Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-238/2015;

Teisėja: Ramyna Šidlauskienė Proceso Nr. 1-66-1-00879-2014-5;

2015 m. birželio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistojo J. J. gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui, nukentėjusiajai Ž. L., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. gynėjo advokato Sigito Štaraičio ir nukentėjusiosios Ž. L. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams; pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 7 d. apie 02.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sugriebė savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. L. už kaklo bei du kartus ranka sudavė jai į smakrą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą smakro kairėje, tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 7 d. apie 04.00 val., Kėdainių m., Mindaugo g. 12-o namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyręs išdaužė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šoninį galinį stiklą, taip tyčia sunaikino bendros 935,10 Lt vertės svetimą, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį, turtą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. J. gynėjo advokato Sigito Štaraičio ir nukentėjusiosios Ž. L. skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantai prašo sušvelninti bausmę, kadangi nuteistasis J. J. savo kaltę pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiosios prašymai yra nepagrįsti, juos tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę J. J., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai ir nuosavybei, į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, taip pat į tai, kad J. J. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo gynėjas nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes toks girtumas negalėjo turėti įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog konflikto priežastis buvo tai, kad J. J. grįžo namo girtas, be to, liudytojas L. D. teisme patvirtino, jog nuteistasis iš pažiūros atrodė neblaivus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, į automobilį lipti atsisakė, neleido apžiūrėti savo rūbų ir vengė sulaikymo, automobilyje muistėsi, reikalavo išleisti, o jam atsisakius tai daryti, išspyrė galinį šoninį dešinės pusės stiklą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios bei liudytojo parodymus ir įvertinus nuteistojo atliekamus veiksmus, teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaip jau minėta anksčiau, J. J. teistas, nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesnis teistumas ir skirta bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti J. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą. Manytina, kad kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, kuris, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimais itin sunkių pasekmių nebuvo sukelta, nuteistasis su nukentėjusiąja susitaikė (Ž. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo epizodas), turi du mažamečius vaikus, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmę paskyrė artimą sankcijose numatytam minimaliam dydžiui. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytiems nusikaltimams ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir LR BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

J. J. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantai nenurodo ir savo apeliaciniuose skunduose.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo J. J. gynėjo advokato Sigito Štaraičio ir nukentėjusiosios Ž. L. apeliacinius skundus atmesti.