinka, jog jis piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą. Pabrėžė, jog dėl neteisėtos atsakovės veiklos ir neveikimo jam buvo apribota teisė gauti teisinę pagalbą, dėl atsakovės kaltės pareiškėjas tapo jai skolingas ir tos skolos negali padengti dėl savo sunkios socialinės padėties. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba šiuo atveju parengė formalų atsisakymą be reikalingos analizės ir klausimo tyrimo iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, savo veiksmais atsakovė padarė jam ir neturtinės žalos, kadangi pareiškėjas buvo priverstas egzistuoti kankinio sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, pareiškėjo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 74–75).

Nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikia jokių reikšmingų argumentų ar motyvų, kurie būtų pagrindas panaikinti Tarnybos priimtą sprendimą. Daugelis skunde dėstomų aplinkybių yra susijusios su advokatės G. R. teikta antrine teisine pagalba, kuri šiuo atveju visiškai nesusijusi su ginčo dalyku, kaip ir pareiškėjo nuomonė apie pačią advokatę ir viešojo administravimo subjektus.

Tarnyba atkreipė dėmesį, jog skundžiamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka, jame aiškiai pasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimo, atsakymas pagrįstas atitinkamomis teisės normomis ir teismų praktika, todėl panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą nėra jokio pagrindo.

Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Visų pirma, Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Antra, pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą neturtiną žalą, taip pat nepateikė jos dydį patvirtinančių įrodymų. Nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.2)NO-2-4734 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. pateikė Tarnybai prašymą (ikiteisminį kreipimąsi) pripažinti juridinį faktą, jog Tarnyba 2005–2006 metais pažeidė 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties (Nr. 8) 1.1 punktą, kuriame nustatyta, kad advokatė G. R. teikia teisinę pagalbą administracinės bylose, o Tarnybos buvo skiriama ir į civilines bylas, neįspėjant apie tai klientų ir tuo grubiai pažeidžiant jų teises (b. l. 78–84).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (2.2)NO-2-4734, kuriame nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nepriklauso Tarnybos kompetencijai, o tokių faktų nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) V dalies XXVI skyriaus normos ir tai priskiriama teismų kompetencijai. Be to, atsakovė skundžiamame sprendime nurodė pareiškėjui, kad dėl jo keliamų reikalavimų jau ne kartą buvo pasisakyta administracinių teismų praktikoje, todėl Tarnyba neturi jokio teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (b. l. 76–77).

Visų pirma teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog pareiškėjo argumentai dėl advokatės G. R. neprofesionalumo vesti civilines bylas, nes sutartyje su tarnyba ji įsipareigojo teikti teisinę pagalbą administracinėse byloje, atmestini, nes Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato, kad bet kuris advokatas turi teisę be apribojimų teikti teisinę pagalbą civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. prašymu iš esmės ginčijo įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi atsakovė neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusia nutartimi nustatytų aplinkybių, ji pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, pripažinti faktą, kuris prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 padarytoms išvadoms. Be to, kaip teisingai pažymėjo Tarnyba, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas apskritai nepriskirtinas jos kompetencijai, nes juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti tik teismas CPK įtvirtinta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (2.2)NO-2-4734 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. prašymą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, darytina išvada, kad Tarnyba jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nesant vienos iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo V. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė